- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-1266-172-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Arūnas Kisielius, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- B. O.
- Nukentėjusysis
- G. B.
Teisėja A. Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.1.; 1.1.8.6.6.;
1.1.8.7.9.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.;
2.1.15.3.3.2.
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo B. O. gynėjo advokato K. Kvainausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo B. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat nuosprendžiu priteista iš B. O. 30 000 Lt nukentėjusiajai G. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. O. nuteistas už tai, kad išžagino žmogų, t.y. jis, 2010 m. balandžio 5 d. apie 1.30 – 03.00 val. negyvenamojo pastato, esančio Vasario 16-osios g. 10, Vilniuje, rūsio patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su G. B. prieš jos valią, užrakino kambario duris, taip neleisdamas G. B. išeiti iš minėtos patalpos, jėga parvertė nukentėjusiąją ant lovos, nurengė ją, o G. B. priešinantis, sudavė nemažiau dviejų smūgių į kairį petį, trenkė jos kūną į lovos atlošą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas dešinio riešo ir kairio peties sąnarių srityse, kairiame žaste, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimą pilvo sienoje, poodines kraujosruvas dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, ir taip palaužęs G. B. pasipriešinimą, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą išžagino G. B.. Tokiais savo veiksmais B. O. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo B. O. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendį ir B. O. išteisinti. Skunde teigiama, jog B. O. nepadarė veikos, dėl kurios yra pripažintas kaltu ir nuteistas. Gynėjo nuomone, byloje neįrodyta, kad su nukentėjusiąją buvo lytiškai santykiaujama prieš jos valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant jį tuoj pat panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Priešingai, byloje esantys įrodymai rodo, kad lytinis aktas įvyko abipusiu sutikimu. Be to, advokato teigimu, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji keitė savo parodymus, neatskleidė visų jai žinomų aplinkybių, o su ja susiję asmenys visą laiką nuosekliai ir metodiškai reikalavo iš nuteistojo pinigų, kurių nesumokėjus grasino kreiptis į policiją, kas galiausiai ir buvo padaryta. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad, priešingai nei teigia teismas, pinigų buvo reikalaujama su nukentėjusiosios žinia ir sutikimu. Teismo argumentas, kad nukentėjusioji nesutiko su B. O. sutuoktinės siūlymu susitarti yra grindžiamas tik kritiškai vertintinais liudytojo E. V. parodymais. Be to B. O. sutuoktinės siūlymas, jeigu toks ir buvo, buvo pateiktas jau davus visus parodymus, pateikus civilinį ieškinį ir baigiantis ikiteisminiam tyrimui, kai susitarimas faktiškai jau nebuvo įmanomas. Nors liudytojas E. V. teigia kompensacijos reikalavęs savo iniciatyva, tokie jo parodymai vertintini kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad antrojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad kai pranešė nukentėjusiajai apie tai, kad reikalavo piniginės kompensacijos, pastaroji tam neprieštaravo. Skunde teigiama, jog prokuroras sąmoningai atsisakė išreikalauti nuteistąjį teisinančius įrodymus („skype“ programos susirašinėjimo tarp E. V. ir B. O. duomenis), įrodančius, kad lytinių santykių metu jokia prievarta nebuvo naudojama, o E. V., nukentėjusiajai žinant ir pritariant, šantažavo nuteistąjį reikalaudamas pinigų ir grasindamas jų negavęs kreiptis į policiją. Atsisakymas išreikalauti nuteistąjį teisinančius įrodymus vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso, ir nuteistojo teisių į objektyvų ir bešališką ikiteisminį tyrimą pažeidimas.
Gynėjo nuomone, vertinant liudytojo E. V. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad visų įvykių metu liudytojas buvo labai neblaivus ir labai blogai jautėsi. Dėl to, jo nurodytas aplinkybės ir įvykių laiką būtina vertinti kritiškai ir lyginti juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat būtina atsižvelgi į tą aplinkybę, kad liudytojas E. V. jaučiasi kaltas dėl to, kad paliko nukentėjusiąją ir dėl to visais įmanomais būdais dabar bando jai padėti įrodyti jos įvykių versiją.
Šalies argumentai
Skunde atkreipiamas dėmesys, jog B. O. paklaustas, kodėl pakeitė parodymus, iškarto nurodė labai aiškią ir logišką priežastį, kodėl anksčiau neigė lytinių santykių faktą – nes nenorėjo jaudinti savo sutuoktinės su kuria turi mažametį vaiką. Niekuo nepagrįstas yra teismo teiginys, kad B. O. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė tik po to, kai specialistas pateikė 2010-05-20 išvadą, kadangi nei B. O., nei jo gynėjas nebuvo supažindinti su šia išvada ir net nežinojo apie tokios išvados egzistavimą.
Advokato teigimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas privalėjo atsižvelgti į BK 59 str. 1 d. 6 p., nurodytą lengvinančią aplinkybę, kadangi, jeigu nusikaltimas ir būtų buvęs padarytas, jo padarymui įtakos turėjo akivaizdžiai provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kadangi ji vartojo alkoholinius gėrimus ir laisva valia pasiliko viena su B. O., sakė, kad jai patinka juodaodžiai, šoko su nuteistuoju, laikėsi už rankų, ką patvirtina liudytojo T. D. parodymai. Po lytinio akto nukentėjusioji su nuteistuoju nuėjo į dušą, nusiprausė ir ramiai apsirengė, po to nuteistasis parvežė ją į namus, kas rodo tarp jų egzistavus visiškai normalius santykius ir tarpusavio pasitikėjimą. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, kad lytiškai santykiauta buvo abipusiu susitarimu ir B. O. turėtų būti išteisintas, o teismui manant kitaip, visos šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip lengvinanti aplinkybė.
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, jog nuteistojo kūną po įvykio apžiūrėjęs specialistas savo išvadoje nurodė, kad jo rankose jokių savigynos žymių nekonstatuota. Nuteistojo kairės plaštakos nugariniame paviršiuje rasti nežymūs įdrėskimai specialisto nelaikyti savigynos įrodymu, todėl teismas negali nuosprendyje teigti, kad lytinių santykių metu buvo naudota prievarta. Gynėjo teigimu, visų teismo posėdžių metu kilusių abejonių dėl nuteistąjį apžiūrėjusio asmens, rastų įdrėskimų kiekio ir apžiūroje dalyvavusių kitų asmenų, galinčių patvirtinti arba paneigti specialisto V. K. ir nuteistojo parodymus teismas netyrė ir nesiaiškino, tuo padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėdamas baudžiamąją bylą. Tai, kad ant nuteistojo kūno neužfiksuota jokių savigynos žymių, rodo, kad lytiškai santykiauta buvo abipusiu sutikimu, ką savo parodymuose ir teigia nuteistasis. Ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų, būdingų savigynai, taip pat nenustatyta. Gynėjo teigimu, sužalojimai galėjo atsirasti jau po įvykio.
Po įvykio nukentėjusioji į policiją kreipėsi ne iš karto, o tik po to, kai nuteistasis aiškiai pareiškė liudytojui E. V., kad atsisako sumokėti prašomą piniginę kompensaciją. Nukentėjusios parodymus, kad į policiją taip vėlai kreipėsi dėl to, kad miegojo išgėrusi raminančių vaistų paneigia teismo išreikalauta jos telefoninių pokalbių išklotinė ir liudytojų, su kuriais ji komunikavo, parodymai.
Skunde teigiama, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji davė nenuoseklius, kitų liudytojų parodymams bei byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančius parodymus. Dėl to visus nukentėjusiuosius parodymus šioje byloje teismas privalėjo vertinti kritiškai ir negalėjo iš esmės tik jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.
Nuteistojo B. O. advokatas nurodo, jog nuteistasis yra vienintelis asmuo, galintis išlaikyti savo šeimą ir mažametį vaiką. Skyrus nuteistajam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, jis to padaryti negalės. Dėl to gali kilti labai sunkios pasekmės nuteistojo šeimai ir mažamečiam vaikui.
Advokato nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai B. O. sunkinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, nurodyta LR BK 60 str. 1 d. 9 p. Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo fiksuotas įstatymų nustatyta tvarka ar tikrintas specialiomis priemonėmis, o grindžiamas tik nukentėjusiosios ir su ja kartu alkoholinius gėrimus vartojusio liudytojo E. V. parodymais, kurie turėtų būti įvertinti kritiškai. Kad nuteistasis, priešingai nei nukentėjusioji ir liudytojas E. V., buvo blaivus ir suvokė savo veiksmus rodo nuteistojo parodymai ir byloje nustatytos aplinkybės, kad jis visą laiką nuosekliai rūpinosi neblaiviu E. V., siūlė namo vykti pačiai nukentėjusiajai, vairavo automobilį veždamas namo tiek E. V., tiek ir nukentėjusiąją. Būdamas neblaivus jis nebūtų galėjęs to daryti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Be to, skunde teigiama, jog netgi jeigu nusikaltimas ir būtų buvęs padarytas, akivaizdu, kad B. O. suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Jis palydėjo nukentėjusiąją į dušą, vėliau pats parvežė ją namo į jos nurodytą vietą. Ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.
Taip pat, gynėjo teigimu, nukentėjusioji G. B. nepagrindė įrodymais savo civiliniame ieškinyje reikalaujamos iš nuteistojo priteisti neturtinės žalos sumos. Gynėjas mano, jog nėra įrodytas neturtinės žalos padarymo G. B. faktas bei jos dydis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo B. O. gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. O. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo B. O. padarytą veiką bei paskyrė jam tinkamą bausmę.
B. O. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada.
Iš ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio duotų G. B. parodymų matyti, jog 2010-04-04 vakare su draugu E. V. ji nuvyko į studiją pas draugo pažįstamą B. O.. Ten buvo dar vienas juodaodis – T.T. D.. Ten jie gėrė vyną, vėliau likerį. Apie 1-2 valandą nakties ji pasigedo Edvino, todėl pradėjo ieškoti savo mobilaus telefono, bet jo nerado. B. O. buvo išėjęs iš studijos. Po kurio laiko grįžo B. O., o T.T. D. išėjo. B. O. užrakino studijos duris ir ėmė nurenginėti G. B., o jai ėmus priešintis – trenkė kelis kartus į kairį petį, po to suėmęs pirštais už pečių trenkė į vidinį lovos atlošą. Po to pilnai nurengė ir pradėjo prievartauti. Kiek tai truko, jinai nežino. Po to ji apsirengė ir norėjo išeiti, tačiau negalėjo rasti savo telefono. Pagrasino B. O., kad kreipsis į policiją. Pareikalavo, kad jis parodytų kur yra dušas ir tualetas. Po to, B. O. jai pasakė, kad parveš ją į namus. Ji sutiko, kadangi neturėjo kitos išeities, tačiau kur gyvena nepasakė, liepė nuvežti ją prie Maximos parduotuvės Lazdynuose. Nuvežęs ten, B. O. jai atidavė jos mobilų telefoną, po to ji pabėgo. Paryčiais grįžo namo, viską papasakojo mamai. Mama davė jai raminančių vaistų ir ji ilgai miegojo, o po to kreipėsi į policiją.
Apylinkės teisme nukentėjusioji davė analogiškus parodymus pridurdama, jog lytinio akto metu B. O. taip pat ją mušė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nukentėjusiosios G. B. duoti parodymai yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus, sutampantys esminėse detalėse, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais.
Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytų sužalojimų lokalizaciją, prievartos panaudojimą jos atžvilgiu bei apie tai, kad anksčiau lytinių santykių ji turėjusi nebuvo patvirtina specialisto išvada Nr. 1119/10(01). Šioje išvadoje nurodyta, jog G. B. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo ir kairio peties sąnarių srityse, kairiame žaste, kairėje krūtyje, odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimas pilvo sienoje, poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, paviršiniai odos įtrūkimai abiejų mažųjų lytinių lūpų srityje. Paviršiniai odos įtrūkimai abiejų mažųjų lūpų srityje padaryti nuo šios srities minkštųjų audinių tempimo, viršijančio jų elastingumo ribas, likusieji kūno sužalojimai kieto buko ribotą paviršių turinčio daikto (daiktų) poveikyje. Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. B. nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Smulkių poodinių kraujosruvų abiejų pečių sąnarių, žastų, dešinio riešo sąnario, krūtinės ląstos dešinės pusės srityse atsiradimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, konkrečią lokalizaciją bei išsidėstymą vieną kitos atžvilgiu, yra būdingas nuo pirštų suspaudimo. Likusieji aukščiau nurodyti sužalojimai, išskyrus paviršinius odos įtrūkimus abipus mažųjų lytinių lūpų srityse, galėjo gautis, tiek suduodant smūgius kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), tiek ir minėtomis kūno sritimis atsitrenkus į kietus ribotus atsikišusius paviršius. G. B. nustatyti kūno sužalojimai nepriskiriami sužalojimams, galėjusiems atsirasti savigynos metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 15-os trauminių poveikių pasakoje. G. B. apžiūros metu nustatyti paviršiniai odos įtrūkimai abipus mažųjų lytinių lūpų srityje bei šviežias mergystės plėvės plyšimas neatmeta lytinio santykiavimo galimybės natūraliu būdu laikotarpyje prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-04). Taigi, specialisto išvada patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad B. O. ją laikė už žastų, trenkę į krūtinę, padarė kitus sužalojimus.
Nukentėjusiosios parodymus apie įvykį apylinkės teisme patvirtino ir liudytojai D. K., E. V. ir L. B., kuriems nukentėjusioji apie įvykį papasakojo neužilgo po jo.
Tuo tarpu apylinkės teismas pagrįstai kaltinamojo B. O. parodymus vertino kritiškai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios apklausos 2010-04-06 metu B. O. savo kaltės nepripažino, apskritai neigė turėjęs lytinių santykių su G. B., teigė jog be jo, G. B., E. V. ir T.T. D. studijoje buvo dar pažįstamas Rufos, kuris ir santykiavo su G. B. ir iš kurio ji reikalavo pinigų. Teigė, jog G. B. namo nevežė, o davė jai pinigų sumokėti už taksi.
2010-05-28 apklaustas įtariamuoju B. O. pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad E. V. pasijutus blogai ir išėjus į lauką, G. B. sėdosi jam ant kelių, lietė bei bučiavo jį. Jis sakė, kad nenori glamonėtis su ja, tačiau G. B. atsakė, kad jis yra labai egzotiškas ir ji nori su juo mylėtis, nori, kad jis būtu jos vaikinu. Po to, jam nuvežus E. V. namo ir sugrįžus, T.T. D. išėjo namo, o G. B. pradėjo jį liesti ir glamonėti sakydama, kad nori su juo mylėtis ir kad jis būtu jos vaikinas. Iš jos žodžių bei veiksmų jis suprato, kad ji nori turėti su juo lytinius santykius, jis pats lytinių santykių jai nesiūlė. G. B. be jokios prievartos ir smurto pati pilnai nusirengė, savo rūbus padėjo ant grindų ir atsigulė ant lovos. Jis taip pat pilnai nusirengė, atsigulė ant lovos ir jie pradėjo glamonėtis bei mylėtis, t.y. lytiškai santykiauti abipusiu sutikimu. Lytinio akto metu G. B. nesipriešino ir pagalbos nešaukė.
Apklausiamas apylinkės teisme, B. O. vėl iš dalies pakeitė savo parodymus, jau nurodydamas, kad G. B. pradėjo jam meilintis tuomet, kai jis nuvežęs E. V. į namus, jis apie 2 val. grįžo į studiją. Apie tai, kad G. B. sėdosi jam ant kelių, bučiavo ir lietė jį tuo metu, kai E. V. pasidarė bloga ir jis išėjo į lauką, B. O. neminėjo. Teisme jis taip pat nurodė, kad apie 3 val. nukentėjusioji G. B. užšoko ant jo, t.y. užlipo jam ant kelių, ir tuomet T. T. D. išėjo. Goda sakė, kad jis labai egzotiškas ir labai jai patinka. Jis su Goda pradėjo bučiuotis, liesti vienas kitą, besiglamonėjant abu nusirengė ir abipusiu sutarimu turėjo lytinius santykius.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaltinamojo B. O. pasiteisinimus dėl parodymų keitimo, t.y. tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis neigė lytinius santykius su nukentėjusiąja G. B., nes nenorėjo jaudinti savo sutuoktinės. Tokie kaltinamojo paaiškinimai nėra įtikinami, juolab, kad surinkus pakankamai jo kaltės įrodymų byloje jo įvykio versija iš esmės pasikeitė. Tokie B. O. paaiškinimai vertinami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant pateisinti savo veiksmus ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taip pat atmestini gynėjo skundo argumentai, kad nukentėjusioji G. B. siekė turėti iš kaltinamojo materialinės naudos. Apklausiamas 2010-05-28 ikiteisminio tyrimo metu ir teisme B. O. parodė, kad jam pasakius G. B., jog jis turi šeimą, pastaroji pasakė, kad jis turi jai kompensuoti, t.y. sumokėti pinigus dėl to, kad su ja mylėjosi ir kad negali būti jos vaikinu. G. B. pasakė, kad duoda jam dvi dienas, t.y. sekmadienį ir pirmadienį, o jei per šį laikotarpį jis nesumokės, ji kreipsis į policiją dėl išprievartavimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos G. B. po įvykio su B. O. nebendravo, kontakto su juo neieškojo ir kreipėsi į policiją jau tos pačios dienos vakarą, kas paneigia B. O. parodymus, jog G. B. sakė, jog šiam nesumokėjus pinigų per dvi dienas, ji kreipsis į policiją.
Tuo tarpu, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios G. B. parodymų, ji tik ikiteisminio tyrimo tyrėjo paraginta 2010-06-01 byloje pareiškė civilinį ieškinį, apie kompensaciją nei su kaltinamuoju B. O., nei su jo sutuoktine A. O., nei su liudytoju E. V. nesitarė ir jokios kompensacijos neprašė.
Liudytojas E. V. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-31 parodė, kad susirašinėdamas Skype programa su B. O. jam pasakė, kad jei B. O. pripažins savo kaltę, tada gal pavyks susitarti dėl kompensacijos. Liudytojas pridūrė, kad apie tai kalbėtis su B. O. jo G. B. neprašė, čia buvo jo vieno idėja. Apylinkės teisme liudytojas patvirtino šiuos savo parodymus, be kita ko nurodydamas, jog kai jam skambino kaltinamojo žmona A. O. ir prašė perduoti nukentėjusiajai G. B., kad gali susitarti ir viską gražiai baigti, nukentėjusioji G. B. su A. O. pasiūlymu nesutiko.
Iš byloje esančio Skype programos susirašinėjimo tarp B. O. ir E. V. (t. 1, b.l. 58-65) matyti, kad pastarasis bandė išsiaiškinti, kas įvyko tarp G. B. ir B. O.. E. V. rašė B. O., kad G. B. jam pasakojo, jog šis ją išprievartavo, o E. V. bandė ją perkalbėti, kad nesikreiptų į policiją ir siūlė B. O. sumokėti G. B. kompensaciją ir su ja susitarti. Šiame susirašinėjime neminima, kad G. B. prašė E. V. reikalauti iš B. O. pinigų. Atkreiptinas dėmesys, jog iš susirašinėjimo matyti, kad beveik visas pokalbio metu su E. V. savo rašytas žinutes B. O. ištrynė, kas duoda pagrindą manyti, jog jis norėjo kažką nuslėpti. Be to, iš išlikusių kaltinamojo rašytų žinučių matyti, jog jis teigė, kad G. B. galėjo išprievartauti jo draugas. Atkreiptinas dėmesys, jog Skype programos pokalbyje B. O. neužsiminė E. V. apie tai, kad G. B. jau išvakarėse reikalavo iš jo pinigų ir davė dvi dienas jam juos sumokėti, ką jis teigė ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.
Tai, kad E. V. 2010-04-04 buvo vartojęs alkoholį, nesuteikia pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai, kadangi jis visas aplinkybes atsiminė, jas dėstė nuosekliai, jo parodymai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.
Nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo akivaizdžiai provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Kaip jau minėta, nukentėjusioji neigė meilikavusi B. O., to nematė ir liudytojas E. V..
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T.T. D. parodė, jog 2010-04-04 vakare jis buvo pas B. O. studijoje. Apie 23 val. atėjo jam nepažįstami vaikinas ir mergina. Jie su B. O. išgėrinėjo, vėliau visi šoko. Tada vaikinui pasidarė bloga ir jis išėjo į lauką, paskui jį išėjo B. O.. Mergina tuo metu šoko viena, po to atsisėdo ant lovos ir pradėjo rašyti sms žinutes. Ji buvo išgėrusi, tačiau negriuvinėjo. B. O. išvežė vaikiną namo, mergina liko. Grįžus B. O., kadangi jau buvo naktis, T.T. D. susiruošė namo. Jie abu su B. O. išėjo į gatvę, kur stovėjo taksi automobilis, B. O. jam davė 20 Lt ir jis išvažiavo. Taigi šis liudytojas taip pat neparodė, jog nukentėjusioji kabinėjosi prie B. O..
Tačiau apklausiamas apylinkės teisme liudytojas T.T. D. iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog kaltinamajam nuvežus namo E. V. ir grįžus, B. O. pradėjo šokti su G. B., vėliau jie prisėdo, nukentėjusioji sakė, kad B. O. gražiai atrodo, jie laikėsi už rankų. T.T. D. suprato, jog yra nereikalingas ir išvažiavo namo. Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, liudytojas paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog tuo metu ne viską suvokė, nes viskas vyko labai greitai, apklausiamas papasakojo ne viską. Kaip matyti iš 2010-04-07 liudytojo T.T. D. apklausos protokolo, jį apklausiant dalyvavo vertėjas, protokolas liudytojo pasirašytas, pastabų ir papildymų jis nepareiškė. Atkreiptinas dėmesys, jog šio liudytojo parodymai apylinkės teisme prieštarauja ir paties kaltinamojo B. O. parodymams, kadangi šis nurodė, jog jam parvežus E. V. ir grįžus į studiją, G. B. užlipo jam ant kelių, o išvažiavus T.T. D. jie pradėjo bučiuotis. B. O. neminėjo, kad šoko su nukentėjusiąja, kad laikėsi už rankų T.T. D. matant. Kolegijos nuomone, liudytojo T.T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jie sutampa su nukentėjusiosios parodymais, o apylinkės teisme liudytojo T.T. D. duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti savo draugui B. O. išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.
Aplinkybė, jog po lytinio akto nukentėjusioji nuėjo į dušą, kur ją palydėjo B. O., nusiprausė ir ramiai apsirengė, po to nuteistasis parvežė ją į namus, taip pat neįrodo buvus tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo abipusį susitarimą lytiškai santykiauti. Apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji parodė, kad nuėjo į dušą nusiprausti, nes jautėsi šlykščiai, B. O. lydėjo ją į dušą, kadangi ji nežinojo, kur jis yra, o namo su juo sutiko važiuoti, nes neturėjo kitos išeities (iš jos buvo atimtas mobilusis telefonas). Kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais. Be to ir kiti, byloje esantys, aukščiau paminėti įrodymai paneigia, jog nukentėjusioji su kaltinamuoju santykiavo abipusiu susitarimu.
Paminėtas B. O. elgesys (palydėjo nukentėjusiąją į dušą, parvežė namo) taip pat negali būti laikytina kaltinamojo pagalbos suteikimu nukentėjusiajai ar bandymu aktyviais veiksmais išvengti sunkesnių padarinių. Pažymėtina, jog LR BK 59 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė atspinti kaltininko psichinį santykį su padaryta neteisėta veika, pasireiškiantį jo pastangomis užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti arba juos sušvelninti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. O. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, stengėsi savo veiksmus pateisinti, apkaltinti nukentėjusiąją, todėl nėra pagrindo teigti, jog po nukentėjusiosios išžaginimo jis suprato savo kaltę ir stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Tai, jog ant nuteistojo ir nukentėjusiosios kūnų neužfiksuota jokių savigynos žymių, priešingai nei teigia gynėjas, neįrodo, kad lytiškai santykiauta buvo abipusiu sutikimu. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog specialisto išvadoje Nr. G 1111/10(01) B. O. nustatyti trys įdrėskimai, atsiradę maždaug prieš 1-3 dienas iki apžiūros, patvirtina nukentėjusiosios G. B. parodymus, kad ji, priešindamasi kaltinamajam, draskėsi ir spardėsi. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. patvirtino, kad atliekant kaltinamojo B. O. kūno apžiūrą galėjo nepastabėti visų įbrėžimų, jeigu jam buvo spirta ar atlikti kiti veiksmai, nes kaltinamasis B. O. yra tamsiaodis. Net ir nenustačius ant B. O. rankos buvusių įdrėskimų kilmės, tai nepaneigia, jog jis prieš G. B. vartojo smurtą, ką patvirtina aukščiau paminėti nukentėjusiosios parodymai bei specialisto išvada Nr. 1119/10(01).
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, nurodytą LR BK 60 str. 1 d. 9 p. Bylos duomenimis nustatyta, jog prieš įvykį kaltinamasis B. O. vartojo alkoholį. Tą patvirtina nukentėjusiosios G. B., liudytojų E. V. ir T.T. D. parodymai, taip pat tą pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu patvirtino ir pats B. O.. Atsižvelgiant į B. O. G. B. atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, į kaltinamojo neadekvatų elgesį, t.y. į tai, jog jis užsipuolė nukentėjusiąją nieko nesakęs, tuomet, kai pašalinių žmonių nebuvo, mušė nukentėjusiąją prieš lytinį aktą, o jo metu ne tik laikė nukentėjusiosios rankas, kad ji nesipriešintų, bet ir sudavė smūgius, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nusikalstamą veiką B. O. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nėra įrodytas neturtinės žalos padarymo G. B. faktas bei jos dydis. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Todėl, nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai G. B. priteistinos neturtinės žalos dydį įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji dėl B. O. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes patvirtino pati nukentėjusioji bei liudytojai D. K. ir L. B.. Atsižvelgdama į nukentėjusiajai atsiradusias pasekmes, B. O. kaltę, jo turtinę bei šeimyninę padėtį, o taip pat į jo galimybes užsidirbti, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo B. O. gynėjo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo B. O. gynėjo K. Kvainausko apeliacinį skundą.