- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-17
- Bylos Nr.
- I-5058-244/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liudmila Zaborovska, Raimondas Blauzdžius, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovų atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. prašo: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2015-10-20 nutarimą Nr. 62-557; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-23 sprendimą Nr. 2S-5377; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi, tarp jų ir pašto, išlaidas.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-20 nutarimu Nr. 62-557 jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-23 sprendime minėtos nuobaudos nepanaikino. Skunde trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. nurodė, kad su paskirta nuobauda kategoriškai nesutinka. Jo nuomone, 14.53 val. buvo per anksti tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, kadangi tai turi būti daroma pasibaigus darbo valandoms. Pažymėjo, kad tuo metu dar nebuvo spėjęs papietauti, kadangi jam labai skaudėjo dantį. Nepavalgęs, pareiškėjas neturėjo jėgų dirbti fizinį darbą. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-20 nutarime Nr. 62-557 nurodyta, kad A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 134 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad nurodytų teisės akto nuostatų nepažeidė, kadangi Lukiškių TI-K administracijos reikalavimai buvo neteisėti, ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 bei 2 dalys. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Pagal dienotvarkę, išvedimas į darbą vyksta 6.30 val., o grįžimas iš jo – 19.30 val. A. G. buvo kviečiamas dirbti 14.53 val., t. y. per anksti, kadangi tai darbo laikas, todėl jis nepažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalies. Taip pat netinkamai buvo taikyti to paties teisės akto 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi pareiškėjas nepadarė nusižengimo. Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.6 punkto, kuriame įtvirtinta pareiga tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas, paaiškino, kad minėtame punkte yra žodis „savo“. Kadangi A. G. nedirba, savo darbo vietos jis neturi, todėl pareiškėjo niekas neverčia jos tvarkyti. Savo gyvenamąją (miegamąją) vietą A. G. turi ir pats ją susitvarko. Savo pasivaikščiojimo vietos pareiškėjas neturi, o kai eis į pasivaikščiojimo kiemelį, jį susitvarkys.
Pažymėjo, kad naujoje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakcijoje atsirado 110 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, nuteistieji turi sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Dirbti jis buvo kviestas 2015-10-16, o nuobauda jam paskirta 2015-10-20. Aptartas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimas įsigaliojo 2015-09-01. Taigi, pareiškėjo teigimu, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kadangi buvo kviečiamas tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelių, nors nebuvo išėjęs pasivaikščioti. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimui, nebekyla pareiga dirbti tų darbų, kurių nereikia dirbti. Be to, 2015-10-15 buvo ketvirtadienis ir A. G. su rašytiniu prašymu kreipėsi į odontologą. 2015-10-16 jis pateikė pakartotinį prašymą, o dantis pareiškėjui buvo ištrauktas tik 2015-10-20, nors jį A. G. labai skaudėjo.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo supažindintas su įtraukimo į nemokamus darbus 2015 m. grafiką. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnams aiškino, jog nemokamų darbų negalėjo dirbti dėl skaudančio danties. Jis Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniajam A. N. (A. N.) pateikė prašymą nuvesti pas stomatologą, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš A. G. priteisti 1,2 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad nuteistasis A. G. 2009-03-30 buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais, jam buvo išaiškintos teisės bei pareigos. Pokalbio metu pareiškėjas buvo išsamiai supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatomis ir tai patvirtina jo parašas individualaus darbo knygelėje. 2015-02-25 visi nuteistieji, taip pat ir A. G., buvo supažindinti su įtraukimo į nemokamus darbus 2015 m. grafiku. Nuteistiesiems buvo primintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatos. Nors pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais, vis tiek jų nesilaikė, nors ir žinojo, kokios gali būti to pasekmės. Tai jau ne pirma A. G. už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 134 straipsnio 1 bei 2 dalių ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimų pažeidimus paskirta nuobauda. Nurodė, kad 2016-10-16 apie 15.20 val. pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, t. y. būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 40, atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 134 straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus ir už tai jam Lukiškių TI-K 2015-10-20 nutarimu Nr. 62-557 buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-02-17 patvirtintą Nedirbančiųjų nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2015 metų grafiką Nr. 24-869, nuteistasis A. G. eilės tvarka 2015-10-16 turėjo eiti dirbti nemokamus darbus. Pažymėjo, kad nuteistųjų darbų atlikimo eiliškumas nustatomas iš anksto ir nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus datos visiems metams įrašomos minėtame įstaigos direktoriaus patvirtintame grafike. Nuteistųjų eiliškumas atliekant nemokamus darbus nėra pažeidžiamas. Lukiškių TI-K administracija, prieš įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, visada atsižvelgia į jų sveikatos būklę. Nemokamų darbų nuteistieji nevedami atlikti tada, kai yra profilaktinį patikrinimą ir darbingumo nustatymą atlikusio gydytojų komisijos rašytinė išvada, kad jie yra nedarbingi arba negali dirbti. Vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-01-17 įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109, numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K yra laikomasi. Lukiškių TI-K administracija griežtai vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis. Tvirtina, kad Lukiškių TI-K veikė tinkamai ir teisės aktų nepažeidė.
Atsakovas teigia, kad A. G. dėl aptariamo įvykio pasiaiškinti raštu atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino, kad kategoriškai atsisako dirbti. Vertindamas pareiškėjo drausmės pažeidimą, Lukiškių TI-K direktorius rėmėsi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei paties nuteistojo atsisakymu pasiaiškinti raštu. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių TI-K direktorius nuteistajam paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Tvirtina, kad paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos, nustatė, kad A. G. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatė, kad Lukiškių TI-K, įtraukdama A. G. į pataisos įstaigos teritorijų tvarkymo darbus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kuo pasireiškė žala. Jis savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Tarp A. G. skunde nurodytų aplinkybių ir neturtinės žalos, kuria jis prašo atlyginti, nėra priežastinio ryšio. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovai traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės.
Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Nurodė, kad Lukiškių TI-K patyrė bylos medžiagos rengimo išlaidas, kurios turi būti priteistos iš A. G..
Teismo posėdyje atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paaiškino, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos nustatyta, jog A. G. 2015-10-16 apie 15.20 val. būdamas kameroje Nr. 40, atsisakė dirbti nemokamus darbus pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-02-17 įsakymu Nr. 24-869 patvirtintą Nuteistųjų iki gyvos galvos įtrauktų į nemokamus darbus grafiką. Pasiaiškinti raštu pareiškėjas atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino, kad kategoriškai atsisako dirbti per savo gimtadienį. Atsisakydamas atlikti nemokamus darbus pagal nustatytą grafiką, A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas specialiąsias pareigas nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus bei to paties teisės akto 134 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog nemokant už darbą nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, 2015-10-20 nutarimu Nr. 62-557 pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui skyrė nuobaudą – teisės vieną mėnesį pirkti maisto produktus atėmimą. A. G. padarytas režimo reikalavimų pažeidimas buvo tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, ji yra adekvati padarytų režimo pažeidimų sunkumui ir pobūdžiui, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-23 sprendime Nr. 2S-5377 nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą. Paskirta nuobauda yra adekvati padaryto režimo pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnyje nustatytas nuteistųjų nemokamas darbas negali būti laikomas priverstiniu, todėl teisės taikymo požiūriu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnyje nustatytas nuteistųjų darbas laikytinas leistinu. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką; atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Kadangi Lukiškių TI-K administracija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nėra būtinų sąlygų žalai atsirasti, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015-10-20 nutarimo Nr. 62-557, kuriuo A. G. paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-11-23 sprendimo Nr. 2S-5377, kuriame buvo išnagrinėtas jo skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015-10-20 nutarimo Nr. 62-557 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. V. (A. V.) 2015-10-16 tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2015-10-16 apie 15.20 val., vadovaudamasis Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 5 punktu, reikalavo, kad A. G., esantis gyvenamojoje kameroje Nr. 40, eitų dirbti nemokamų darbų pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-02-17 patvirtintą Nuteistųjų įtraukimo į nemokamų darbų grafiką, bet jis reikalavimų nevykdė, todėl galimai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 134 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 37). Tos pačios aplinkybės dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pareigūno reikalavimus nurodytos ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresniojo A. N. 2015-10-16 tarnybiniame pranešime (b. l. 38). Iš Lukiškių TI-K 2015-10-16 protokolo dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 57/354 matyti, kad A. G., laikomas gyvenamoje kameroje Nr. 40, 2015-10-16 pažeidė režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad kategoriškai atsisako dirbti (b. l. 39). Lukiškių TI-K direktorius 2015-10-20 nutarime Nr. 62-557 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 2016-10-16 apie 15.20 val. būdamas gyvenamojoje kameroje Nr. 40, atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus eiti dirbti nemokamus darbus. Savo veiksmais nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 134 straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus. Pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 36).
A. G. su 2015-10-20 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir prašė panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-20 nutarimą Nr. 62-557. Nurodė, kad su paskirta nuobauda kategoriškai nesutinka. Jo nuomone, 14.53 val. buvo per anksti tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius, kadangi tai turi būti daroma pasibaigus darbo valandoms. Pažymėjo, kad tuo metu dar nebuvo spėjęs papietauti, kadangi jam labai skaudėjo dantį. Be to, nepavalgęs pareiškėjas neturėjo jėgų atlikti fizinį darbą (b. l. 27–29). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs A. G. skundą, 2015-11-23 priėmė sprendimą Nr. 2S-5377, kuriame konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015-10-20 nutarimu Nr. 62-557 pareiškėjui pagrįstai skyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus, ir nėra pagrindo šios nuobaudos panaikinti (b. l. 25–26).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o pagal tos pačios dalies 2 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalis). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsniu, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Taigi, darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese.
Kaip jau minėta nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Prieš skiriant nuobaudą, šio atsisakymo A. G. niekaip nemotyvavo. Skunde teismui atsisakymą eiti dirbti nemokamus darbus pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Lukiškių TI-K pareigūno reikalavimas buvo neteisėtas, kadangi prieštaravo teisės aktams, nemokamus darbus dirbti buvo skiriama dirbti per anksti, t. y. ne po darbo valandų, o be to, A. G. nebuvo pavalgęs ir jam skaudėjo dantį.
Iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos šio kodekso 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena, speciali šio skirsnio norma – 134 straipsnis). Sisteminis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso antrojo skirsnio normų aiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas, tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnis), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka bei laikas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnis). Nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais. Taigi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Viena vertus, tai reiškia, kad toks nuteistiesiems skirtas imperatyvas gali būti paneigtas tik kita specialia norma, kurioje išimtis iš šios taisyklės būtų suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Kita vertus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, kurių yra būtina laikytis įtraukiant nuteistąjį į nemokamus darbus, konstatuotina, kad paskyrimas nuteistajam atlikti nemokamą darbą gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu konkrečioje situacijoje nebuvo laikomasi nors vienos iš šių sąlygų. Nuteistųjų drausminės atsakomybės instituto taikymo požiūriu tai reiškia, kad tokiais atvejais nuteistojo patraukimas drausminėn atsakomybėn negali būti pripažintas pagrįstu. Nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat suponuoja išvadą, kad pareiškėjas atsisakyti dirbti nemokamus darbus galėjo tik būdamas nedarbingu arba, jei šiuos darbus būtų kviečiamas dirbti ne eilės tvarka. Vadovaujantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais, pataisos įstaigos administracijai keliamas vienintelis uždavinys – užtikrinti nuteistiesiems, dirbantiems nemokamus darbus, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Vienu iš atsisakymo atlikti nemokamus darbus motyvu A. G. nurodė tai, kad jam labai skaudėjo dantį. Iš Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-10-29 pažymos Nr. 24-7485 matyti, kad pareiškėjas su 2015-10-16 ir 2015-10-19 prašymais kreipėsi į odontologą ir jam 2015-10-20 buvo ištrauktas dantis (b. l. 16). Nors A. G. ir tvirtina, kad jam skaudėjo dantį, tačiau šios aplinkybės pareigūnams, reikalaujantiems eiti dirbti nemokamus darbus, nenurodė. Šis motyvas atsirado tik jo skunde Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Net jeigu ir būtų konstatuota, kad asmeniui iš tikrųjų taip stipriai skaudėjo dantį, kad jis negalėjo pavalgyti ir dėl skausmo bei fizinių jėgų nebuvimo negalėjo eiti dirbti, Lukiškių TI-K pareigūnas, pareiškėjui nenurodžius šių aplinkybių, jų negalėjo žinoti, taigi, nėra pareigūno neteisėtų veiksmų skiriant nuobaudą. Nors A. G. ir tvirtina, kad apie skaudantį dantį buvo informavęs Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnįjį, tačiau administracinėje byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų.
Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Lukiškių TI-K pareigūnų reikalavimas buvo neteisėtas, kadangi jis buvo kviestas dirbti ne po darbo valandų. Teismas su tokia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 12 dalies interpretacija nesutinka. Sąvoka „ne darbo metu“ šios teisės normos kontekste reiškia ne laiką, kuriuo asmenys apskritai dirba, o konkretaus asmens darbo laiką. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dirbtų. Teismo posėdyje A. G. patvirtino, kad Lukiškių TI-K nedirbo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nurodymas eiti dirbti nemokamus darbus apie 15 val. negali būti laikomas pareikštu A. G. darbo metu.
Iš Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės matyti, kad pietūs asmenims patiekiami nuo 12.30 val. iki 13.30 val. (b. l. 51, 52), taigi 14.53 val., kaip nurodo pareiškėjas, ar 15.20 val., kaip užfiksuota Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pareiškėjas jau turėjo būti pavalgęs. Nuo 13.30 val. atliekami ir vyksta kiti dienotvarkėje nurodyti darbai (užsiėmimai), o dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių ir jos privaloma laikytis.
Kaip jau minėta, nuobauda pareiškėjui buvo skirta už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 134 straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto nuostatų pažeidimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuo 2015-09-01 papildymas 5 punktu, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą, neturi jokios įtakos pareiškėjo skirtai nuobaudai, kadangi A. G. Lukiškių TI-K pareigūnas davė nurodymą eiti dirbti nemokamus darbus, o ne po pasimatymo ar pasivaikščiojimo sutvarkyti tam skirtas patalpas.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Ši teisės akto nuostata, aiškinant ją kartu su aptarta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, priešingai nei traktuoja A. G., nesuponuoja išvados, kad pasivaikščiojimo kiemelius asmuo turi tvarkyti tik po to, kai juose pasivaikšto. Nemokami darbai yra skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas.
Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje nurodyta, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reglamentuojančiomis nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus (b. l. 40–42), o 2015-02-25 jis buvo supažindintas su nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus grafiku, pagal kurį turėjo dirbti 2015-03-04, 2015-05-11, 2015-07-17 ir 2015-10-16 (b. l. 43–45, 46–50). Be to, 2015-02-25 A. G. buvo primintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio nuostatos. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo kviečiamas dirbti ne eilės tvarka.
Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės yra aiškios, nuoseklios. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją, nėra. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad A. G. Lukiškių TI-K administracijai būtų teikęs skundus dėl pareigūnų veiksmų.
Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prašomame panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus nutarime konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas nesilaikė teisėtų pareigūno reikalavimų eiti dirbti nemokamus darbus, taigi A. G. pagrįstai pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 101 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 134 straipsnio 1 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus, o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą.
Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 punkte įtvirtinta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 10 dalį, apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.
Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui skirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo atsisakymą rašyti paaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobauda yra nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Prašomame panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-20 nutarime Nr. 62-557 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Teismas, įvertinęs administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-20 nutarimas Nr. 62-557 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo bei jo atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Prašomas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens 2015-11-23 sprendimas Nr. 2S-5377 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, taigi taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. A. G. subjektyvus manymas, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, nesudaro juridinio pagrindo paskirtą nuobaudą panaikinti. Aptarta pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
A. G. taip pat prašė priteisti jam 15 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatavus, kad Lukiškių TI-K pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Ši A. G. skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Lukiškių TI-K taip pat prašė teismo priteisti jam 1,2 Eur medžiagos rengimo išlaidų.
Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu atsakovo ir atsakovės atstovo atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus (b. l. 31–35, 36–55). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 punkto nuostatas, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą nustatoma maksimali 0,15 Lt kaina. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai teismui buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, institucija negalėjo patirti dokumentų popierinių kopijų rengimo išlaidų. Pažymėtina, kad skaitmeninių kopijų darymo išlaidų atlyginimo teisės aktai nenustato. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas dokumentų kopijų darymo išlaidas, jos negali būti laikomos pagrįstomis ir jam atlyginamos. Lukiškių TI-K prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.