Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Mamertas Misiūnas Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-170-719/2013

2013 m. gegužės 7 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2012 m. rugsėjo 19 d., 20.15 val.., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,07 prom.) girtumo laipsnis. S. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N3-955/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, neatsižvelgė į pirminius R. M. bei V. P., kurie buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duotus paaiškinimus bei nepagrįstai rėmėsi A. M. parodymais, kuriuos reikėtų vertinti kritiškai dėl šio asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Pats S. M., tiek tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vieningai teigė, jog nors ir buvo išgėręs, tačiau įvykio metu transporto priemonės nevairavo (9, 71-72 b.l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, liudytoja A. M. ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai nepaneigė S. M. parodymų, o atvirkščiai – juos patvirtino. A. M. tyrimo ir teismo posėdžio metu vieningai tvirtino įvykio metu vairavus automobilį „V. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežusi vyrą prie kebabų kioskelio (11, 60-61 b.l.), o liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. R. ir D. K. nurodė, jog sustabdžius automobilį jį vairavo A. M. (59-60 b.l.). Pabrėžtina ir tai, jog R. M. ir V. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paneigė pirminiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei nurodė, jog nematė ir negali patvirtinti, kas įvykio metu vairavo automobilį, o rašant pirminius paaiškinimus policijos pareigūnai diktavo, ką rašyti (66-67, 71 b.l.). Be to, pastebėtina ir tai, jog byloje yra pateiktas R. M. 2012-09-20 paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog įvykio metu lauke buvo tamsu ir ji nespėjo pastebėti, ar S. M. išlipo būtent iš automobilio vairuotojo pusės (21 b.l.), o 2012-09-19 policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog pagal iškvietimą nuvykus netoli kebabų kioskelio buvo pastebėtas pranešime nurodytas automobilis. Šis automobilis buvo stebimas apie penkias minutes ir pradėjęs važiuoti buvo sustabdytas bei nustatyta, kad jį vairuoja moteris (13 b.l.). Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog S. M. 2012-09-19 20.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilės girtumas) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 259 str. 2 d. nustatyta, jog dėl ATPK 187² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Iš pastarųjų teisės normų suprantama, kad šiuo konkrečiu atveju, esant pagrindui pradėti teiseną dėl galimai melagingų liudytojų parodymų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas S. M. administracinės atsakomybės klausimas dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, tai galėjo padaryti tik teismas, nagrinėjęs šią administracinę bylą. Pabrėžtina, jog administracinės teisės pažeidimo bylos iškėlimas dėl melagingų parodymų davimo yra nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu tokią bylą iškelti, objektyviai įvertinus bylos duomenis, gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl melagingų parodymų teikimo. Todėl Institucijos reikalavimas patraukti administracinėn atsakomybėn R. M. ir V. P. pagal ATPK 187² str. nelaikytinas skundo reikalavimu, todėl apeliacinis skundas dėl administracinio teisės pažeidimo bylų iškėlimo liudytojams už melagingų parodymų davimą šioje byloje nenagrinėtini. Pažymėtina ir tai, jog ši nutartis neužkerta kelio apeliantui kreiptis į valstybės institucijas, įgaliotas spręsti administracinius teisės pažeidimus padariusių asmenų patraukimo atsakomybėn klausimus, su prašymu patraukti nurodytus asmenis atsakomybėn nurodytais pagrindais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutari a:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.