Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-425-370/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-04
Bylos Nr.
2A-425-370/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
P.M.
Atsakovas
O.A.
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-425-370/2008

Teisėja D.Žvinklytė Procesinio sprendimo kategorija 30.6; 30.12.2; 50.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. birželio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, J.Dryžienei, dalyvaujant ieškovui P.M., atsakovės atstovei advokatei R.Baranauskienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-618-642/2008 pagal ieškovo P.M. ieškinį atsakovei O.A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Neringos m., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu – buto savininku, nesudarė nuomos sutarties, nuolat nemoka nuomos mokesčių bei mokesčių už komunalinius patarnavimus, neprižiūri kambario.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ji kartą ar du per mėnesį iš Klaipėdos atvažiuoja į butą, tačiau nesinaudoja komunalinėmis paslaugomis, todėl nereikia mokėti mokesčių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-02-15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 1992-09-30 savo vardu Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 68/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teisę į minėto namo dalį įgijo to namo dalies nuomininko ir pilnamečių šeimos narių, tarp kurių buvo ir ieškovo brolis I.M., susitarimo pirkti privatizuojamą dalį gyvenamojo namo ieškovo vardu pagrindu. Atsakovę pripažinus ieškovo brolio I.M. šeimos nare, pripažintina, jog atsakovė de facto dalyvavo privatizavimo procese ir įgijo naudojimosi teisę kaip savininko (bendraturčio) šeimos narė. Tai, kad I.M. ir jo sugyventinė atsakovė, vėliau pripažinta I.M. šeimos nare, dalyvavo privatizavimo procese, įrodo tos aplinkybės, jog I.M. lėšos (galbūt bendros lėšos su atsakove) panaudotos gyvenamojo namo daliai pirkti privatizavimo būdu. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs susitarimą pirkti privatizuojamą dalį gyvenamojo namo ieškovo vardu, kuriame nurodoma, jog privatizavimo objektui pirkti bus panaudotos lėšos šį susitarimą sudarančių asmenų, kur įrašytas ir I.M. Kadangi ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė yra įgiję teisę prašyti pripažinti 68/100 gyvenamojo namo dalis dalinės nuosavybės teisės objektu ir jas padalyti. Neatidalijus ieškovui ir atsakovei 68/100 dalių gyvenamojo namo, neaišku, kokia dalies gyvenamojo namo išlaidų dalis tenka atsakovei, todėl šias išlaidas privalo prisiimti viešajame registre įregistruotas nekilnojamojo turto savininkas. Teismas pažymėjo, kad 2005-07-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė ieškovo P.M. ieškinį atsakovei O.A., kuriuo ieškovas taip pat reiškė materialinį-teisinį reikalavimą iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos m., tačiau šio ieškinio ieškovas atsisakė, dėl to civilinė byla buvo nutraukta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ginčo buto privatizavimo proceso metu atsakovė dar nebuvo pripažinta I.M. šeimos nare. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-10-31 sprendimu įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškovu ginčo buto nuomos sutartį, tačiau atsakovė sprendimo nevykdo, bute negyvena, mokesčių ir nuompinigių nemoka, ji dirba ir gyvena Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindžia klaidinga prielaida, kad ginčo butas galbūt privatizuotas už atsakovės ir mirusio I.M. bendras lėšas. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad butas privatizuotas iš ieškovo ir jo sutuoktinės lėšų, nevertino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-31 sprendimo, visą dėmesį sutelkė į buto privatizavimą, nors šalys privatizavimo neginčija.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginiai, kad ji nemoka mokesčių, paneigiami civilinėse bylose Nr. 2-618-642/2008 ir Nr. 2-954-253/2006 esančiais įrodymais. Kadangi ginčo patalpose atsakovė būna tik savaitgaliais, atsakovė tinkamai prisideda prie patalpų išlaikymo. Dėl darbo grafiko atsakovė neturi galimybių kasdien grįžti į Juodkrantę, tačiau ši aplinkybė negali turėti įtakos jos teisei naudotis namo dalimi. Atsakovė nesudarė su ieškovu patalpų nuomos sutarties, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-954-253 ji buvo pripažinta ieškovo brolio I.M. šeimos nare ir įgijo naudojimosi teisę kaip bendraturčio šeimos narė. Ieškovas reikalauja sudaryti nuomos sutartį dėl patalpų, kurių naudojimosi paskirtis virtuvė ir sandėliukas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 1992-09-30 ieškovas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 68/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pridėtos c.b. Nr. 2-954-253/2006 m., t.1., b.l. 7-20). Susitarimą pirkti privatizuojamą dalį gyvenamojo namo ieškovo vardu pasirašė namo nuomininkė – ieškovo motina ir jos šeimos nariai: ieškovas, jo sutuoktinė ir ieškovo brolis I.M., miręs 1999-06-29 (pridėtos c.b. Nr. 2-954-253/2006 m., t.1., b.l. 29).

Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės dalyvavimo buto (duomenys neskelbtini), Neringoje, privatizavimo procese ir jos teisių į butą. Atsakovės pripažinimo ieškovo brolio I.M. šeimos nare faktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi buto nuomininkė buvo M.M.L, o ne I.M. Be to, Butų privatizavimo įstatymo 12 str. buvo nustatyta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotąjį butą, juo naudojasi kaip savininko (bendraturčio) šeimos nariai, o buvę savininko (bendraturčio) šeimos nariai šiuo būdu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Atsakovė nebuvo teismine tvarka pripažinta buto nuomininkės M.M.L. šeimos nare, ji taip pat nebuvo ir nėra buto savininko – ieškovo – šeimos nare. Teisiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė dalyvavo buto privatizavimo procese ir kaip buto bendraturtė turi teisę reikalauti jai priklausančios dalies atidalijimo. Buto nuosavybės klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovė nepretenduoja į buto nuosavybę (b.l. 101). Privatizavus butą pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno asmens vardu, butas yra vieno asmens nuosavybė (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių); asmenys, neįgiję nuosavybės teisių į butą, bet, pasirašydami susitarimą pirkti butą siekdami įsigyti į jį nuosavybės teises kaip bendraturčiai, turi teisę ginčyti susitarimą, kuriuo buvo duotas sutikimas privatizuoti butą kitų šeimos narių vardu, bei pirkimo-pardavimo sutartį ir prašyti pripažinti butą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jį padalyti; susitarimas pirkti butą gali būti pripažintas iš dalies negaliojančiu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998-12-22 nutarimas Nr. 9 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo). Ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas buto nuosavybės klausimu išėjo už ieškinio ribų (CPK 5 str. 3 d., 265 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iš principo neprieštarauja, kad atsakovė gyventų jam priklausančiame bute, tik siekia sudaryti su ja nuomos sutartį (b.l. 100-101). Ieškovas teismui buvo pateikęs ieškinį dėl iškeldinimo, tačiau ieškinio atsisakė (pridėta c.b. 2-735-637/2006). Vėliau kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę sudaryti su juo buto nuomos sutartį (prijungta c.b. Nr. 2-9222-563/2006), Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-10-31 sprendimu ieškinį tenkino, tačiau atsakovė šio sprendimo nevykdo. Iš visų šių aplinkybių konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė faktiniai buto dalies neterminuotos panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.), kuriuos ieškovas siekia pakeisti į nuomos. Pagal CK 6.642 str. 1 dalį kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad tinkamai įspėjo atsakovę apie panaudos sutarties nutraukimą taip suteikdamas jai pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją patalpą, todėl ieškovo ieškinio tenkinti nėra pagrindo ( LR CPK 178 str., 185 str.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis iš esmės teisinga, sprendimą naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusEugenija Morkūnienė