Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, suinteresuotam asmeniui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., A. Š., L. S., R. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. J. ir jos atstovas pareiškimą palaiko.

Suinteresuotas asmuo J. J. su pareiškimu sutinka.

Kiti suinteresuoti asmenys / jų atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad trijų butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 197,91 kv. m., gyvenamasis plotas 131,4 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1992-12-10 (toliau – gyvenamasis namas). Namo priklausinys – (duomenys neskelbtini) statybos tvartas, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 187 kv. m.

Klaipėdos rajono valdybos 1993-02-26 potvarkiu Nr. 62-v, neišlikus pirminiams dokumentams, (duomenys neskelbtini) leista įteisinti (teisiškai įregistruoti) gyvenamuosius namus su ūkio pastatais pagal sąrašą, tarp jų tarp jų 1916 m. statybos 3-jų butų gyvenamąjį namą su ūkio pastatu, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena Š., S., G. (t. y. ginčo namą). Pagal šį potvarkį į namą nuo 1993-03-10 buvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė, valstybės nuosavybės valdytojas patikėjimo teise buvo (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) įsteigtas 1945-10-16, VĮ Registrų centre įregitruotas 1991-04-15, išregistruotas 1993-03-16.

6482/19791 dalys – Lietuvos Respublikai pagal Klaipėdos rajono valdybos 1993-02-26 potvarkį Nr. 62-v. Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010-07-16 sprendimu (rašytinio dokumento nėra), per klaidą buvo išregistruota valstybės nuosavybės teisė į neprivatizuotą gyvenamojo namo dalį, nuo 2021-12-07, suintersuoto asmens VĮ Turto banko prašymu, vėl įregistruota valstybės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo dalį. Dalis nurodyta pagal likusios neparduotos gyvenamojo namos dalies (64,82 kv. m) ir gyvenamojo namo bendrojo ploto (197,91 kv. m) santykinę išraišką.

55/100 dalys – L. S. pagal 1993-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-867, t pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 ir pagal 1997-12-11 pirkimo pardavimo sutartį.

Gyvenamasis namas yra 0,7866 ha dydžio kitos paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris priklauso:

115/171 dalių – suinteresuotiems asmenims R. S. ir L. S..

Gyvenamajame name kaip atskiri nekilnojamieji daikai suformuoti 3 butai.

1 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2-jų kambarių, bendras plotas 68,12 kv. m, gyvenamasis plotas 48,21 kv. m) su 34/100 dalimis tvarto – buvo privatizuotas A. G. pagal 1993-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-889 pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, pagal 1997-12-11 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso suinteresuotam asmeniui L. S..

2 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3-jų kambarių, bendras plotas 64,82 kv. m, gyvenamasis plotas 44,47 kv. m) su 45/100 dalimis tvarto, į kurį pretenduoja pareiškėja, – (duomenys neskelbtini) buvo skirtas gyventi pareiškėjos tėvui B. Š. (su šeima), neprivatizuotas, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos, tačiau buto plotas atitinka valstybei priklausnčią gyvenamojo namo dalį. Pareiškėja J. J. šiame bute (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą; P. seniūnijos 2021-09-07 rašte nurodytais duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo namų ūkio galva, nuo (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai jame gyvena.

3 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2-jų kambarių, bendras plotas 64,97 kv. m, gyvenamasis plotas 36,77 kv. m) su 21/100 dalimi tvarto – priklauso suinteresuotam asmeniui L. S. pagal 1993-03-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-867, t. y. buvo privatizuotas pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. J. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į butą pagal įgyjamąją senatį pripažinimo paliktas nenagrinėtas, atsiėmus pareiškimą LR CPK 139 str. 2 d. pagrindu.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei, nustatymo atsisakyta priimti, nes nepasinaudota įstatyme numatyta privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nuosavybės teisės įgijimo klausimas, esant ginčui gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka. Iš šioje byloje su pareiškimu pateiktų priedų matyti, kad pareiškėja J. J. ne kartą (tarp jų ir 2019-09-11 raštu) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl šio buto nuomos ir / ar įsigijimo. Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2019-11-05 raštu Nr. T17-371 kreipėsi į VĮ turto banką, informuodamas apie asmenį pageidaujantį įsigyti butą, kuris yra valstybės nuosavybė, bei prašydamas inicijuoti buto perdavimą Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2019-12-12 sprendimu VĮ Turto banko prašymas įregistruoti valstybės nuosavybės teises į butą netenkintas, nes nebuvo pateikta dokumentų ir duomenų, kad gyvenamasis namas ar jame esantis butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjus suinteresuoto asmens (šioje byloje pareiškėjos) J. J. apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-28 sprendimas panaikintas ir civilinė byla nutraukta, nurodant, kad esant ginčui dėl teisės prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas, t. y. pareiškėja turėjo reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o ne prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Įgyjamosios senaties (usucapio) institutas (LR CK 4.68 str. 1 d., 4.69 str. 3 d.) skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (LR CK 4.69 str. 1 d.). Valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu (LR CK 4.24 str.).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, kai yra visos LR CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką – t.y. valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.). 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, t.y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.

Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su viešuoju interesu. Kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir LR CK 4.69 str. 3 d., konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį. Vien aplinkybė, kad teisės į daiktą (šiuo atveju butą) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Ši norma yra draudžiamoji, todėl jos taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2007; 3K-3-535/2008, Nr. 3K-3-113/2010, Nr. 3K-3-41/2011; Nr. 3K-7-67/2011; Nr. 3K-3-422/2011, Nr. 3K-3-211/2013).

Dėl pareiškimo

Pagal 1964 m. CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, 97 str., 98 str., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Valstybės nuosavybės teisę įgyvendino respublikinės ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybei priklauso gyvenamojo namo dalis, atitinkanti buto, kurį įgyjamosios senaties būdu siekia įgyti pareiškėja, plotą. Žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, dalis priklauso valstybei. Ginčo butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Kiti du gyvenamojo namo butai buvo privatizuoti – t. y. išpirkti iš valstybės. Taigi byloje nustatytomis aplinkybėmis butas, kurį įgyjamosios senaties būdu, siekia įgyti pareiškėja priklauso valstybei. Įstatymas draudžia įgyjamąja senatimi įgyti valstybei priklausančius daiktus.

Be to, iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kad galėtų išsipirkti arba išsinuomoti butą. Tai užfiksuota ir teismo procesiniuose sprendimuose. Pareiškėja (toje byloje suintereuotas asmuo) su Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimu dėl juridinę reikšmė turinčio fakto – buto priklausymo nuosavybės teise valstybei, sutiko. Jos apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-28 sprendimo nurodyta, kad ji ne kartą kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą prašydama leisti išsipirkti butą (duomenys neskelbtini), o meras kreipėsi į VĮ Turto banką prašydamas inicijuoti buto perdavimą Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn. Buvo sutarta, kad po to, kai butas bus pripažintas Lietuvos Respublikos nuosavybe, VĮ Turto bankas jį nedelsiant perduos Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teisme sutiko su pareiškimu. Tačiau vėliau sužinojo, kad VĮ Turto bankas nebeplanuoja buto perduoti Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn, o ketina jį parduoti atvirame aukcione, todėl ji gali likti be pastogės, nes butą gali įsigyti bet kas. Buvo suklaidinta ir nebūtų sutikusi su pareiškimu, jeigu nurodytas aplinkybes būtų žinojusi anksčiau.

Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad preiškėja pripažino, kad kiti asmenys (šiuo atveju valstybė) turi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (butą). Taigi be to, kad butas priklauso valstybei ir dėl to negali būti įgyjamas įgijamosios senaties būdu, nėra ir kitų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų visumos. Turto savininko ketinimas su turtu elgtis ne tokiu būdu, kaip pageidauja pareiškėja, nesudaro pagrindo įgijamosios senaties institutui taikyti.

Tai, kad 2010 m. per klaidą buvo išregistruotos valstybės nuosavybės teisės į neprivatizuotą gyvenamojo namo dalį, esminės reikšmės neturi. Juolab, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra atstatyti, t. y. nuo 2021-12-07 vėl įregistruota valstybės nuosavybės teisė į 6482/19791 likusią (neparduotą) gyvenamojo namo dalį, atitinkančią buto plotą.

Tai, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2019-12-12 sprendimu VĮ Turto banko prašymas įregistruoti valstybės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir butą netenkintas, taip pat esminės reikšmės neturi, nes VĮ Registrų centrui ir šio teismui yra pateiktas dokumentas – Klaipėdos rajono valdybos 1993-02-26 potvarkis Nr. 62-v „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini) įteisinti gyvenamus namus su ūkio pastatais“, patvirtinantis, kad namo dalis priklauso valstybei.

Tai, kad valstybės nuosavybės teisės į butą nėra įregistruotos, nepaneigia jos esant daikto savininke ir taip pat esminės reikšmės neturi. Nurodyti teismo procesiniai sprendimai – Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepasinaudojus įstatyme numatyta privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-28 sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinė byla nutraukta, nes esant ginčui prašymas nenagrinėtinas ypatingąja teisena, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus 2019-12-12 sprendimas, nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į namo dalį ir atitinkamai į butą. Valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo dalis lygi buto (Nr. 2) bendro ploto ir gyvenamojo namo bendro ploto santykiui. Taigi butas, kuriuo naudojasi pareiškėja pagal faktiškai susiklosčiusius neatlygintinos panaudos santykius, priklauso valstybei. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pareiškimas yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 533 str.,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.