Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarimo V.J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė 2009 m. balandžio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V.J. už tai, kad jis 2009 m. kovo 27 d. 10 val. 30 min., atsisakydamas vykdyti AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 9-427 dėl automobilio MB 1726, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, t. y. atsisakė grąžinti automobilio MB 1726, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus ir tuo pažeidė ATPK 188 straipsnio nuostatas.

II.

Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu V.J. pripažino kaltu padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.

Teismas konstatavo, jog iš AB „Žemaitijos pienas“ vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginių nuostatų, kuriuos buvo pasirašęs ir V.J., (3.29 punkto ir 3.30 punkto) matyti, kad V.J. turėjo vykdyti teisėtus administracijos darbuotojų nurodymus, taip pat nėra įrodymų, kad šie reikalavimai, o būtent nurodymai perduoti automobilį ir jo dokumentus, buvo neteisėti. Teismas pabrėžė, jog iš šių nuostatų 5.4 punkto matyti, kad už darbdavio ir jo įgaliotų asmenų nurodymų, pavestų užduočių savalaikį nevykdymą ir nepateikus įtikinamų argumentų, kodėl tai nebuvo padaryta, skiriamos drausminės bei materialinio pobūdžio nuobaudos. Esant byloje tokiems įrodymams, teismas padarė išvadą, kad V.J. padaryta veika atitinka ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, nes jis savavališkai, tai yra nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, o būtent laikydamas, kad priekaba yra jo (nes jo parodymu jis ją nupirkęs, nors ir ne už savo pinigus), negrąžino automobilio MB 1726, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo dokumentų tikrajam savininkui – AB „Žemaitijos pienas“.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad V.J. šiuo metu yra sugrąžinęs automobilį bei dokumentus jų savininkui, tačiau byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 straipsnis), taip pat nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 straipsnis). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V.J. baustinas administracine bauda, o atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų padaryta turtinė žala ar kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrė V.J. minimalią baudą (ATPK 30² straipsnis).

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.J. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, o šis teismas neturėjo teisės nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nes ji žinybinga Administracinei komisijai prie Telšių rajono savivaldybės tarybos, be to, ginčas dėl transporto priemonės, dokumentų ir priekabos perdavimo yra ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. privatus ginčas, kuris turi būti sprendžiamas Darbo kodekso bei Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Dėl visų šių priežasčių, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas, o byla nutraukta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad V.J. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, sudėtis, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą materialiosios teisės normos taikytos tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V.J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnio nuostatas buvo patrauktas už tai, kad jis 2009 m. kovo 27 d. 10 val. 30 min., atsisakydamas vykdyti AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 9-427 dėl automobilio MB 1726, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, t. y. atsisakė grąžinti automobilio MB 1726 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus.

ATPK 188 straipsnis numato, jog savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Iš ATPK 188 straipsnio dispozicijos matyti, jog vienas iš jame numatyto administracinio teisės pažeidimo (savavaldžiavimo) požymių yra tai, kad tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, savavališkas vykdymas turi būti atliktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. prieštaravimas, neatitikimas įstatymų nustatytai tvarkai yra savarankiškas veikos, kuri kvalifikuotina kaip savavaldžiavimas, objektyvusis požymis.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 7 straipsnio 1-3 dalies nuostatas niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, o tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Iš nurodytų teisės normų matyti, jog vienas iš pagrindinių, fundamentalių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principų yra teisėtumas, t. y. administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais ir už tokius pažeidimus, kurie yra konkrečiai bei aiškiai apibrėžti (nustatyti) įstatymuose (nullum crimen, nulla poena sine lege). Šis principas taip pat reiškia, jog negalima plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę numatančius teisės aktus (teisės normas) ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją nustatė (apibrėžė) įstatymų leidėjas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.J. buvo pareikštas administracinis kaltinimas pagal ATPK 188 straipsnį dėl to, kad jis atsisakė vykdyti savo darbdavio AB „Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 9-427 dėl automobilio MB 1726, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo. Akcentuotina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. administracinę bylą Nr. N3-444/2006), įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis). Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kitoje byloje surinktoje medžiagoje, kuria remiantis V.J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, nebuvo nurodyta, kokios įstatymų nustatytos tvarkos neatitiko (kokioms imperatyvioms įstatymų nuostatoms, jų apibrėžtai tvarkai prieštaravo ir pan.) ši V.J. veika. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbdavio įsakymu nustatytos tvarkos, t. y. darbdavio įsakyme išdėstytų reikalavimų bei nurodymų pažeidimas (nesilaikymas, nevykdymas), negali būti pripažintas ATPK 188 straipsnyje apibrėžtos veikos objektyviuoju požymiu, kadangi administracinė atsakomybė numatyta tik už įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo ATPK 188 straipsnio nuostatas aiškinti plečiamai ir šio straipsnio dispozicijoje vartojamai įstatymų sąvokai priskirti darbdavio įsakymus, kurie pagal savo teisinę prigimtį, galią bei taikymo sritį gali būti priskirtini tik vietiniams (lokaliniams) poįstatyminiams teisės aktams (žr. Darbo kodekso 4 straipsnio 1 – 3 dalį). Todėl nors darbdavio įsakymu nustatytos tvarkos nesilaikymas gali būti pagrindu kilti asmens drausminei, materialinei atsakomybei ar, atskirais atvejais kitai teisinės atsakomybės rūšiai, tačiau remiantis tokiu pagrindu negali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 188 straipsnyje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta darytina išvada, jog V.J. inkriminuota veika neatitinka ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviųjų požymių. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o V.J. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V.J. apeliacinį skundą patenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V.J. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis neskundžiama.