Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-654-1112/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-24
Bylos Nr.
1-654-1112/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19528-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-654-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19528-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 24 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19528-19 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

S. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

– 2012 m. kovo 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis paskirta galutinė 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri 2012 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeista ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– 2012 m. gruodžio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 24 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. gegužės 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, t. y.

2019 m. gegužės 11 d., apie 15 val. 45 min., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas), rankomis pastūmė L. K., dėl ko nukentėjusioji dešiniu pečiu atsitrenkė į sieną, kas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką grasino L. K. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, sakydama žodžius „užmušiu tave“, „galvą praskelsiu“, kas sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes iškart po šių žodžių, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. K. į galvos dešinę pusę smilkinio srityje bei pastūmė ją iš nugaros nuo laiptų, taip sukeldama L. K. fizinį skausmą.

Tokiais savo tyčiniais veiksmais S. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

S. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji dėl pareikšto įtarimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., dienos metu gėrė alų, degtinę ir brendį. Apie 15 val. ėjo iki tėvų gyvenančių (duomenys neskelbtini). Jos mama yra neįgali, neturi klausos, vos kalba, tėvas taip pat silpnai girdi, norint su juo susikalbėti reikia šaukti, tėvo yra prastas regėjimas. Jos tėvas K. S. buvo skundęsis, kad jų kaimynė L. K. nuolat beldžia į sieną ir neduoda jiems ramybės, kabinėjasi, kad garsiai klausosi televizorių. Tą dieną, priėjusi prie tėvų laiptinės, pamatė ten stovinčią L. K., kuri kalbėjosi su jai nepažįstamu vyru. Jai einant pro šalį, tarp jos ir L. K. kilo žodinis konfliktas. Dėl to, kad L. K. nuolat kabinėjasi prie jos tėvų, turinčių neįgalumą ir, būdama neblaivi, sureagavo stipriau todėl pradėjo keikti L. K. necenzūriniais žodžiais ir ją įžeidinėjo. Kadangi tądien buvo tikrai labai girta, todėl ne viską gerai prisimena, tačiau neneigia to, kad konflikto su L. K. metu ji grasino jai sakydama: „užmušiu tave, galvą praskelsiu“. Kadangi po šių žodžių ji ir smurtavo prieš L. K., t. y., rankomis pastūmė ją, dėl ko L. K. dešiniu pečiu atsitrenkė į sieną, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį L. K. į galvos dešinę pusę smilkinio srityje bei pastūmė ją iš nugaros nuo laiptų, taip sukeldama L. K. fizinį skausmą, prisipažįsta, kad tokie grasinimai L. K. pasirodė realūs, nes realiai ji ir ėmėsi tų veiksmų. Taip elgėsi, nes buvo išgėrusi, būdama blaivi ji taip nesielgia. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 98–99,102, 105-107).

Motyvuojamoji dalis

Be S. G. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad apie 35 metus gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš 10 metų į jos namo (duomenys neskelbtini) butą gyventi atsikraustė S. G. tėvai ir nuo tada tame bute lankosi asocialūs asmenys bei dažnai ten girtuokliaujama. Naktimis triukšmaujama, rėkaujama, šūkaujama, garsiai klausomasi televizoriaus. Ne kartą kvietė policijos pareigūnus dėl triukšmo, taip pat pati kartais nueina į minėtą butą perspėti, kad netriukšmautų, tačiau jos niekas neklauso. 2019 m. gegužės 11 d. apie 15 val. 45 min. parvažiavo su dviračiu iš sodo ir sustojo prie savo namo laiptinės, kur susitiko iš matymo pažįstamą kaimyną B. J., su kuriuo kalbėjosi. Po kiek laiko prie jos priėjo S. G., kuri iš karto ją užsipuolė, pradėjo šaukti, rėkti, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad ji reguliuoja jos tėvams gyvenimą. Konflikto pradžioje S. G. du kartus koja spyrė į jos dviračio priekinio rato tekinį. Kadangi ji bijojo jai ką sakyti, pastatė dviratį ir norėjo įeiti į laiptinės koridorių, tačiau S. G., neleisdama jai eiti, ją pastūmė ir ji dešiniu pečiu atsitrenkė į sieną, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dar iki dabar jai skauda dešinį petį. Jokių mėlynių, nubrozdinimų ar kitų žymių ant skaudančio peties nėra. Tuomet S. G. toliau nesiliovė, keikė ją necenzūriniais žodžiais ir grasino sakydama: „užmušiu tave, galvą praskelsiu“ ir po šių žodžių vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į jos galvą dešinėje pusėje ir pastūmė nuo laiptų, tačiau nuo laiptų ji nenukrito, nes buvo įsikibusi už turėklo. Tokie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau jokių smurto žymių jai nesimatė ant kūno. Galvą skauda dar iki šiol, dėl patirto smurto gėrė vaistus nuo skausmo. Į šeimos gydytoją dėl patirtų sužalojimų kreipėsi tik 2019 m. gegužės 13 d., nes galva nesiliovė skaudėjusi. Po minėtų smūgių S. G. nusileido prie jos dviračio ir tada dar du kartus spyrė į jos dviračio priekinio rato tekinį. S. G. grasinimai pasirodė realūs, ji realiai bijojo, kad S. G. jai gali praskelti galvą, net ir nužudyti, nes ji buvo agresyviai nusiteikusi ir prieš ją naudojo fizinį smurtą. Taip pat žinojo, kad S. G. ilgai buvo sėdėjusi kalėjime, todėl jos prisibijodavo ir vengdavo, tačiau ar už smurtinius nusikaltimus ar už vagystes nežinojo. Kai išgirsdavo, kad pas kaimyną yra S. G., net neidavo į lauką ar parduotuvę, keisdavo savo planus (b. l. 20–22, 27–28, 37–39);

2019 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2019 m. gegužės 11 d., apie 15 val. 45 min., prie (duomenys neskelbtini), prie L. K. priėjusi pažįstama S. G., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,57 promilės neblaivumas, pradėjo L. K. įžeidinėti, grasino nužudyti, pastūmė ją nuo laiptų, kurie randasi prie laiptinės ir vieną kartą iš dešinės pusės rankos kumščio trenkė L. K. į galvos sritį taip sukeldama jai fizinį skausmą. GMP pagalbos nukentėjusioji atsisakė. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, nieko nepaimta. S. G. sulaikyta įvykio vietoje, konvojuota į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 1);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 11 d. 15 val. 59 min. S. G. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (b. l. 87, 88);

2019 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo užfiksuota ir fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios parodymai (b. l. 20–25);

2019 m. gegužės 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota nukentėjusiosios L. K. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo eiga (b. l. 30–35);

2019 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G657/2019(04), kurioje nurodyta, kad atsakant į pateiktus klausimus, L. K. kūne sužalojimų nėra. Galvos sumušimo ir sutrenkimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (b. l. 51).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir S. G. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, S. G. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios L. K. parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada, alkoholio matuoklio rodmenys ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas vertindamas tai, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, jos parodymai iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl abejonių, dėl kaltinamosios kaltės padarytų minėtų nusikalstamų veikų abejonių nekyla. Kaltinamosios S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi ji grasino L. K. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, nes sakydama žodžius „užmušiu tave, galvą praskelsiu“ sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes iškart po šių žodžių dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. K. į galvos dešinę pusę smilkinio srityje bei pastūmė ją iš nugaros nuo laiptų. Be to, kaltinamosios S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi ji tyčia rankomis pastūmusi L. K., dėl ko nukentėjusioji dešiniu pečiu atsitrenkė į sieną ir dešinės rankos kumščiu sudavusi vieną smūgį nukentėjusiajai L. K. į galvos dešinę pusę smilkinio srityje bei pastūmusi ją iš nugaros nuo laiptų, sukėlė L. K. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2019 m. rugsėjo 16 d. įtariamoji supažindinta su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 116–118), kuriame nurodyta, jog įtariamoji S. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Nukentėjusiajai L. K. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 120).

Skirdamas kaltinamajai S. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamosios asmenybę – 2 kartus teista, vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir vieną kartą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nors bausmes atlikusi, tačiau teistumas neišnykęs (b. l. 66–70), per paskutinius vienerius metus net 11 kartų bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 71–81), nedirbanti (b. l. 82), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 83), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registre neįrašyta, nesigydo (b. l. 86).

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji S. G. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą paskiriant minėtų straipsnių sankcijose numatytą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą, nustatant BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės terminą, artimą šios bausmės termino vidurkiui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu (1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Taip pat įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, tuo pačiu įspėjant kaltinamąją, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmė bus keičiama areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, S. G. prisipažįsta kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamajai į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 11 d. 15 val. 59 min. iki 2019 m. gegužės 13 d. 12 val. 42 min. (dvi dienos), kurios prilyginamos keturioms laisvės apribojimo dienoms (b. l. 108).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 110–111).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Taip pat įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Taip pat įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. G. laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio. Taip pat įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 11 d. 15 val. 59 min. iki 2019 m. gegužės 13 d. 12 val. 42 min. (dvi dienos), ir laikyti S. G. atlikus dalį bausmės – 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti S. G. 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti S. G., kad nuteistoji, kuriai paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Išaiškinti S. G., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąją, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė