Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovui advokatui R. Makštelei, atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei D. N., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui K. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo susirgus profesine liga priteisimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 6% periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir neišmokėtą netekto darbingumo kompensaciją sumoje 234, 37 Lt. už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, bei 8, 70 Lt. kompensaciją už naudojimąsi piniginėmis lėšomis bei palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pateiktu ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 35% periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir neišmokėtą netekto darbingumo kompensaciją sumoje 1367, 63 Lt. už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, bei 50, 74 Lt. kompensaciją už naudojimąsi piniginėmis lėšomis bei palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas prašo teismą ieškinį tenkinti pilnai ir paaiškino teismui, kad jis nuo 1969 m. kovo mėnesio pradėjo dirbti traktorininku (duomenys neskelbtini) gamybiniame padalinyje. Nuo 1970-01-01 (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini), kuris taip pat kelis kartus buvo reorganizuojamas, t.y. buvo keičiamas jo pavadinimas. Vadovaujantis 1992-08-03 Pasvalio rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini) reorganizavimas, todėl nuo 1992-08-03 pradėjo dirbti traktorininku naujai įkurtoje žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kenksmingų darbo sąlygų susirgo profesine liga, kuri buvo nustatyta 1997m. kovo mėn. 03d. Nuo 2007m. balandžio mėn. 17d. profesinė liga nustatyta neterminuotam laikui. Dėl susirgimo profesine liga nustatytas 50% darbingumo netekimas. 41% profesinio darbingumo neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini), o 9% darbingumo neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini). Iki 2007-06-30 visą 50% netekto darbingumo žalą mokėjo (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2007-07-01 (duomenys neskelbtini) moka tik 9% netekto darbingumo žalos atlyginimą motyvuodamas tuo, kad likusį 49% netekto darbingumo žalos atlyginimą privalo mokėti (duomenys neskelbtini). Mano, kad nemokamą 41% netekto darbingumo žalos atlyginimo sumą privalo mokėti abu atsakovai proporcingai (duomenys neskelbtini) perimto turto dydžiui.

Atsakovo (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovė prašo teismą ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas neginčija ieškovui nustatyto netekto profesinio susirgimo dydžio, tačiau nesutinka, kad ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimas būtų priteistas iš atsakovo

(duomenys neskelbtini). 41% darbingumo ieškovas neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini), o 9% darbingumo neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini). Prievolė mokėti žalą dėl netekto darbingumo valstybei pereina ir (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą moka tik tuo atveju, kai už žalą atsakinga įmonė yra likviduota ar privatizuota. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas yra netekęs 9% darbingumo, yra likviduota, todėl atsakovas (duomenys neskelbtini) ir moka ieškovui žalos atlyginimą dėl 9% netekto darbingumo. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į neprivatizuotinų žemės ūkio mokymo įstaigų sąrašą ir nebuvo privatizuota ar likviduota. Buvo keičiamas tik paminėtos mokyklos pavadinimas, tačiau mokykla privatizuota ar likviduota nebuvo. 1992-08-03 Pasvalio rajono valdybos potvarkiu (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuota, tačiau po reorganizacijos paminėta mokykla toliau tęsė veiklą. Po (duomenys neskelbtini) reorganizavimo buvo įsteigtos ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, kurios buvo įsteigtos fizinių asmenų lėšomis, sujungtomis į bendrą nuosavybę, t.y. įsteigtos remiantis žemės ūkio bendrovių įstatymu. Fizinių asmenų lėšomis įsteigtos bendrovės nebuvo ir negalėjo būti (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjai. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes atsakovas (duomenys neskelbtini) laiko, kad 41% netekto darbingumo žalos atlyginimą ieškovui privalo mokėti (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini) pareigą mokėti ieškovui 9% netekto darbingumo žalos atlygimą vykdo tinkamai, todėl ieškovo ieškinį atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu prašo atmesti.

Atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas prašo teismą ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas paaiškino, kad jis neginčija ieškovui nustatyto netekto profesinio susirgimo dydžio, tačiau nesutinka, kad ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimas būtų priteistas iš atsakovo (duomenys neskelbtini). Paminėta mokykla yra ne pelno siekianti organizacija ir yra išlaikoma Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri nesutinka skirti finansavimo dėl netekto darbingumo žalos mokėjimo ieškovui V. V.. Ieškovui susirgimas profesine liga buvo nustatytas dirbant (duomenys neskelbtini). Be to 1992-08-03 Pasvalio rajono valdybos potvarkiu Nr. 483 pv. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuota ir nuo jos atsiskyrė žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Visos paminėtos žemės ūkio bendrovės yra (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjos, todėl joms ir turėjo pereiti atsakomybė už ieškovui padarytą žalą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad ieškovui V. V. yra nustatytas 50% darbingumo netekimas. 41% profesinio darbingumo ieškovas neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini) ūkyje, o 9% darbingumo neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje dėl ieškovo netekto profesinio darbingumo iš esmės nekyla, atsakovai neginčija ieškovui nustatyto darbingumo netekimo. Tačiau tarp šalių kyla esminis ginčas dėl to, kas turi mokėti ieškovui žalos atlyginimą už 41% profesinio darbingumo netekimą jam dirbant (duomenys neskelbtini) ūkyje.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) iki 2007m. birželio mėn. 30d. mokėjo ieškovui žalos atlyginimą už visą 50% profesinio darbingumo netekimą, tačiau nuo 2007m. liepos mėn. 01d. atsakovas (duomenys neskelbtini) nebemoka ieškovui žalos atlyginimo už 41% profesinio darbingumo netekimą ir moka žalos atlyginimą tik už 9% profesinio darbingumo netekimą, kurio ieškovas neteko dirbdamas žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas (duomenys neskelbtini) ginčija ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo susirgus profesine liga priteisimo ir nurodo, kad 41% profesinio darbingumo ieškovas neteko dirbdamas (duomenys neskelbtini). Visą žalą dėl susirgimo profesine liga privalo atlyginti juridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo susirgimo profesine liga. Žalos mokėjimo prievolė sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymo „Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo“ įstatymo 18¹ str. pereina valstybei tik tais atvejais, kai įmonė, atsakinga už žalos atlyginimą yra likviduojama ar privatizuojama. Tuo atveju kai įmonė yra reorganizuojama, reikalavimas atlyginti žalą pereina tos įmonės teisių perėmėjui. (duomenys neskelbtini), kuriame dirbdamas ieškovas neteko 41% profesinio darbingumo, nebuvo likviduotas, privatizuotas ir pan. Eilę kartų buvo pakeistas tik atsakovo pavadinimas, tačiau technikumas tęsė savo veiklą ir pan. Todėl sutinkamai su Respublikos įstatymo „Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo“ įstatymo 6 str. ir 18 str. žalos atlyginimą dėl 41% profesinio

darbingumo ieškovui privalo mokėti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Atsakovas (duomenys neskelbtini) ieškovo ieškinio taip pat nepripažįsta ir nurodo, kad 1992-08-03 Pasvalio rajono valdybos potvarkiu Nr. 483pv (duomenys neskelbtini)buvo reorganizuota ir buvo atskirtas mokyklos gamybinis ūkis, kuris buvo išskirstytas į žemės ūkio bendroves „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Po reorganizacijos ieškovas dirbo žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl laiko, kad paminėta bendrovė ir yra perėmusi visas teises dėl žalos atlyginimo ieškovui mokėjimo.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad ieškovas profesine liga susirgo dėl darbo valstybinėje įmonėje, t.y. dirbdamas (duomenys neskelbtini). Profesinės ligos ieškovui nustatymo faktas konstatuotas 1997 m. kovo 03 d, t.y. jau po (duomenys neskelbtini)likvidavimo. Sutinkamai su Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 101 (duomenys neskelbtini) likviduotas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1990 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 110 vietoj likviduoto (duomenys neskelbtini) buvo įkurta (duomenys neskelbtini). Taigi faktiškai (duomenys neskelbtini) turtas perėjo naujam juridiniam asmeniui, t.y. (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas vėliau buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini), kurios gamybiniame padalinyje liko dirbti ieškovas V. V.. Prasidėjus privatizavimo procesui buvo nuspręsta atskirti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigas bei jų gamybinius ūkius ir juos privatizuoti. Taigi buvo pradėta (duomenys neskelbtini) gamybinės dalies, kurioje dirbo ieškovas, privatizacija. Žemės ūkio ministerijos 1991 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 360 pavesta žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų direktoriams bei laikinosioms administracijoms sudaryti komisijas, kurios parengtų žemės ūkio mokslo įstaigų eksperimentinių ir aukštųjų žemės ūkio mokyklų bandymų ūkių bei kitų žemės ūkio mokyklų gamybinės dalies privatizavimo projektus, atskiriant mokslo ir mokymo paskirties neprivatizuojamą turtą nuo privatizuojamos dalies. Žemės ūkio ministerijos 1992 m. gegužės 1 d. rašte dėl žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų privatizuotinos dalies perdavimo buvo nurodyta, kad privatizuotinoje dalyje privatizacija vykdoma kaip eilinėje žemės ūkio įmonėje; rajonų valdybų žemės ūkio skyrių paprašyta perimti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų privatizuotinos ūkio dalies žemę ir turtą. Byloje nustatyta, kad vykstant (duomenys neskelbtini) gamybinio ūkio privatizacijai, 1992 m. įsteigta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią perėjo dirbti ieškovas. Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo ieškinį dėl žalos, ieškovui susirgus profesine liga, atlyginimo, taikytinas 1997 m. liepos 1 d. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Nurodyto Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji žalos atlyginimo, kai juridinis asmuo reorganizuojamas, taisyklė – jeigu įmonė, įpareigota atlyginti nukentėjusiajam žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti žalą pereina tos įmonės teisių perėmėjui. Specialiojoje teisės normoje – Įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalyje – nustatyti atvejai, kai žalos atlyginimo prievolė pereina valstybei. Pagal šios teisės normos nuostatas valstybė perima žalos atlyginimo prievolę tada, kai už sveikatos sužalojimą atsakinga įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo; kai nukentėjusieji susirgo profesine liga, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, – įregistravimo įmonių rejestre datos). Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat nurodyta, kad, nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką; kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga; darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas

buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Byloje yra nustatyta, kad ieškovas neteko 41% darbingumo dėl darbo (duomenys neskelbtini) ir 9% darbingumo – dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“, į kurią jis perėjo dirbti po (duomenys neskelbtini) gamybinio ūkio privatizavimo 1992 m. ir dirbo iki „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo. Žalos atlyginimo dėl 9% ieškovo netekto darbingumo, dirbant „(duomenys neskelbtini)“, prievolė pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą perėjo valstybei, o šią prievolę vykdo atsakovas (duomenys neskelbtini) ir dėl šios žalos dalies atlyginimo ginčo nėra. Atsakovas nesutinka mokėti žalos atlyginimo dalies dėl 41% netekto darbingumo, t. y. dėl tos žalos dalies, kuri atsirado iki ieškovo perėjimo dirbti į „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Lietuvos Respublikos Auščiausiojo teismo formuojamą praktiką esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, t.y. tada, kai ieškovas niekada nedirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakeitus šios pavadinimą – (duomenys neskelbtini) mokomojoje dalyje, bet dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gamybinėje dalyje, kuri buvo privatizuota, laikytina, kad ieškovas 41% darbingumo neteko dėl darbo buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje, kuri buvo privatizuota 1992 m. Dėl to pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos dėl 41% netekto darbingumo, kurio ieškovas neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje žemės ūkio įmonėje iki jos privatizavimo 1992 m., atlyginimo mokėjimo prievolę turi vykdyti valstybė ( civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinta tvarka „Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ žalos atlyginimą apskaičiuoja ir moka žalos gavėjų gyvenamosios vietos teritoriniai skyriai, skyriaus direktoriaus ( pavaduotojo) sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, t.y. pareiga mokėti ir teisingai paskaičiuoti periodinę netekto darbingumo kompensaciją tenka atsakovui (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 41% periodinė netekto darbingumo kompensacija ieškovui nemokama nuo 2007 m. liepos mėn. 01 d., todėl neišmokėta kompensacija ieškovui priteistina iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nuo 2007m. liepos mėn. 01d.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo teismą priteisti jo naudai 5% dydžio metines palūkanas už priteistą netekto darbingumo žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Byloje nustatyta, kad priteistą žalos atlyginimą ieškovui atsakovas privalo mokėti kas mėnesį mokamomis nustatyto dydžio išmokomis, o ne vienkartinio dydžio suma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteistinos 5% dydžio metinės palūkanos už neišmokėtą priteistą netekto darbingumo žalos atlyginimo kompensaciją sumoje 1573, 15 Lt. ( kompensacija už laikotarpį nuo 2007m. liepos mėn. 01d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2008-03-26 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas remdamasis CK 6.240 str. 1d. prašo priteisti jo naudai iš atsakovų ir be pagrindo įgytą turtą. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nemokėjo ieškovui netekto darbingumo kompensacijos už 41% netekto darbingumo. Tačiau žalos atlyginimo kompensacija yra mokama ne iš atsakovo lėšų, o iš valstybės biudžeto lėšų ir neišmokėdamas ieškovui paminėtos kompensacijos ieškovas turto neįgijo, pajamų iš to turto negavo. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinys dalyje dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo atmestinas.

Kadangi ieškovo ieškinys faktiškai iš esmės yra tenkintinas, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai priteistinos su bylos nagrinėjimu susiję išlaidos, t.y. išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V. naudai 2335, 37 Lt. netekto darbingumo kompensacijos už laikotarpį nuo 2007m. liepos mėn. 01d. iki 2008m. rugpjūčio mėn. 01d., o nuo 2008m. rugpjūčio mėn. 01d. neterminuotai kas mėnesį po 192, 69 Lt. netekto darbingumo kompensacijos už 41% netekto darbingumo dirbant (duomenys neskelbtini), didinant šią sumą didėjant draudžiamosioms pajamoms.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V. naudai 5% dydžio metines palūkanas už priteistą netekto darbingumo žalos atlyginimo kompensaciją sumoje 1573, 15 Lt. ( kompensacija už laikotarpį nuo 2007m. liepos mėn. 01d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2008-03-26 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) ieškovo V. V. naudai 800, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16, 45 Lt. pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.