- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- BIK-347/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00032-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- D. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. V. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį dėl D. V. ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį bei paskirti jam kaip bausmę ne didesnę nei 50 MGL dydžio baudą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad įvertindamas byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pripažino nuteistąjį kaltu remdamasis tik atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų A. Z., V. S., E. P., H. B., A. C. parodymais, kurių tikrumo, sąsajumo, leistinumo, pakankamumo, jų tarpusavio ryšio bei įrodomosios reikšmės tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į įrodymų visumą, nepatikrino, nors pagal teismų praktiką vertinant asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymus, turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų savarankiškumui ir objektyvumui įvertinti. Be šių asmenų parodymų, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jis padarė kokius nors konkrečius veiksmus vykdant automobilių vagystes, už kurias buvo nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Dėl to nuosprendis yra grindžiamas spėjimu ir prielaidomis, o ne patikimais įrodymais. Nuteistojo manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą padarydamas išvadą, kad nuteistojo veika turi būti perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) į 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nes, spręsdamas dėl pagrobto turto vertės, į kurią atsižvelgdamas kvalifikavo veiką, rėmėsi nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytu MGL dydžiu (37,66 Eur), o ne šiuo metu galiojančiu MGL dydžiu (50 Eur). Suskaičiavus pagrobto turto vertę pagal šiuo metu galiojantį MGL dydį, nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo vertinimu, už nusikalstamas veikas jam paskirta bausmė neatitinka bausmės tikslų (BK 41 straipsnis), yra per griežta, nes teismas paskyrė jam iš esmės maksimalų baudos dydį, nors jis yra jaunas, jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, jis net ne visada žinojo kokius nusikalstamus veiksmus ketina atlikti kiti nuteistieji, baudžiamojo proceso trukmė byloje buvo pernelyg ilga, o tai, kad veikos padarytos organizuota grupe, nereiškia, jog bausmė kiekvienam nuteistajam neturi būti individualizuota.