- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-258-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00200-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutarimu D. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda - 140 Lt bauda, už ATPK 130 str. 1 d. – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., D. M. paskirta galutinė nuobauda – trijų tūkstančių dviejų šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2014-03-17 d. 13¹⁵ val., ties pastatu Plento g. 6, Biržuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „O. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, kurį apgadino ir iš įvykio vietos su savo automobiliu pasišalino.
Šalies argumentai
Pažeidėjas D. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad iš įvykio vietos tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės nepasišalino, o apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų. Nurodo, kad važiuojant automobiliu atbuline eiga, išgirdo kažkokį garsą, tada išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir žvilgtelėjo į kitą stovintį automobilį. Jo automobilis apgadintas nebuvo, pažiūrėjęs į šalia stovintį automobilį apgadinimų nematė. Veidrodėlis, kaip užfiksuota nuotraukoje, tuo metu sugadintas nebuvo, nes sugadintą veidrodėlį būtų pastebėjęs. Pažymi, 2014-03-17 apie 13.00 val. Biržuose labai smarkiai snigo, buvo stiprus vėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvykus eismo įvykiui ir po eismo įvykio buvo blaivus, policijos pareigūnai net netikrino jo blaivumo, automobilis yra draustas privalomuoju transporto priemonės draudimu, žino, kad teritorija, kurioje stovėjo jo automobilis stovėjo yra filmuojama, taigi pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo jokio tikslo iš eismo įvykio vietos nebėjo. Kad įvykio eismo įvykis, tuo metu nesuprato.
Mano, kad teismo paskirta nuobauda yra neadekvati jo padarytam teisės pažeidimui. Teismas nesilaikė konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą. Nurodo, kad nors D. M. neigia pasišalinęs iš eismo įvykio, tačiau surinkta medžiaga įrodo priešingai. Pats D. M. pirminiuose paaiškinimuose teigia, kad girdėjęs ir supratęs, jog įvažiavo į kitą transporto priemonę, buvo išlipęs apžiūrėti transporto priemonių apgadinimų, tačiau suprasdamas įvykdytą pažeidimą iš įvykio vietos pasišalino. N. V. Š. parodymai rodo, kad apie jos apgadintą transporto priemonę informavo kartu UAB „Biržų duona“ dirbantis kolega, statybininkai matė kaltininką, filmuotą medžiagą. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad apgadinimai buvo akivaizdūs ir niekam, išskyrus pažeidėją, nekilo abejonių, kad transporto priemonė buvo apgadinta. Draudimo bendrovė V. S. atlygino net 843,77 Lt žalą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu D. M. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Ginčo, kad D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nėra, tačiau D. M. teigia, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos inkriminuotas nepagrįstai, nes išvažiuodamas iš aikštelės nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Biržų rajono apylinkės teismo išvada, jog D. M. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, veikos kvalifikuotos tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
D. M. neneigia, kad važiuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, nes išgirdo garsą, tačiau išlipęs nematė automobilių apgadinimų, o apie eismo įvykį sužinojo iš pareigūnų. Liudytoja V. Š. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad sužinojusi, jog jos automobilis apgadintas, priėjusi prie automobilio pamatė sulaužytas dureles, apdailą, veidrodėlį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą atpažino pažeidėją. Iš vaizdo įrašo aiškiai matė, kad pažeidėjo automobilis atsitrenkė į jos automobilį, pavažiavo į priekį, iš jos išlipęs vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį, paskui jos automobilį ir sėdęs į savo automobilį išvažiavo. Kitame automobilyje sėdėjusi moteris jam mojo ranka (b. l. 33). Policijos pareigūnas J. G. tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad gavus pranešimą ir nuvykus į įvykį peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad vairuotojas važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį, išlipo, apžiūrėjo automobilį, apsidairė ir išvažiavo. Apgadinimai buvo akivaizdūs – apgadintas veidrodėlis, durelės, veidrodėlis buvo padėtas ant automobilio. Mano, kad pažeidėjui nekilo abejonių dėl sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos, nes nuvykus pas pažeidėją jis sakė, jog laukė, kada atvyks policijos pareigūnai. Eismo įvykio vietos schema bei foto lentelė patvirtina V. Š. automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus: dešinės pusės priekinės durys, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 7).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų mastą, pobūdį, daro išvadą, jog D. M. išlipęs iš savo automobilio turėjo matyti kito automobilio apgadinimus ir atmeta teiginį, kad, nors ir pajuto automobilių kontaktą, tačiau nematė automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų dėl prastų oro sąlygų. D. M., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, savo padarytus, akivaizdžiai matomus, apgadinimus privalėjo pastebėti, t. y. išlipęs iš automobilio negalėjo nepamatyti, kad padarė žalą kitai transporto priemonei. Liudytojai V. Š. ir J. G. taip pat patvirtino, kad kito automobilio vairuotojai matė sukeltą pažeidėjo eismo įvykį bei vieno automobilio vairuotojas bandė vytis, bet pažeidėjas nuvažiavo (b. l. 34). Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis nematė apgadinimų dėl prastų oro sąlygų, paneigiami liudytojų V. Š. ir J. G. nurodytomis aplinkybėmis. Daroma išvada, kad pažeidėjas išlipęs iš automobilio negalėjo nematyti akivaizdžių kito automobilio apgadinimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. M. 2014 m. kovo 17 d. 13 val. 15 min. vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga nebuvo atidus, manevruodamas atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino ir nepranešęs apie įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. M. suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir teigiama, kad ji yra per griežta.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas D. M. už pažeidimus skyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis numatytas nuobaudas, o taikė nuobaudų apėmimo būdą (ATPK 33 str.).
ATPK 30 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtina nuostatą, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, o jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).
Šiuo atveju pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo už ATPK 127 str. 2 d. buvo pripažinta nuoširdus gailėjimasis ir prisipažinimas, dėl ATPK 130 str. 1 d. – pažeidimo teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o dėl abiejų pažeidimų atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Skirdamas administracines nuobaudas už abu pažeidimus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, padarytą žalą, D. M. asmenybę – neteistas, per metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, atsiprašė apgadinto automobilio savininkės V. Š. ir ji neturi pretenzijų bei paskyrė nuobaudas – mažesnę nei vidurkis baudą (pagal ATPK 127 str. 2 d.) ir artimą vidurkiui baudą (pagal ATPK 130 str. 1 d.), tačiau nė vienu atveju nepaskyrė didesnės nei vidurkis baudos. Specialiosios teisė atėmimo terminą paskyrė minimalios trukmės.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-04-23 nutarimą nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.