Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-597-522/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-22
Bylos Nr.
1-597-522/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25462-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-597-522/2024Proceso Nr. 1-01-1-25462-2023-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

kaltinamajam A. J.,nukentėjusiajai E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

A. J. 2023-07-09, apie 19.25 val., užėjęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo sutuoktinė E. J., koridorių, E. J. atsistojus koridoriuje priešais jį ir tokiu būdu neleidžiant jam užeiti į buto vidų, jis savo sutuoktinę E. J. tyčia stūmė rankomis, E. J. nepasitraukus į šalį, tyčia E. J. rankomis sudavė į kairę veido pusę ir į dešinės ausies sritį, tokiu būdu E. J. sukeldamas fizinį skausmą, šių jo smurtinių veiksmų pasėkoje, E. J., praradusi pusiausvyrą, dešinės kojos šlaunimi trenkėsi į prie sienos atremtas baldų dalis, dėl ko E. J. dešinėje šlaunyje atsirado poodinės kraujosruvos, t. y. sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2023-07-09 jis informavo E. J. žinute, o po to telefonu, kad atvyksta pasiimti jam dovanoto darbui reikalingo kompiuterio, kuriame instaliuotos darbui atlikti reikalingos programos. Buto duris atidarė sūnus R. J.. Tuo metu E. J. staigiai prišoko prie durų ir sugriebė duris už rankenos. Tarp jo ir E. J. stovėjo sūnus. E. J. necenzūriniais žodžiais jį išplūdo ir pasakė, kad neatiduos kompiuterio. Bandant jam atitempti duris kelis kartus saugojo, kad ji, trenkdama durimis, neužkliudytu tarp jų stovėjusio sūnaus. Sūnui pasitraukus, garsiai trinktelėjo durys, A. J. paleido rankeną, durys užsidarė, užsirakino. A. J. išvažiavo namo. Per e.policiją parašė pareiškimą, kad jam nėra grąžinamas kompiuteris. Paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) gavo informaciją, kad jis turi vykti į policijos komisariatą. Policijos komisariate jis buvo sulaikytas pareiškus įtarimus dėl smurto prieš sutuoktinę. Sutuoktinei jis netrenkė, nes neturėjo tokios galimybės, laikė rankeną. Jeigu būtų bent kiek fiziškai kontaktavęs su nukentėjusiąją, ant jos kūno būtų likę jo naudojamo apsauginio kremo likučiai. Policijoje E. J. apklausus, ji sakė netiesą, kad minimas kompiuteris yra jos. Mano, kad E. J. elgiasi taip, nes nenori, kad būtų paviešinti jos neteisėti veiksmai. E. J. kitų asmenų rekomendacijomis bando jį parodyti kaip agresyvų asmenį, nors kartu su juo gyvena dukra, lankėsi pas psichologą po paaiškėjusios sutuoktinės neištikimybės. Jis yra vadovavęs 43 žmonių komandai ir atsiliepimai buvusiame darbe apie jį yra patys geriausi.

Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutuoktinis sekmadienį sugalvojo, kad jam reikalingas būtent tas kompiuteris, kuriame yra buhalterinė apskaita Rivilė, su kuria ji dirba ir kaupia duomenis. Turtas tarp jų nepadalintas, todėl kyla problemų. Minimas kompiuteris jokios vertės neturi, nes jis jau 2010 m. buvo gerokai pasenęs. Ji negalėjo leisti, kad jis pasiimtų tą kompiuterį, nes ten yra konfidenciali informacija. Kai vaikas R. J. atidarė duris, ji į koridorių įeidinėjo, o A. J. iš laiptinės pusės bandė eiti į butą. Jis jau buvo įėjęs į koridorių, kojos buvo viduje. Ji neleido jam įeiti ir prie buto durų A. J. sudavė smūgius į veido sritį, pro ausis praėjo. Tyčiniais smūgiais, kumščiais sudavė abiem rankomis į žandus ir ausis. Pataikė į dešinį žandą ir į abi ausis. Žandas ir ausys degė. Po smūgių jautė skausmą. Paskui jis ją stūmė. Ji atsitrenkė šlaunimi į koridoriuje stovėjusias išardytas spintelių dalis. Nenugriuvo, tik prarado pusiausvyrą. Dešinė koja buvo sužalota, atsirado mėlynė, kuri savaime praėjo. Jai pradėjus šaukti, jis pabėgo. Po kelių minučių iškvietė policiją. Nemano, kad A. J. buvo atvažiavęs ją sumušti. Jis buvo atvažiavęs kompiuterio. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo 900 Eur neturtinės žalos, nes juto skausmą, stresą, baimę. Po įvykio kamuoja nemiga, nerimas dėl savo ir sūnaus saugumo.

Liudytoja Gita Judickaitė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo nepažįsta. Reagavo į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Duris atidarė susijaudinusi, gal ir apsiverkusi moteris. Nukentėjusioji teigė, kad su buvusiu vyru įvyko konfliktas dėl asmeninių daiktų. Vyras norėjo įeiti į butą ir įvyko kažkoks susistumdymas. Moteris buvo susijaudinusi, drebėjo. Neprisimena, ar trenkė, ar stūmė, ar stvėrė, bet kažkoks konfliktas buvo, nes buvo kviesta Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP), kuri apžiūrėjo moterį, bet niekur nevežė. Koridoriuje buvo kažkas sudėta – lentos, daiktai, veidrodis ar stiklas. Nukentėjusioji pasakė, kad daiktai likę po remonto.

2023-07-09 Policijos registruojamų įvykių registro (toliau - PRĮR) duomenimis, 2023-07-09 19.30 val. registruotas nukentėjusiosios E. J. pranešimas, ROIK (duomenys neskelbtini), kad į jos namus bandė įsiveržti buvęs vyras A. J., įvyko grumtynės, pranešėja patyrė fizinį skausmą, namuose yra mažametis, buvęs vyras pasišalino (I t., b. l. 45).

Iš 2024-01-26 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta BPC 2023-07-09 telefoninio pranešimo skaitmeninio garso įrašo kopija „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini)“, kuri patalpinta PRĮR. Garso įraše užfiksuotas nukentėjusiosios pranešimas apie įvykį, kad ji grumtynių metu sumušta, yra šešerių metų vaikas, GMP nereikia, yra tik sumušimai, ji šoko būsenoje (I t., b. l. 46-48).

2023-07-09 PRĮR duomenimis, 2023-07-09 19.50 val. ir 19.57 val. registruoti A. J. pranešimai, ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini), kad buvusi žmona E. J. negrąžina dokumentų ir daiktų (I t., b. l. 49-56).

2023-07-09 alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0403, patikros sertifikato Nr. 1938363, duomenimis, E. J. 2023-07-09 19.56 val. buvo blaivi, A. J. 2023-07-09 20.24 val. buvo blaivus (I t., b. l. 57-60).

2023-07-09 GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2023-07-09 19.37 val. (duomenys neskelbtini), atvykus GMP, E. J. teigė, kad konflikto metu buvęs vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, skundžiasi ausų, kairės veido pusės skausmu, stebima kairės pusės skruosto paraudimas, moteris sujaudinta, pakilęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), dažnas pulsas (I t., b. l. 89-90).

2023-07-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. J. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio epizodo metu (I t., b. l. 94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis A. J. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. užėjęs į buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jo sutuoktinė E. J., jis savo sutuoktinę E. J. tyčia stūmė rankomis, E. J. nepasitraukus į šalį, tyčia E. J. rankomis sudavė į kairę veido pusę ir į dešinės ausies sritį, tokiu būdu E. J. sukeldamas fizinį skausmą, šių jo smurtinių veiksmų pasėkoje, E. J. praradusi pusiausvyrą, dešinės kojos šlaunimi trenkėsi į prie sienos atremtas baldų dalis, dėl ko E. J. dešinėje šlaunyje atsirado poodinės kraujosruvos.

Teismas šias išvadas daro vertindamas teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, specialisto išvadą bei rašytinius įrodymus, esančius byloje.

Nors kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino ir akcentavo į ginčą dėl turto bei nukentėjusios nepagrįstą kerštą jam, neva ji nori jį sužlugdyti, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji negalėjo labai tiksliai papasakoti smurtinių veiksmų prieš ją, tačiau tai yra paaiškinama tuo, kad šie veiksmai jai buvo netikėti ir ji, savaime suprantama, dėl to negalėjo jų labai tiksliai apibūdinti. Smurtinių veiksmų pasekmės buvo užfiksuotos policijos pareigūnų ir apie tai teismo posėdžio metu papasakojo policijos pareigūnė liudytoja G. Judickaitė. Tai užfiksuota ir medikų, kurie atvyko į nukentėjusios butą. O būtent, buvo užfiksuotas veido paraudimas, nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi, jai buvo pakilęs kraujo spaudimas, kas atitinka kaltinime nurodytus veiksmus, dėl kurių, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Taip pat yra įrodyti ir smurtiniai veiksmai, dėl kurių nukentėjusioji patyrė sužalojimą. Sužalojimas yra užfiksuotas medikų ir įvertintas specialisto išvadoje. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji susižalojo pati, nes padaryti sužalojimai visiškai atitinka jos parodymus, kad ji buvo pastumta, prarado pusiausvyrą ir koja atsitrenkė į baldus.

Kaltinamojo A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Nusikaltimas yra įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – į tai, kad A. J. neteistas (I t., b. l. 176-178), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (I t., b. l. 179-181), registruojasi Užimtumo tarnyboje (I t., b. l. 184). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros su įpareigojimais (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei siekiant įgyvendinti paskirtos bausmės paskirtį, drausminant kaltinamąjį ir teigiamai įtakojant jo elgesį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kartu su bausme tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (III t., b. l. 22-23). Nurodė, kad dėl neteisėtų A. J. veiksmų patyrė dvasinio pobūdžio pasekmes. Nukentėjusiajai sutriko miegas, atsirado nerimas, iki šiol bijo išeiti į kiemą (išnešti šiukšles), eiti į parduotuvę, atsirado baimė A. J., taip pat baimė dėl vaiko saugumo. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl A. J. veiksmų patyrė stresą, skausmą, baimę, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo A. J. atliktus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J. nukentėjusiosios atžvilgiu padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurio metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, ką patvirtina GMP kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys (I t., b. l. 89-90) bei byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 94). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad gydymo dėl padarytų sužalojimų nereikėjo, atsiradusios mėlynės praėjo savaime. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo A. J. veiksmus, kaltės formą, nukentėjusiajai E. J. padarytą sužalojimų mastą ir padarinius, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistina 200 Eur neturtinė žala. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, likusioje jį atmetant.

A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-07-09 20.21 val. iki 2023-07-10 01.57 val. (II t., b. l. 1-5, 30-32). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu A. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 13-16) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023-07-09 20.21 val. iki 2023-07-10 01.57 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės laisvės apribojimo dalis yra 5 mėnesiai 28 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti E. J. iš A. J. 200 Eur neturtinę žalą.

Kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin