- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-21-152-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00259-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- E. N.
- Nukentėjusysis
- D. S.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiosios D. S. bei nuteistojo E. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-01 nuosprendžio, kuriuo:
E. N. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeistai į suėmimą. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo suėmimo dienos.
Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011-04-30 iki 2011-05-01.
Nuosprendžiu priteista iš E. N. 3488,72Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai 72ct) turtinės žalos ir 30.000Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai D. S..
Nuosprendžiu priteista iš E. N. 625,04 Lt (šeši šimtai dvidešimt penki litai 04 ct) žalos atlyginimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 30 d. apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. S. sveikatą, o būtent, dūrė vieną kartą peiliu D. S. į nugaros sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. S. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: durtinę-pjautinę žaizdą juosmens dešinėje pusėje prie stuburo su nugaros tiesiamojo raumens, IV juosmeninio slankstelio skersinės ataugos, nervo šaknelės pažeidimais, kas komplikavosi sunkiu šoku dėl nukraujavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo 2013-08-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai patenkinti ir priteisti iš E. N. 5 454,62 Lt turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai. Apeliantas teigia, kad šioje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 454,62 Lt turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo. E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK. 135 str. 1 d., o tai reiškia, kad jo padarytoje veikoje yra nustatyti visi būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai ir tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Todėl daroma išvada, kad teismas privalėjo priimti sprendimą visiškai patenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir tokį sprendimą priimti nekliudo teritorinės ligonių kasos su kaltinamuoju E. N. sudaryta sutartis dėl 5454,62 Lt žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo, nes tokios sutarties sudarymas reiškia žalos atlyginimo ir taip pat nereiškia, kad civilinis ieškovas savo civilinio ieškinio atsisakė. Apeliantas pažymi, kad ieškinys apkaltinamajame nuosprendyje gali būti paliktas nenagrinėtas tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai jo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 2K-55/2007). Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo tiksliai apskaičiuotas ir nebuvo pagrindo jo palikti nenagrinėtą.
Nukentėjusioji D. S. apeliaciniu skundu prašo E. N. paskirti žymiai griežtesnę bausmę, nei 2 metai laisvės atėmimo bei priteisti iš jo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teigia, kad E. N. ją suluošino visam gyvenimui, nes po jo padaryto nusikaltimo apeliantė negali normaliai judėti, dirbti kasdieninius ruošos darbus, prarado galimybę toliau vystyti savo verslą, kuriuo vertėsi iki nusikaltimo padarymo. Dėl padaryto sužalojimo jai buvo atliktos kelios chirurginės operacijos, tačiau pilnai atstatyti sveikatos nėra galimybės, gydytojai neprognozuoja pilno išgijimo. Nukentėjusioji nuolat jaučia didelius skausmus, yra priversta vartoti stiprius vaistus. Be to, apeliantė nurodo, kad nuteistasis po įvykio elgėsi veidmainiškai: ligoninėje jos atsiprašinėjo, maldavo atleidimo, siūlėsi ją slaugyti, tačiau vėliau jos atžvilgiu elgėsi arogantiškai, neteikė jokios pagalbos, žalos neatlygino. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra akivaizdžiai per švelni, o priteistas neturtinės žalos atlyginimas per mažas.
Nuteistasis E. N. savo apeliaciniu skundu prašo 2013-08-01 Šiaulių apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti veiką į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir nubausti jį bausme, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dalinį žalos atlyginimą ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p.).
Nuteistasis teigia, kad jo veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas). Jis atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra keletas viena kitai prieštaraujančių teismo medicinos ekspertizių išvadų apie nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo sunkumą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus ir Šiaulių skyrių ekspertai skirtingai įvertina tą patį sužalojimą, tuos pačius duomenis, Vilniaus skyriaus ekspertai niekuo nemotyvuodami parašė, kad Šiaulių skyriaus ekspertas juos įvertino netinkamai ir teismas vadovavosi Vilniaus Skyriaus ekspertų nuomone, kuri sunkina apelianto padėtį. Apeliantas teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme metu buvo prašoma iškviesti ir apklausti visus teismo medicinos specialistus, kurie vertino medicininius duomenis dėl D. S. sveikatos būklės ir sužalojimo sunkumo, kad jie pagrįstų savo tokias skirtingas išvadas, o, reikalui esant, paskirti ekspertizę, kuri įvertintų visas ankstesnes išvadas ir duotų motyvuotą atsakymą, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, kad asmens kaltė turi būti pagrįsta įrodymais, nekeliančiais abejonių, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. O skundžiamame nuosprendyje jo atžvilgiu šis principas buvo pažeistas, kadangi abejonės, kilusios dėl sužalojimo sunkumo aiškintos priešingai.
Šalies argumentai
Be to, apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę neįvertino to, kad dalį turtinės žalos D. S. jis atlygino, pasiųsdamas dvi pinigines perlaidas po 200 Lt ir dalimis atlygina pagal susitarimą su Šiaulių teritorine ligonių kasa nukentėjusiosios gydymo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad visų civilinių ieškinių apmokėti iš karto neturi galimybės, kadangi nedirba ir neturiu turto. Nuteistasis teigia, kad moka tiek, kiek leidžia jo finansinės galimybės. Todėl teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygina nusikaltimu padarytą žalą.
Be to, apelianto nuomone, atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p.), kadangi ir pati D. S. pusę dienos siuntinėjo jam SMS žinutes, reikalaudama tuojau pat išeiti išjos namų, o grįžusi jį dar kartą užsipuolė su priekaištais. Tai nuteistajam sukėlė stresą, peraugusį į pyktį ir neadekvatų elgesį, nes jis turėjo pagrindą manyti, jog ateityje tarp jų gali susiklostyti ne atsitiktiniai, o pastovūs ryšiai.
Apelianto manymu, šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimas leistų teismui, net ir tuo atveju, jei jo veika būtų kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuratūros bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.
Prokurorė prašo prokuratūros skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios skundas atmestinas, nuteistojo bei prokuroro apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Dėl veikos kvalifikavimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos trys specialisto išvados dėl nukentėjusiosios D. S. sužalojimo sunkumo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. G 654/11 (04), Nr. pG 82/11-654/11 (04) ir Nr. pG 119/11-654/11 (04) nurodyta, kad D. S. nustatyta nugaros dešinės pusės durtinė pjautinė žaizda su juosmens raumens, juosmeninio IV slankstelio skersinės ataugos, juosmeninio nervo šakos sužalojimu, kraujavimu į aplinkinius audinius; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų; sužalojimai padaryti aštriu daiktu (1 t., b.l. 32, 53,149-150). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas minėtas išvadas pateikęs ekspertas Gregoire Abi Chaker patvirtino šias išvadas, tačiau paaiškino, kad, norint išsamiai atsakyti į visus klausimus, susijusius su nukentėjusiosios sveikata, būtina į komisijos sudėtį įtraukti neurologą, reabilitologą ir terapeutą. Pirmosios instancijos teismas patenkino nukentėjusiosios D. S. prašymą ir paskyrė atlikti komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Atlikus komisijinę ekspertizę, 2012-10-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertu išvadoje nurodyta, jog D. S. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl išsivysčiusio sunkaus šoko po nukraujavimo ir jos perspektyvos visiško pasveikimo yra labai abejotinos (2 t., 47-59).
Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti gynėjo prašymą ir teisme apklausti komisijinės ekspertizės aktą pasirašiusius ekspertus. Gynėjo prašymas buvo motyvuotas tuo, kad ekspertizei atlikti nebuvo pateikti jokie papildomi duomenys, todėl neva neaišku, kokiu pagrindu ekspertai, turėdami tą pačią medžiagą, padarė visiškai priešingą išvadą dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo sunkumo. Atmesdama šį argumentą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės išvadoje yra išsamiai ir nuosekliai išnagrinėti ne tik specialisto išvadose pateikti duomenys apie nukentėjusiosios sveikatą, bet ir vėlesni duomenys apie nukentėjusiosios gydymo eigą, sveikatos būklės kitimo eigą, padaryto sužalojimo liekamuosius reiškinius, darbingumo praradimą ir kt. Ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertų komisija, komisijos išvada yra išsami, aiški ir motyvuota, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti prašymą apklausti ekspertus teismo posėdyje. Nors ekspertizės išvada prieštarauja anksčiau pateiktoms specialisto išvadoms dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizę atliko ekspertų komisija, buvo išsamiai ir motyvuotai įvertintas platesnis duomenų spektras, atsakyta į visus pateiktus klausimus, kolegijos nuomone, nėra pagrindo ja abejoti.
Taigi, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2012-10-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertu išvada, kita byloje surinkta medžiaga ir teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką pagal LR BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas).
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių
Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą žalą ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 3 p. ir 6 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-04-16 buvo pasirašyta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, pagal kurią E. N. savanoriškai įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui 5454,62 Lt žalą per 36 mėnesius, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į PSDF biudžeto nurodytą sąskaitą po 151,52 Lt. Pagal mokėjimo kvitą matyti (2 t., 235 b. l.), kad iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo E. N. PSDF biudžetui buvo sumokėjęs 480 Lt. Kolegijos nuomone, tai parodo nuteistojo realų ketinimą savanoriškai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl yra pagrindas tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p.)
Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo prašymą nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jo nusikalstamus veiksmus iššaukė provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji D. S. pusę dienos siuntinėjo jam SMS žinutes, reikalaudama tuojau pat išeiti iš jos namų, o grįžusi jį dar kartą užsipuolė su priekaištais. Tai nuteistajam sukėlė stresą, peraugusį į pyktį ir neadekvatų elgesį, nes jis turėjo pagrindą manyti, jog ateityje tarp jų gali susiklostyti ne atsitiktiniai, o pastovūs ryšiai. Kolegijos nuomone, šių apelianto paminėtų nukentėjusiosios veiksmų (SMS žinučių siuntinėjimo, priekaištavimo, reikalavimo išsikelti iš jos namų) nėra pagrindo laikyti provokuojančiais, neteisingais, žeminančiais ar žeidžiančiais kitą asmenį, dėl kurių socialiai brandus asmuo turėtų prarasti savitvardą ir pulti peiliu.
Dėl paskirtos bausmės
Kaip minėta, nukentėjusiosios D. S. nuomone, nuteistajam E. N. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, o nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo nubausti jį bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu.
Kolegijos nuomone, šie apeliantų prašymai yra atmestini. Kolegija, išsamiai įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad E. N. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nors jis nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, nukentėjusiosios atsiprašė, prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę.
LR BK 54 str. 3 d. numatyta galimybė teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai skirti švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, E. N. įvykdyto nusikaltimo pobūdis bei byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad LR BK 135 str. 1 d. numatyta sankcija – laivės atėmimas iki dešimties metų aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis E. N. tyčiniu smurtiniu veiksmu sunkiai sužalojo nukentėjusiąją, dėl ko ji neteko dalies darbingumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl asmeninių priežasčių ir vėlesnio nuteistojo elgesio nukentėjusioji jam neatleido, jai padaryta turtinė žala nėra atlyginta, tik santykinai nedidelę dalį žalos nuteistasis atlygino po nuosprendžio priėmimo. Todėl, kolegijos nuomone, straipsnio sankcijoje numatyta bausmė (laisvės atėmimas iki dešimties metų) suteikia teismui visas galimybes teisingai paskirti bausmę, kuri būtų proporcinga įvykdytam nusikaltimui bei būtų pasiekti bausmės tikslai.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad E. N. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nukentėjusios atsiprašė, tačiau žalos neatlygino, nukentėjusioji D. S. jam neatleido, į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, jam teisingai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. N. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir teisingai paskyrė bausmę, žymiai švelnesnę už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, net ir nustačius dar vieną E. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą) ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Įvertinusi visas bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. N. paskyrė teisingą bausmę, kurios keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo patenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš E. N. priteisti 5454,62 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusioji D. S. prašo padidinti iš E. N. jai priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt.
Nukentėjusiosios apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 5454,62 Lt civilinį ieškinį E. N. už D. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 63 b. l.). 2012-04-16 buvo pasirašyta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, pagal kurią E. N. savanoriškai įsipareigojo atlyginti PSDF biudžetui 5454,62 Lt žalą per 36 mėnesius, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į PSDF biudžeto nurodytą sąskaitą po 151,52 Lt. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2014-01-10 pažymos, pateiktos Šiaulių apygardos teismui, matyti, kad nuteistasis E. N. vykdo minėtą įsipareigojimą, moka sutartyje numatytas įmokas, liko neatlyginta 2248,78 Lt.
Kolegija sutinka su prokuratūros apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį nenagrinėtu, tačiau nesutinka su prašomu priteisti ieškinio dydžiu. Kadangi dalis žalos yra atlyginta, priteistina tik neatlygintos žalos dalis.
Kolegija atmeta nukentėjusiosios D. S. apeliacinio skundo prašymą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 100 000 Lt.
Neturtinė žala atlyginama, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teisingai įvertino neturtinės žalos atlyginimo kriterijus – nukentėjusiosios D. S. patirtas neigiamas pasekmes, t. y. jos dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą, nepatogumus, gyvenimo kokybės bei pilnatvės apribojimą, kaltininko elgesį, jo turtinę padėtį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio yra teisingas, atitinka susiformavusią teismų praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl, kolegijos nuomone, didinti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro bei nuteistojo E. N. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-01 nuosprendį pakeisti.
Pripažinti E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos.
Priteisti iš E. N. 2248,78 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 78 ct) žalos atlyginimui Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.