Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. skundas atmetamas.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties, Komisijos Nutarimo ir teismui pateiktos asmens bylos medžiagos turiniu, prokuroro atsiliepimu bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. B. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Vis tik, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, vien formaliojo ir materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindų nustatymas nėra savaiminis pagrindas ar imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nors lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, t. y. kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.

10. Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga bei Socialinio tyrimo išvada, apygardos teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes J. B. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų gyvenamąją vietą, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos, kurių metu pažeidimų nenustatyta, įkalinimo įstaigoje dirbo, dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki šiol, po bausmės atlikimo sieks įgyti turimos pramoninio alpinizmo specialybės aukštesnę kvalifikaciją. Taip pat negauta duomenų, kad nuteistasis turėtų finansinių įsipareigojimų ar materialinių sunkumų. J. B. palaiko ryšius su artimaisiais, yra vedęs, turi sūnų. Nuteistasis pastaruosius ketverius bausmės atlikimo metus stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, bausmės atlikimo metu neužfiksuota nuteistojo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atvejų. Įkalinimo įstaigoje nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais nuteistaisiais, tačiau su jais nėra susijęs artimais ryšiais, supranta šeimos svarbą, stebimi puikūs jo tarpasmeniniai įgūdžiai, geba atpažinti priežasties – pasekmės ryšį bei atpažinti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria, įvardina konkrečius tolimesnės ateities planus. Nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, tiki, kad ateityje sugebės save realizuoti tinkamais būdais ir priemonėmis, yra skatintas trisdešimt vieną kartą. Šios aplinkybės, kai kurios – įvardintos ir nuteistojo skunde, iš tiesų teigiamai charakterizuoja J. B. bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis deda pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu J. B. elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistajam iš tiesų nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ši rizika jam buvo nustatyta nuo pat pirmojo jo vertinimo, atlikto 2022 m. gegužės 9 d., tad tokiu atveju svarbu įvertinti nuteistojo elgesio dinamiką viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje septynis kartus nesilaikė bausmės atlikimo vietos taisyklių ir dėl to šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors, kaip teisingai skunde nurodo J. B., šios drausminės nuobaudos yra negaliojančios bei po jų gavimo vėliau jis buvo skatintas trisdešimt vieną kartą, tačiau tai vis tik rodo, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje bausmės atlikimo metu ne visuomet buvo nuosekliai teigiamas. Be to, svarbu ir tai, kad nuteistajam kol kas vis dar išlieka ženklus skaičius nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, tokių kaip: dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veiklą, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, kurių tolimesnė korekcija yra galima bei vis dar būtina. Nepaisant to, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam nustatyti ir du apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbinę veiklą bei socialinių ryšių su šeimos nariais puoselėjimas, tačiau taip pat Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau vis tik nesulaikė nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio. Juolab, šie du apsauginiai veiksniai kol kas negali atsverti nustatyto ženklaus dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičiaus. Priėmus skubotą sprendimą nuteistajam jau dabar taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jų neeliminavus, gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad būdamas laisvėje nuteistasis turėjo darbo vietą bei gavo legalias pajamas, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 4.4., 4.9. punktų matyti, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė siekdamas greitos ir lengvos finansinės naudos, tad šis aspektas taip pat didina nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, nors šiuo metu įžvelgtinas materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau kartu pastebėtina ir tai, jog pozityvi nuteistojo elgesio korekcija vis tik turėtų būti stebima dar kurį laiką, siekiant padaryti neabejotiną išvadą, jog jis būdamas laisvėje jau gebės savarankiškai siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir nenusikalsti.

12. Skunde nuteistasis iš esmės teigia ir tai, kad apylinkės teismas sumenkino jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, dėmesį sutelkdamas į jį neigiamai apibūdinančius duomenis, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Be to, vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę ir analizuojant nuteistojo asmenybę, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu jį apibūdinančias duomenimis, nes eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Šiuo atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau buvo nuteistas už disponavimą narkotinėms medžiagomis turint tikslą jas platinti bei narkotinių medžiagų kontrabandą, su teisėsaugos institucijomis susidūrė būdamas brandi, jau susiformavusi asmenybė, savo neteisėtais veiksmais siekė finansinės naudos. Nusikalstamos veikos buvo planuotos, o ne spontaniškos, įvykdytos veikiant organizuotoje grupėje. Nors J. B. nurodo, kad darant nusikalstamas veikas pasidavė kitų asmenų įtakai, tačiau visgi, nuteistasis buvo pripažintas kaltu įvykdęs BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką būdamas jos organizatoriumi, tad nusikalstamų veikų darymas nebuvo nulemtas vien tik kitų asmenų įtakos, tačiau ir paties nuteistojo sąmoningo veikimo bei apsisprendimo. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkto matyti, kad nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria, tačiau vis dar nėra linkęs analizuoti vidinių su jo nusikalstamu elgesiu susijusių priežasčių. Tad J. B. tikslinga koncentruoti dėmesį į problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių paiešką.

13. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – kiek daugiau nei dveji metai. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

14. Be kita ko, šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Taigi, nuteistajam šiuo metu palaipsniui yra sudaromos palankios sąlygos dirbti bei tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme bei tinkamai integruotis į visuomenę. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Tik nuosekliai, nepertraukiamai ir ilgalaikiai paisant laisvės atėmimo vietų įstaigos režimo bei taisyklių ir savo elgesį toliau sistemingai kreipiant teigiama linkme, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu ženkliai progresuojantį J. B. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.