- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-850-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Kreditorius
- R. S.
- Skolininkas
- UAB „Narbutas ir Ko“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės R. S. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal kreditorės R. S. pareiškimą skolininkui UAB „Narbutas ir Ko“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorė R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė jai iš skolininko UAB „Narbutas ir Ko“ priteisti 2691,04 Lt skolą pagal 2009-03-25 skolininko išduotą darbuotojo darbo užmokesčio pažymą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininkui priklausančius nekilnojamuosius daiktus – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir bendrovės pinigines lėšas. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas jos reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino kreditorės R. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę jos interesams, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo įsakymo įvykdymas, į tai, kad skolos suma nėra didelė, skolininko mokumas nėra žinomas, padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems principams.
Šalies argumentai
Kreditorė R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkų nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir bendrovės pinigines lėšas. Nurodo, kad neturi galimybės išreikalauti iš skolininko ir pateikti bendrovės dabartinę turtinę, finansinę padėtį įrodančių dokumentų. Ji neturi pakankamai pinigų pragyventi, atsiskaityti už buitines paslaugas, išlaikyti du mažamečius vaikus, neoficialiai žino, kad skolininkas moka atlyginimus šiuo metu dirbantiems asmenims, vyksta gamyba. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti daugiau kreditorių. Jei teismas negali taikyti jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, prašo taikyti kitokias laikinąsias apsaugos priemones teismo iniciatyva.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 2691,04 Lt skolos pagal 2009-03-25 skolininko UAB „Narbutas ir Ko“ kreditorei R. S. išduotą darbuotojo darbo užmokesčio pažymą. Teismas išdavė kreditorei R. S. teismo įsakymą bei 2009-04-17 nutartimi atsisakė tenkinti kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti skolininko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrovės pinigines lėšas, kadangi kreditorė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas pasunkės ar taps negalimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorės reikalavimo suma nėra didelė, skolininko mokumas nėra žinomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, jog kreditorės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nepagrįstas.
CPK 414 str. įtvirtinta teismo pareiga nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus būti aktyviam, t. y. nustatyta, kad darbo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad nepakankamas teismo aktyvumas, nagrinėjant darbo bylas, gali sudaryti sąlygas nesąžiningiems darbdaviams išnaudoti darbuotojus, daryti kitokius teisės pažeidimus. Dėl to teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo interesą, tiek ir viešąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2005). Darbo bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantis byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2005).
Kreditorė R. S. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins kreditorės reikalavimo įvykdymą. Kreditorė prašė taikyti skolininko nekilnojamojo turto, pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų areštą, nurodė, kad skolininkas 2009-03-25 jai išdavė darbuotojo darbo užmokesčio pažymą, tačiau darbo užmokesčio už 2009 m. sausio, vasario, kovo mėnesius neišmokėjo, neatsakė į 2009-04-01 skolininkui išsiųstą registruotą laišką, dėl to kreditorė kreipėsi į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. darbuotojams garantuojama teisė į teisingą apmokėjimą už darbą. DK 141 str. 1, 2 d. numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su kreditore buvo nutraukta nuo 2009-03-24 pagal DK 127 str. 1 d. (b. l. 5), tačiau iš kreditorės nurodytų aplinkybių matyti, kad skolininkas atleidimo iš darbo dieną su kreditore neatsiskaitė, tarp kreditorės ir skolininko nebuvo susitarimo atsiskaityti kitokia tvarka. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo imtis aktyvių veiksmų ir rinkti įrodymus, o ne vien vadovautis pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, kreditorės R. S. kreipimosi į teismą metu skolininko UAB „Narbutas ir Ko“ turtui ir piniginėms lėšoms buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009-03-17, 2009-03-27, 2009-03-30, 2009-04-06 nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2009-05-08 nutartimi skolininkui UAB „Narbutas ir Ko“ iškelta bankroto byla, nutartyje konstatuota, kad skolininko UAB „Narbutas ir Ko“ turtinė padėtis nėra gera.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad 2009-04-17 buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal kreditorės R. S. prašymą, netenkina kreditorės atskirojo skundo reikalavimų ir laikinųjų apsaugos priemonių netaiko, nes šiuo metu nėra teisinių galimybių taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus apygardos teismo 2009-05-08 nutartimi skolininkui UAB „Narbutas ir Ko“ iškelta bankroto byla, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Šia nutartimi buvo areštuotas visas UAB „Narbutas ir Ko“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Pagal to paties įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Dėl to atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2009-04-17 nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.