- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-195-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44312-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 11 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, paprašęs nukentėjusiojo A. V. pinigų už dviračio vedimą, nukentėjusiajam išsitraukus piniginę ir ją laikant rankose, jėga, padarydamas sužalojimus – kairės rankos nykščio ir dilbio nubrozdinimus, pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą: piniginėje buvusius pinigus – 270 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. 270 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Ž. prašo jį išteisinti, nes neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką.
Nurodo, kad teismas vertino tik nukentėjusiojo pateiktą versiją, jog iš jo buvo pavogti pinigai, tačiau nevertino tai, jog už tai, jog jis pavežė nukentėjusiojo dviratį, nukentėjusysis jam padavė žadėtus pinigus, o kokia tai buvo suma, jis nepažiūrėjo. Teigia, kad iš nukentėjusiojo piniginės pinigų jis neištraukė, o nukentėjusysis jam pats pinigus padavė. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis yra buvęs policijos pareigūnas, todėl teismas priėmė palankų pareigūnui sprendimą, nurodydamas, kad tokio amžiaus žmogus negali pameluoti.
Teismo posėdžio metu nuteistojo R. Ž. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl jo kaltės, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, nesutinka su nuteistojo pozicija ir jo skunde nurodytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinęs R. Ž. kaltu dėl svetimo turto pagrobimo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog iš nukentėjusiojo piniginės pinigų jis neištraukė, nukentėjusysis jam pats padavė pinigus už tai, jog jis pavežė jo dviratį, nežiūrėjo kiek nukentėjusysis jam padavė, tačiau su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nuteistojo keliama versija vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusysis A. V. viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausiamas teisme tvirtino, jog iš piniginės pinigus jam ištraukė R. Ž.. Paaiškino, kad išsiėmęs piniginę norėjo R. Ž. duoti 2–3 Eur bokalui alaus už tai, kad pavežė jo dviratį, kaip buvo sutarę. Jam išsitraukus piniginę, kurią laikė striukės vidinėje kišenėje, R. Ž. griebė popierinius pinigus ir iš karto dingo. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad R. Ž. atvirai pagrobė jam iš rankose esančios piniginės pinigus, patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Liudytoja E. L. parodė, kad į barą grįžęs A. V. pasakė, jog jį apvogė asmuo, kuris kartu sėdėjo. Nukentėjusysis buvo labai susinervinęs ir nebuvo visai girtas. A. V. pasakė, jog jam pavogė pensiją, lyg 270 Eur. Liudytojai R. B. ir S. S. taip pat parodė, jog grįžęs į barą A. V. pasakė apie vagystę, kad jam dingo 270 Eur. Policijai paskambino ir apie įvykį pranešė R. B.. Liudytojas N. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal gautą pranešimą nuvyko pas nukentėjusįjį, kuris sakė, kad pinigus kažkas atėmė. Pranešė praeiviai, o ne pats nukentėjusysis. Pranešėjai nurodė, kad žmogus prašė pagalbos, nes iš jo buvo paimti pinigai ir kad nukentėjęs asmuo bendravo su R. Ž..
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus bei teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius bylos duomenis, neturi pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo A. V. parodymais, kad R. Ž. palydėjęs jį (duomenys neskelbtini) gatvės, iš jo rankų pagrobė piniginę, iš kurios, kaip nustatyta byloje, ištraukė 255 Eur ir pasišalino. Be to, kaip matyti iš asmens apžiūros protokolo, ant nukentėjusiojo A. V. kairės rankos nykščio matosi odos nubrozdinimas ir apie 2-3 mm šašas (1 t., b. l. 47–52), o tai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog R. Ž. griebdamas piniginę gal su nagu sužalojo jam ranką. Pasisakant dėl nukentėjusiojo parodymų būtų nelogiška manyti, kad nukentėjusysis pats paduodamas pinigus R. Ž. už tai, jog pavežė dviratį, iš karto būtų grįžęs į barą ieškoti asmens pagrobusio iš jo pinigus, sakęs, kad jį apvogė, ėjęs ieškoti to asmens, apie tai informavęs policiją.
Pagrįstų ir įtikinamų duomenų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį ir kaltinti jį pagrobus pinigus, byloje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis. Tai, kad nukentėjusysis dirba policijoje, ar jis turi pažįstamų policijoje, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti R. Ž. nusikaltimo padarymu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo R. Ž. kaltės pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą ir jį išteisinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje – veikos aprašyme, yra padarytas rašymo apsirikimas, t. y. suklysta nurodant pavogtų pinigų sumą – 270 Eur ir nukentėjusiajam A. V. padarytos turtinės žalos sumą – 270 Eur. Akivaizdu, jog tai yra rašymo apsirikimas, nes kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus nustatė, jog R. Ž. pagrobė svetimą A. V. priklausantį turtą: piniginėje buvusius pinigus – 255 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam A. V. 255 eurų turtinę žalą. Todėl ši nuosprendžio dalis tikslintina, nes nekeičia nuosprendžio esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – vietoj 270 eurų, nurodyti 255 eurus.