Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-7075-925/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-21
Bylos Nr.
e2-7075-925/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02798-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7075-925/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02798-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.) (toliau – atsakovas) 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 18,63 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2022-01-08 įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolį ir mokėtiną draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Šiuo atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa sąmatoms sudaryti. Sudarydama lokalinę sąmatą, ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 1000,00 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo valdomas atsakovo. Informacija apie žalos šaltinį buvo gauta iš draudėjos žalos administravimo metu. Jokia bendro naudojimo inžinerinė įranga, ieškovės žiniomis, nebuvo remontuojama, kas reiškia, kad žalos atsiradimą sąlygojo ne bendro naudojimo inžinerinės sistemos avarija, o bute Nr. (duomenys neskelbtini) įvykęs įvykis buto atsakomybės ribose. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ieškovė atsakovo padarytą žalą prašo priteisti teismo tvarka.

3. Ieškovės atstovė į teismo posėdį neatvyko. Gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje ieškovės atstovei nedalyvaujant. Atsižvelgiant į gautą prašymą, byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovės atstovei nedalyvaujant.

4. Atsakovui J. S. (J. S.) procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo), taip pat šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per šeimos narį, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį pateisinančias objektyvias priežastis teismo neinformavo. Byla išnagrinėta atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 8 d. buvo aplietas (duomenys neskelbtini), esantis butas, nuosavybės teise priklausantis V. N., kuris buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 667552141). Draudėja pateikė ieškovei duomenis apie buto užpylimo metu apdraustam turtui padarytus sugadinimus, užfiksuotus vaizdo įraše ir nurodytus sudarytame defektiniame akte. Pateiktais duomenimis, padaryti tokie sugadinimai: sugadintos trys sienos, kamštinė medžiaga arba atlipusi, arba susigarankščiavusi, visa permirkusi, šviestuve pilna vandens, laminatas pradėjęs pūstis virtuvės zonoje ir pereina į koridorių, visur išpūstas, lango angokraščius reikia perdaryti, virtuvės zonoje, lubose labai drėgna, pasikeitė spalva, reikia keisti lubas, visi kampai, kur susiduria siena ir lubos, sutrūkinėję, sanmazge lubos taip pat sutrūkinėjusios, reikia keisti, plytelės, gavusios drėgmės, pradeda atšokinėti nuo sienos. Ieškovės žalų vertintojas, atlikęs skaičiavimus, sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra buto remonto išlaidų suma – 1000,22 Eur. Atsižvelgusi į remonto sąmatą, ieškovė nusprendė buto draudėjai išmokėti 1000 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri išmokėta 2022-01-22. Virš buto (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), kuris 2018-01-08 nuomos sutarties pagrindu yra perduotas valdyti ir naudotis atsakovui J. S. Ieškovės teigimu, būtent iš šio atsakovo valdomo buto vanduo pateko į ieškovės apdraustą butą (duomenys neskelbtini).

6. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Byloje nėra ginčo, kad atsakovo valdomas butas yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje 2023-08-03 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės prašymu liudytoja buvo apklausta buto draudėja V. N.-K., kuri parodė, kad jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas viršuje gyvenančių asmenų, vanduo bėgo stipriai – per lubas, sienas, jos butas yra vieno kambario, tad buvo visas šlapias, dėl užliejimo ji iškvietė avarinę tarnybą, visi butui padaryti sugadinimai buvo užfiksuoti ir nusiųsti ieškovei (draudikei). Liudytojos teigimu, tai buvo jau ne pirmas užliejimas, jos butas iki užliejimo buvo pilnai suremontuotas, remontas atliktas prieš 1-2 metus iki užliejimo.

7. Įvertinus apklaustos liudytojos V. N.-K. parodymus, taip pat į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuotus buto apgadinimus, akivaizdu, kad ieškovės apdraustas butas buvo užpiltas iš viršaus, byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu kokios nors avarijos ar vamzdynų gedimai būtų buvę pačios draudėjos bute ar namo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose, taip pat nėra duomenų, kad būtų buvę atliekami kokie nors bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų remonto darbai. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad vanduo, padaręs žalą butui (duomenys neskelbtini), tekėjo būtent iš atsakovo J. S. valdomo buto, nes kitų vandens patekimo į butą (duomenys neskelbtini), šaltinių ir priežasčių nenustatyta ir atsakovas jų neįrodė (CPK 178 str.).

8. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui (duomenys neskelbtini), jį užliejus vandeniu padarytą žalą atsakingas virš šio buto esančio buto valdytojas – atsakovas J. S., kuris neužtikrino savo buto tinkamo naudojimo tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovo neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 8 d. padaryta žala. Spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, teismas laiko, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl užliejimo ieškovės draudėjos turtui padaryta 1000 Eur turtinė žala. Ieškovė 2022-01-08 įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai V. N. išmokėjo 1000 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, atlyginusi padarytą žalą, turi teisę reikalauti atlygintos sumos iš atsakingo asmens, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 1000 Eur dydžio žalos atlyginimas.

9. Ieškovė taip pat iš atsakovo prašė priteisti 18,63 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2022-10-01) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo surašė 2022-08-29, reikalavime nurodyta atlyginti žalą per 15 dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė CK 6.261 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo 2022-10-01 iki kreipimosi į teismą dienos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos priskaičiuotos palūkanos – 18,63 Eur (1000 Eur x 5 proc. / 365 d. x 136 pradelstos dienos).

10. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1-2 dalimis, ieškinio reikalavimus patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 70,08 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą, iš viso - 103,08 Eur.

12. Byloje yra susidariusios 19,92 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidos). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo priteistina 19,92 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 18,63 Eur (aštuoniolika eurų 63 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 018,63 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023-03-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,08 Eur (vieną šimtą tris eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė