- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 2-1441/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- A. V., R. B., A.
- Atsakovas
- T. A., J. A., R. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties, kuria teismas ieškovus įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-123/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovų A. V., Ž. J., E. S., R. B., L. S., A. V., A. Ž., R. Ž. ieškinį atsakovams T. A., J. A., R. P. dėl sumokėtų avansinių mokesčių ir baudų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai Aurelijus A. V., Ž. J., E. S., R. B., L. S., A. V., A. Ž., R. Ž. ieškiniu prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų T. A., J. A., R. P. 936500 Lt avanso ir baudų. Ieškovai nurodė, kad 2007 m. vasario–liepos mėnesiais su atsakovais T. A. ir J. A., kuriems atstovavo R. P., sudarė preliminariąsias žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis ir susitarimus dėl numatomų suformuoti žemės sklypų rezervavimo (pardavimo). Pagal šias sutartis atsakovai įsipareigojo iki sutartų terminų pabaigos ieškovams parduoti konkrečius žemės sklypus, kurie bus suformuoti iš atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Pagal preliminariąsias sutartis ir susitarimus ieškovai sumokėjo atsakovams avansą. Tuo atveju, jei atsakovai nevykdytų savo sutartinių įsipareigojimų, sutartyse (susitarimuose) buvo numatyta, jog atsakovai grąžins ieškovams jų sumokėtus avansą ir sumokės baudas. Atsakovams neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų, ieškovai pareiškė reikalavimus sklypų savininkams ir jų įgaliotinei dėl avanso sugrąžinimo ir netesybų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinyje pareikštus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas priteisė: 1) Ieškovui A. V. iš atsakovų T. A., J. A. 35 000 Lt negrąžinto avansinio mokesčio ir 17 500 Lt baudos (viso - 52 500 Lt), taip pat 749,24 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 2) Ieškovui Ž. J. iš atsakovų T. A., J. A. 30 000 Lt negrąžinto rezervacijos mokesčio ir 2 000 Lt baudos (viso - 32 000 Lt), 456,68 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 3) Ieškovui E. S. iš atsakovų T. A., J. A. 20 000 Lt negrąžinto avansinio mokesčio ir 10 000 Lt baudos ( viso– 30 000 Lt), 428,14 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 4) Ieškovui R. B. iš atsakovų T. A., J. A. 48 000 Lt negrąžinto avansinio mokesčio ir 24 000 Lt baudos (viso – 72 000 Lt), 1 027,53 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 5) Ieškovei L. S. iš atsakovų T. A., J. A. 150 000 Lt negrąžinto avansinio mokesčio ir 75 000 Lt baudos (viso – 225 000 Lt), 3 211,03 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 6) Ieškovui A. V. iš atsakovų T. A., J. A. 100 000 Lt negrąžinto avanso ir 50 000 Lt baudos (viso - 150 000 Lt), 2 140,68 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 7) Ieškovui A. Ž. iš atsakovų T. A., J. A. 150 000 Lt negrąžinto avansinio mokesčio ir 75 000 Lt baudos (viso – 225 000 Lt), 3 211,03 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas; 8) Ieškovei R. Ž. iš atsakovų T. A., J. A. 100 000 Lt negrąžinto avansinio mokesčio ir 50 000 Lt baudos (viso – 150 000 Lt), 2 140,68 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas.
Šalies argumentai
Ieškovai A. V. ir R. B. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, už kurio nagrinėjimą sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį. Apeliantai apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: 1) Priteisti ieškovui A. V. solidariai iš atsakovų T. A., J. A. ir R. P.100 000 Lt negrąžinto avanso ir 50000 Lt baudos (viso 150 000 Lt), 2140,68 Lt žyminio mokesčio, 5 000 Lt atstovavimo išlaidų ir procesines palūkanas; 2) Priteisti ieškovui R. B. solidariai iš atsakovų T. A., J. A. ir R. P. 48 000 Lt negrąžinto avanso ir 24 000 Lt baudos (viso 72 000 Lt), 1027,53 Lt žyminio mokesčio ir procesines palūkanas. Apeliantai taip pat pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė terminą ieškovams A. V. ir R. B. sumokėti trūkstamą 5 308 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą. Nutartyje pažymima, kad apeliantų netenkina, jog ieškinys patenkintas tik dviejų atsakovų (T. A., J. A.) atžvilgiu ir netenkintas solidaria bendraatsakove patrauktos R. P. atžvilgiu. Kadangi bendra apeliantų reikalaujama priteisti pinigų suma iš atsakovės R. P. sudaro 222 000 Lt, t. y. jų reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o apeliantai už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio, jie turi primokėti trūkstamą 5308 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad nesumokėjus žyminio mokesčio, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantams.
Šalies argumentai
Ieškovai A. V. ir R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimo ir jų paduotą apeliacinį skundą priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dydį apibrėžia ieškinio suma, o ne atsakovų skaičius. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo kiekvienam iš jų priteistos pinigų sumos, tik įrodinėja, jog teismas turėjo šią sumą priteisti ir iš dar vienos bendraatsakovės. Be to, patenkinus apeliacinį skundą, apeliantai negaus jokios turtinės naudos, nes teismas jų reikalavimus dėl pinigų priteisimo tenkino.
2) Tuo atveju, kai ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas kelių bendraatsakovų atžvilgiu, nėra reikalaujama sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinio reikalavimo nagrinėjimą atskirai kiekvieno bendraatsakovu patraukto asmens atžvilgiu. Juolab, kad ieškovams patikslintu ieškiniu Klaipėdos apygardos teisme pareiškus reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo ir atsakovės R. P. atžvilgiu, nebuvo reikalaujama primokėti žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, ar reikšti turtinio ar (ir) neturtinio pobūdžio reikalavimą (reikalavimus), ar juos reikšti vienam, ar keliems asmenims, o jei pareiškia reikalavimus keliams asmenims, ieškovas gali įrodinėti jų solidarią ar subsidiarią pareigą atsakyti pagal šiuos reikalavimus (CPK 12 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui (kokiems subjektams) reikšti reikalavimą (reikalavimus). Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 str.). Tačiau teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, turi nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius, kokios rūšies ieškinys pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju.
Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Viena iš ieškinių dėl priteisimo ypatybių ta, jog jų patenkinimo atveju bylą laimėjusi šalis turi teisę pagal CPK VI dalies taisykles reikalauti vykdyti teismo įsiteisėjusį ir savanoriškai neįvykdytą sprendimą priverstine tvarka. Tokiu atveju bylą laimėjusi proceso šalis (išieškotojas) įgyja galimybę pagal jam palankų teismo sprendimą tikėtis gauti turtinę naudą iš bylą pralaimėjusios šalies (skolininko). Dėl šios priežasties už ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl priteisimo turi būti sumokėtas žyminis mokestis kaip už turtinio reikalavimo nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tuo atveju, kai ieškovai įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę ir reiškia jiems ieškinį dėl priteisimo, atsakovų skaičius neturi reikšmės žyminio mokesčio dydžio už ieškinio nagrinėjimą nustatymui, kadangi žyminio mokesčio dydį lemia ieškinio suma, o ne solidariąją prievolę turinčiais bendraatsakovais patrauktų asmenų skaičius (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą. Tačiau ieškovas negalėtų vykdyti išieškojimo iš to bendraatsakovu patraukto asmens, kurio atžvilgiu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Tokiu atveju tik apeliacine tvarka pripažinus ieškovo reikalavimo pagrįstumą to bendraatsakovo atžvilgiu, ieškovas įgytų teisę nukreipti išieškojimą į šio bendraatsakovo turtą. Tuomet, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl priteisimo keliems solidariąją prievolę turintiems asmenims, kuriuos jis pats patraukė bendraatsakovais ir pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą vienų atsakovų atžvilgiu ir atmetė kitų, laikoma, kad ieškovas laimėjo bylą prieš tuos atsakovus, iš kurių priteista pinigų suma, tačiau ją pralaimėjo prieš tuos atsakovus, kurių atžvilgiu reikalavimai atmesti. Toks teismo procesinis sprendimas jo įsiteisėjimo atveju sudaro pagrindą ieškovui (išieškotojui) savo reikalavimus nukreipti tik į tų atsakovų, kurių atžvilgiu teismas tenkino ieškinį dėl priteisimo, turtą, t. y. ieškovas gali tikėtis gauti turtinę naudą tik iš tų asmenų turto, prieš kuriuos jis laimėjo bylą. Norėdamas gauti turtinę naudą ir iš tų bendraatsakovais patrauktų asmenų, prieš kuriuos ieškovas bylą pralaimėjo, jis turėtų paduoti apeliacinį skundą byloje ir aukštesnės instancijos teisme pasiekti palankų teisinį rezultatą byloje šių bendraatsakovų atžvilgiu. Tokiu atveju, siekdamas turtinės naudos iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys dėl priteisimo buvo atmestas, ieškovas turi sumokėti proporcinį žyminį mokestį, nes, kaip minėta, jam palankaus apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju, ieškovas gaus turtinę naudą (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d.). Apeliacinio skundo, kaip ir ieškinio padavimo atveju, neturi reikšmės, ar apeliantas pareikš turtinį reikalavimą vieno solidariąją prievolę turinčio atsakovo ar kelių atsakovų, kuris (kurie) laimėjo bylą prieš ieškovą, atžvilgiu. Proporcinis žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas nuo reikalaujamos priteisti pinigų sumos, o ne nuo atsakovų skaičiaus.
Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai, apeliaciniu skundu prašydami priteisti iš atsakovės R. P. vienam ieškovui 150 000 Lt, o kitam – 72 000 Lt (viso – 222 000 Lt), apeliaciniame skunde pareiškė turtinius reikalavimus. Už juos turi būti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d.). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad abu ieškovus sieja ne privalomasis, o fakultatyvusis procesinis bendrininkavimas, kadangi jie neturi bendros subjektinės teisės į atsakovus. Ieškovai A. V. ir R. B. savo reikalavimus dėl pinigų priteisimo iš atsakovės R. P. grindžia tik panašia faktine medžiaga ir net skirtingu faktiniu pagrindu. Kadangi kiekvienas iš šių reikalavimų yra autonomiškas, juos reiškia tik vienoda procesine padėtimi tarpusavyje susiję ieškovai, todėl žyminis mokestis už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi būti apskaičiuojamas atskirai kiekvienam ieškovui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka sprendžiant klausimą dėl ieškovų pareikštų reikalavimų pobūdžio ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, jog pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau pagal teisinius padarinius neteisingai juos įvertino kaip pareikštus privalomojo, o ne fakultatyvaus procesinio bendrininkavimo atveju ir dėl to nepagrįstai mokėtiną žyminio mokesčio dydį apskaičiavo bendrai abiejų ieškovų atžvilgiu, yra pagrindas išspręsti šį procesinį klausimą. Tai nelaikytina blogesnio sprendimo priėmimo CPK 313 straipsnio prasme. Nurodyta teisės norma, įtvirtinantį principą „non reformato in pejus“, riboja teismo galias sprendžiant dėl apelianto paduoto apeliacinio (atskirojo) skundo ribų peržengimo pareikštų materialaus pobūdžio reikalavimų, už kurių nagrinėjimą mokamas žyminis mokestis, atžvilgiu. Tačiau CPK 313 straipsnio nuostatos nėra taikomos, kai sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas byloje. Pagal civilinio proceso įstatymą žyminio mokesčio, t. y. mokesčio valstybei už reikalavimų nagrinėjimą teisme, dydžio ir sumokėjimo klausimą teismas kiekvienu atveju sprendžia ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“). Šį klausimą teismas turi išspręsti griežtai laikydamasis CPK VII skyriuje nustatytų taisyklių. Teisingas žyminio mokesčio dydžio nustatymas už ieškinio (skundo) nagrinėjimą užtikrina viešąjį interesą ir asmenų lygiateisiškumą civiliniame procese. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šio mokesčio dydį, o apeliacinės instancijos teismas, net ir nesant aiškių teisinių argumentų apeliaciniuose (atskiruosiuose) skunduose ar atsiliepimuose į juos, pastebi, jog šis mokestis nustatytas ne pagal proceso įstatymo reikalavimus, aukštesnės instancijos teismas turi nustatyti teisingą mokėtiną žyminio mokesčio dydį arba perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti žyminio mokesčio nustatymo už apeliacinių skundų nagrinėjimą klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju perdavus šį procesinį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, būtų užvilkintas apeliacinis procesas, nukentėtų ekonomiškumas ir operatyvumas, teisėjų kolegija turi pagrindą nustatyti žyminio mokesčio dydžius ieškovams už paduotų apeliacinių skundų nagrinėjimą (CPK 7 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad R. B. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo ieškinys dėl 72 000 Lt priteisimo iš atsakovės R. P. Už tokio apeliacinio skundo nagrinėjimą šis ieškovas turi sumokėti teismui 2160 Lt žyminį mokestį. Tuo tarpu ieškovas A. V. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo ieškinys dėl 150 000 Lt priteisimo iš atsakovės R. P. Už tokio apeliacinio skundo nagrinėjimą šis ieškovas turi sumokėti teismui 4 000 Lt žyminį mokestį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šis ieškovas už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį, todėl jis turi primokėti trūkstamą 3 862 Lt žyminį mokestį (t. 2, b.l. 104). Tai, kad ieškovai kartu padavė apeliacinį skundą byloje, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.
Nustatytina, kad kiekvienas ieškovas žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi sumokėti iki 2010 m. gruodžio 10 d. Nesumokėjus teismo nustatyto žyminio mokesčio dydžio, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias pareikštų reikalavimų už apeliacinio skundo nagrinėjimą, pobūdį. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista. Tačiau ši nutartis tikslintina ir nustatytina, jog apeliantas R. B. už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi sumokėti 2160 Lt žyminį mokestį, o apeliantas A. V. už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi primokėti trūkstamą 3 862 Lt žyminį mokestį. Nustatytina, kad apeliantai žyminį mokestį turi sumokėti iki 2010 m. gruodžio 15 d. ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti šią nutartį ir nurodyti, kad apeliantas R. B. už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi sumokėti 2160 Lt žyminį mokestį, o apeliantas A. V. už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi primokėti trūkstamą 3 862 Lt žyminį mokestį. Nustatyti, kad apeliantai žyminį mokestį turi sumokėti iki 2010 m. gruodžio 15 d. ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.