- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-29
- Bylos Nr.
- I-4289-406/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-11).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 4 d., pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 8, 13 ir 14 str. reikalavimus, buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis, antisanitarinėmis sąlygomis – buvo tamsu, šalta, drėgna, nesant kamerose kriauklės, tualeto, ventiliacijos, natūralaus apšvietimo, vienam asmeniui perpildytose kamerose teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose, be to, kalinimo metu negavo jam būtinų vaistų. Pabrėžia, kad byla sufabrikuota, teismai, priimdami nuosprendžius, bylą tyrė atmestinai, grubiai pažeidė teismų praktikos reikalavimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę. Dėl įvardintų aplinkybių ir neteisėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinius - psichologinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 30000 Eur neturtinę žalą. Atsakovo prašymą taikyti senaties terminą prašo atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad neturtinės žalos atlyginimui senaties terminai netaikytini, nes būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas, be to, jis, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, silpnos sveikatos būklės, nors ir juto savo teisių pažeidimus, tačiau nežinojo bei nesuvokė apie savo teisių gynybos būdą. Šios svarbios priežastys sukliudė parengti skundą teismui laiku ir yra pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti bei apginti pažeistą teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo už visą skundžiamą laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 59-67) su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigia, kad Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisingi ir teisėti, o visi pareiškėjo argumentai dėl nežmoniškų, orumą žeminančių jo laikymo sąlygų nepagrįsti. Nurodo, kad pareiškėjas skundą dėl nepriimtinų jo laikymo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 4 d. (su pertraukomis) pateikė tik 2016 m. rugsėjo 19 d. Pabrėžia, jog pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, tačiau skundą pateikė, praleisdamas įstatymuose numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant šį pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą ir, nesant jokių svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 4 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje nepriimtinomis, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį
asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 4 d. nepriimtinomis, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. rugsėjo 19 d. d. (b. l. 48). Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo apie tas laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, kurios, jo nuomone, buvo nežmoniškos ir kankinančios. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama,
teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Pareiškėjas nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimui senaties terminai netaikytini, nes būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas, be to, jis, būdamas izoliuotas nuo visuomenės, silpnos sveikatos būklės, nors ir juto savo teisių pažeidimus, tačiau nežinojo bei nesuvokė apie savo teisių gynybos būdą, todėl mano, jog šios svarbios priežastys sukliudė jam parengti skundą teismui ir yra pagrindas praleistą senaties terminą atnaujinti bei apginti pažeistą teisę, reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo už visą skundžiamą laikotarpį.
Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nurodo dėl nepriimtinų sąlygų patyręs išgyvenimus, nepatogumus. Jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokius išgyvenimus, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiškai akivaizdu, jog jo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje momentu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės tokiu būdu yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas, teiginys, jog ieškinio senaties terminas netaikytinas, nepagrįstas, o jo nurodytos priežastys, teismo nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą, nepripažintinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi pavėluotai, nes būdamas izoliuotas nuo visuomenės nežinojo bei nesuvokė apie savo teisių gynimo būdą, nėra reikšminga.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytam laikotarpiui (2011 m. gegužės 1 d. - 2012 m. liepos 4 d.) taikytina trijų metų ieškinio senatis, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.