- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-46-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- V. S.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios virtos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Institucija teikianti išvadą – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. 2009-08-11kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu S. S. dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. S. gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo bylos nagrinėjimo metu priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S. .
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S. nuo 2009-08-11 iki teismo sprendimo priėmimo po 600 Lt kas mėnesį.
Teismas konstatavo, jog atsakovas šiuo metu neteikia jokio materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. S. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti.
pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, nesilaikė proporcingumo principo. Teigia, kad šiuo metu jis yra nemokamose atostogose. Nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio apelianto darbo užmokestis siekė vos 182 Lt kas mėnesį. Be to, apelianto darbovietė šiuo metu bankrutuoja, todėl jis ieškosi kito darbo. Apeliantas taip pat pažymi, jog jis turi ir kreditorinių įsipareigojimų. Kreditai yra panaudoti nekilnojamam turtui įgyti, kuris yra registruotas ieškovės vardu. Dėl šių priežasčių apeliantas neišgali sūnaus išlaikymui mokėti po 600 Lt kas mėnesį. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu jį išlaiko tėvai, pas kuriuos jis gyvena. Visas turtas yra likęs pas ieškovę, atsakovas juo nedisponuoja;ieškovės teiginys, jog ji sūnaus išlaikymui išleidžia 1200 Lt per mėnesį yra nepagrįstas, kadangi ji nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio vaiko išlaikymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. S. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad atsakovas nurodo aplinkybes, neatitinkančiais faktiškai esamų aplinkybių. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodydamas, kad sūnaus išlaikymo dydis yra užaukštintas, apsiribojo bendra fraze, nenurodydamas kuri konkreti išlaikymo pozicija yra užaukštinta. Be to, ieškovė atsižvelgia į tai, kad paties atsakovo nurodytos turėtos vieno mėnesio laikotarpyje 950 Lt dydžio sūnaus išlaikymo išlaidos patvirtina tą aplinkybę, jog prašoma priteisti 600 Lt išlaikymo suma kas mėnesį yra reali ir atitinka vaiko poreikius. Nurodo, jog jų sūnus turi sveikatos problemų, ko pasekoje privalo beveik pastoviai vartoti vaistus. Be to, apeliantas nutylėjo tą aplinkybę, jog jis vyksta uždarbiauti į užsienį, todėl atsakovo motyvai apie jo sunkią padėtį yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas teigia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismui įteiktame ieškinyje, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovui paliekamas visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, nereikalaujant už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį piniginės kompensacijos. Apie atsakovo nurodytus skolinius įsipareigojimus ieškovei nieko nėra žinoma, jokių paskolų lėšos šeimos reikmėms nebuvo panaudotos. Ieškovės nuomone, apelianto motyvai apie sunkią jo turtinę padėtį yra visiškai nepagrįsti ir jis turi realią galimybę mokėti nepilnamečiui sūnui kas mėnesį 600 Lt dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 str. 4 p.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą sumažinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto 600 Lt laikino išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui dydį iki 400 Lt, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos Civilinio proceso kodekse, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose.
Vienas iš tokių įstatymų yra Civilinio kodekso 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečio vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Apeliantas sutinka, jog laikinas išlaikymas vaikui gali būti iš jo priteistas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 200 Lt per mėnesį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nagrinėjimo laikotarpiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą, tačiau neturi pagrindo sutikti su vaikui priteisto išlaikymo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį nevertino šalių turtinės padėtis, neatsižvelgė, kokio dydžio pajamomis disponuoja ginčo šalys, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtą valdo.
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus M. S. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skiria daugiau nei 1200 Lt., kitų duomenų apie turtinę padėtį ieškovė nepateikė. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus apie sunkią savo turtinę padėtį (b.l. 18).
Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Atkreiptinas dėmesys, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šis kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą taip pat dėl laikino vaikų išlaikymo.
Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant priteistino išlaikymo dydį vienam nepilnamečiam vaikui, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, laikoma, jog ši suma, nesant specialių vaiko poreikių, turėtų būti pakankama patenkinti minimalius augančio nepilnamečio vaiko poreikius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko amžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 600 Lt laikino išlaikymo suma, kaip laikiną išlaikymą užtikrinanti priemonė iki bylos išnagrinėjimo, yra pernelyg didelė, todėl ji mažintina iki 400 Lt. Šios sumos kartu su motinos teikiamu išlaikymu turėtų pakakti laikinai patenkinti būtiniausius vaiko poreikius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose. Atsakovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaiko tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, bus nustatyta, kad vaikui turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis, skirtumas tarp laikinojo išlaikymo ir teismo sprendimu priteisiamo išlaikymo nuo ieškinio padavimo, bus priteistas teismo sprendimu arba atitinkama suma sumažintas sprendimu priteisiamas išlaikymas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atskirajame skunde įvardinta aplinkybė, jog atsakovas greitu metu praras darbą neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netekęs darbingumo ar apie jam pačiam reikalingą išlaikymą, jis yra darbingo amžiaus, todėl turi pareigą susirasti pajamų šaltinį, kuris leistų jam užtikrinti bent jau minimalių savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.
Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad santuokos metu šeimos interesais buvo paimta keletas kreditų, kurie buvo ir yra dengiami iš jo pajamų, taip pat turi būti įrodinėjamas ir vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės, tuo tarpu atsakovo pareigai teikti laikiną išlaikymą tai įtakos neturi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 str. 4 p.), sumažinat iš S. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Iš dalies patenkinus atskirąjį skundą iš atsakovo ir ieškovės priteistina po 4,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje ir (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartį pakeisti: sumažinti iš S. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui – M. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini), iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš S. S. ir V. S. po 4 (keturis) litus 30 centų pašto išlaidų valstybei.