- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-528-719/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Pareiškėjas
- S. A. P.
- Kategorijos
Teisėjas Raimundas Rakauskas Baudžiamoji byla Nr. 1S-528-719/2015
2015 m. spalio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo pareiškėjos S. A. P. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato tyrėjos 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos S. A. P. skundus. Šiuos nutarimus pareiškėja apskundė prokurorei, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimais skundai buvo atmesti. Pastaruosius nutarimus pareiškėja S. A. P. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama nutartimi pareiškėjos S. A. P. skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja S. A. P. iš esmės prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Ji dėsto ankstesnių savo skundų argumentus, cituoja skundžiamą nutartį, 2003-03-25 Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 5 bei 10 straipsnius. Pareiškėja iš esmės nesutinka su policijos pareigūnų veiksmais tiriant jos skundus, teigdama, kad jos skundai tinkamai nebuvo tirti. Nurodo, kad jos skunduose nurodytais veiksmais prieš ją buvo naudojamas smurtas dėl ko ji ambulatoriškai gydėsi. Taip pat nebuvo tiriami jai padaryti sužalojimai, nes ne medikai sprendžia apie sveikatos būklę, o teismo medicinos ekspertai. Taip pat, pareiškėjos manymu, jos, kaip nusikaltėlės charakteristika renkama įvykio vietoje nebuvusių, o iš keliu ėjusių ar pas J. M. besisvečiuojančių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Čia aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija. Jie privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Jei medžiagoje yra pakankamai reikšmingų duomenų nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pvz., atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro ar ikiteisminio tyrimo tyrėjo, jeigu jų įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks, tačiau priimtas procesinis sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje esančiais duomenimis.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktose medžiagose surinkti duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnai, tirdami pareiškėjos skundus, apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė eilę asmenų, ką skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. S. A. P. buvo apžiūrėta bendrosios praktikos slaugytojos, tačiau ant pareiškėjos kūno nebuvo pastebėta jokių sumušimų, paraudimų ar kitokių pareiškime nurodomų sužalojimų (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 9 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad 2015-08-08 policijos komisariate gautame pranešime ir 2015-08-13 S. A. P. prašyme dėl to paties įvykio nurodomi akivaizdžiai skirtingi faktai. Skirtingai nurodomos aplinkybės ir dėl mobiliojo ryšio telefono – pranešime nurodoma, jog telefonas buvo įmestas į tvenkinį (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 – 2 b. l.), 2015-08-13 prašyme – kad telefoną išmetė į pievą (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 6 – 7 b. l.), o skunde apygardos teismui jau nurodoma, kad telefoną buvo bandoma atimti, tačiau nepavyko.
Iš pateiktų medžiagų matyti, kad konfliktai tarp S. A. P. ir kitų asmenų kyla dėl to, kad kiti asmenys maudosi ir žvejoja (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kuris dalinės nuosavybės teise kartu su dar keturiais kitais asmenimis priklauso S. A. P.. Tie konfliktai kartojasi nuolat, S. A. P. pati yra šių konfliktų iniciatorė, ji ne kartą buvo bausta administracine tvarka dėl veikų, susijusių su minėtu tvenkinio naudojimu (žinomai melagingi specialiųjų tarnybų iškvietimai, savavaldžiavimai, nedidelis chuliganizmas ir kt. (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 10 – 19 b. l.)).
Baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Ši teisė taikytina pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tačiau būtina pažymėti, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Priešingu atveju ikiteisminio tyrimo vykdymas taptų beprasmis baudžiamojo proceso tikslų prasme ir reikštų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais ir galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas.
Aukštesniajam teismui pateiktą skundą pareiškėja iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui, pareiškėja savo skunde nenurodė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, pakankamai išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą. Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes pareiškėjos S. A. P. skundą nagrinėjęs žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai išsamiai, detaliai ir aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.
Įvertinus visus aptartus argumentus bei susipažinus su pateiktomis medžiagomis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog iš S. A. P. pareiškimuose nurodytų duomenų negalima daryti kategoriškos ir neginčijamos išvados, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato tyrėja 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 nutarimais pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos S. A. P. skundus, o Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimais ir skundžiama nutartimi S. A. P. skundai pagrįstai buvo atmesti.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas S. A. P. skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė medžiagose esančius duomenis, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Pareiškėjos S. A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.