- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 1-224-743/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
L. C., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. C. 2012 m. spalio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pasislėpęs krovininio automobilio priekaboje, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.
Kaltinamojo L. C. parodymais (b. l. 12-13), kad 2012 m. spalio 23 d. iš Gruzijos krovininiu automobiliu išvyko į Europą ieškoti geresnio gyvenimo. Jam nebuvo svarbu į kurią šalį vykti, norėjo patekti į Lenkiją. Krovininio automobilio vairuotojas buvo sustojęs Baltarusijoje, sakė, kad važiuos į Lietuvą. Jo pasas liko pas vairuotoją. Suprato, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, nes neturėjo vizos. Iš Lietuvos taksi automobiliu vyko į Lenkiją ir buvo sulaikytas pareigūnų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio R. J. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 2, 4), iš kurių matyti, kad 2012-10-27 apie 15.50 val. Kalvarijos savivaldybėje Salaperaugio kaime, valstybės sienos ženklo Nr. 140 rajone, sustabdė į Lenkijos Respubliką vykstantį taksi automobilį „VW Passat“, valst. Nr. T03134. kuriuo kaip keleiviai vykę keturi tamsaus gymio asmenys neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė esantys Gruzijos piliečiai. Jie paaiškino, kad į Lietuvą pateko važiuodami krovininio automobilio puspriekabėje. Vairuotojas juos paleido Vilniuje, jie autobusu atvyko į Kauną, o iš ten taksi automobiliu vyko į Lenkiją.
Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 27), iš kurios matyti, kad nėra duomenų apie tai, kad L. C. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad L. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.
Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis L. C. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 28).
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti 45 parų arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 30).
Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pajamų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir prokurorė, – areštas. Teisėja nėra saistoma prokurorės siūlomu ar kaltinamojo pageidaujamu bausmės dydžiu. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnio nei vidurkio dydžio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).
Kaltinamojo L. C. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 27 d. (b. l. 5, 19-20) įskaitytinas į bausmę.
Kardomoji priemonė – suėmimas L. C. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuosprendžio įvykdymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
L. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 40 (keturiasdešimčiai) parų areštu.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką L. C. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. spalio 27 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.