- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- eI2-3505-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00020-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. M.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui A. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir A. M. dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021-12-13 sprendimą ,,Dėl išmokos A. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-01-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) 2021-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pripažinti jos sūnaus A. R. 2021-06-11 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu. Pareiškėja 2021-11-16 kreipėsi su prašymu į VSDFV Panevėžio skyrių, prašydama sustabdyti vienkartinės draudimo išmokos mirus apraustajam mokėjimą A. M., nes jis savo sūnaus A. R. neaugino ir juo nesirūpino. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu jos prašymas išmokėti visą išmoką jai ir sustabdyti A. M. vienkartinės draudimo išmokos mokėjimą apdraustajam mirus atmestas, nes pagal Gyventojų registro duomenis A. M. yra žuvusiojo A. R. tėvas ir yra pateikęs prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Pareiškėja nesutikdama su sprendimu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir neskirti A. M. vienkartinės draudimo išmokos dalies žuvus sūnui A. R., tačiau VSDFV 2022-01-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos skundą atmetė.
Pareiškėja nesutiko su sprendimais, nurodė, kad A. M. sūnaus A. R. neaugino nuo 1997 metų, kai A. R. buvo keli mėnesiai, paliko ją su sūnumi ir niekada daugiau su juo nebendravo, sūnaus tėvas neaugino. Sūnus A. savo tėvo nepažinojo, nenorėdamas turėti jokių ryšių su biologiniu tėvu, pasikeitė savo pavardę iš M. į R., t.y. į pareiškėjos iki santuokos turėtą pavardę – R. Pažymėjo , kad A. M. gera valia neteikė sūnui išlaikymo, išlaikymas nepilnamečiui A. R. buvo priteistas ir išieškotas priverstine tvarka. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. A. M. nevykdė savo kaip tėvo pareigos auklėti, ugdyti sūnų A. ir išlaikyti jį materialiai, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog A. M. vengė atlikti savo pareigas sūnui A., todėl neturi teisės į vienkartinę draudimo išmoką žuvus sūnui A. R. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes nėra jokio pagrindo teigti, kad yra pagrindas A. M. kompensuoti prarastas pajamas žuvus sūnui dėl nelaimingo atsitikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) nenumato skiriant vienkartines išmokas atsakovui pareigos vertinti, ar žuvusiojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė) tinkamai atliko savo pareigas jį augindami, juo rūpinosi, skyrė išlaikymą ir pan., o teisę į šią išmoką sieja su tėvyste ir motinyste, t.y. pakanka fakto, remiantis Gyventojo registro duomenimis, kad konkretus asmuo yra žuvusiojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė). P. G. registro duomenis A. M. yra žuvusiojo A. R. tėvas ir yra pateikęs prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus – panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą 2021-12-13 „Dėl išmokos A. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-01-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neskirti A. M. vienkartinės draudimo išmokos dalies žuvus sūnui A. R.
Atsakovo atstovas A. Z. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyti motyvai ir argumentai iš esmės analogiški, nurodytiems atsakovo atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta A. R. 2021-06-11 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Pareiškėja, A. R. motina, 2021-11-16 prašymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių prašydama sustabdyti vienkartinės draudimo išmokos mirus apraustajam mokėjimą A. M., nes jis savo sūnaus A. R. neaugino, juo nesirūpino, neteikė jam gera valia išlaikymo ir visą vienkartinę išmoką išmokėti pareiškėjai, A. R. motinai. VSDFV Panevėžio skyrius 2021-12-13 sprendimu ,,Dėl išmokos A. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą išmokėti jai visą vienkartinę išmoką ir sustabdyti A. M. vienkartinės draudimo išmokos mokėjimą apdraustajam mirus atmetė, nes pagal Gyventojų registro duomenis A. M. yra žuvusiojo A. R. tėvas ir yra pateikęs prašymą skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Nesutikdama su sprendimu pareiškėja kreipėsi į VSDFV prašydama panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021-12-13 sprendimą ,,Dėl išmokos A. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau VSDFV 2022-01-20 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė.
Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo socialinio draudimo santykius nustato ir draudžiamuosius, nedraudžiamuosius įvykius apibrėžia, bei asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“.
Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta įstatymo paskirtis – nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius. Įstatymo 2 straipsnis nustato, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos, inter alia šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka pagal šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytą tvarką.
Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis nustato, kad apdraustajam asmeniui mirus, vienkartinė draudimo išmoka skiriama asmeniui (asmenims), turinčiam (turintiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (prašymus) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (kurie) pateikiamas (pateikiami) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos.
Remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė išmoka, kuri yra lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).
Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas dėl teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus yra detalizuojamas Nuostatuose. Nuostatų 47 punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, mirusiojo šeimos nariai, nurodyti Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, turi teisę į vienkartinę išmoką, kuri apskaičiuojama Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apdraustojo šeimos narių skaičius nustatomas vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, dokumentais, patvirtinančiais civilinės būklės aktų įrašus, ir asmenų, teikiančių prašymus skirti vienkartinę išmoką apdraustajam mirus, pateikta informacija apie jiems žinomus apdraustojo šeimos narius.
Pagal Nuostatų 49 punktą, vienkartinė išmoka skiriama tik tada, kai teisę į ją turinčių asmenų giminystės ryšį patvirtina Gyventojų registro duomenys arba dokumentai, patvirtinantys teisę į vienkartinę išmoką.
Nuostatų 50 punkte taip pat numatyta, kad mirusiojo šeimos narys gali atsisakyti jam priklausančios vienkartinės išmokos dalies tik visų kitų šeimos narių naudai. Atsisakymas turi būti patvirtintas notaro. Tokiu atveju atsisakyta vienkartinės išmokos dalis lygiomis dalimis išdalijama likusiems mirusiojo šeimos nariams. Jeigu teisę į vienkartinę išmoką turintis mirusiojo šeimos narys per Įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesikreipia dėl išmokos skyrimo ar jos neatsisako, jam priklausanti išmokos dalis kitiems teisę į išmoką turintiems šeimos nariams neskiriama ir lieka neišmokėta.
Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, Įstatyme yra nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, sąrašas. Giminystės ryšį su apdraustuoju faktą turi patvirtinti Gyventojų registro duomenys bei šį ryšį patvirtinančius dokumentus turi pateikti pats besikreipiantis dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus asmuo. Iš byloje esančio 2021 m. birželio 16 d. išrašo iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro apie gimimą matyti, jog A. M. yra žuvusiojo dėl draudžiamuoju įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe A. R. tėvas ir A. M. 2021 m. lapkričio 15 d. yra pateikęs prašymą skirti jam vienkartinę išmoką. Byloje yra gimimo liudijimas, kuriame A. M. yra įrašytas A. R. tėvu. Iš 2014 m. gruodžio 23 d. išduoto Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimo matyti, kad A. M. pasikeitė pavardę į R.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Įstatymas, nei Nuostatai nenumato VSDFV teritoriniam skyriui pareigos skiriant vienkartines išmokas vertinti, ar žuvusiojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė) tinkamai atliko savo pareigas jį augindami, ar juo rūpinosi, skyrė išlaikymą ir pan., o teisę į šią išmoką sieja tik su tėvystės ar motinystės faktu, t.y., kad remiantis Gyventojų registro duomenimis konkretus asmuo yra žuvusiojo tėvas ( įtėvis) ar motina ( įmotė). Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nei VSDFV, nei jos teritoriniai skyriai neturi teisės sustabdyti vienkartinės išmokos mokėjimą vienam iš jos gavėjų, pagal kito asmens ( gavėjo) prašymą.
Taigi A. M. atitiko visas Įstatyme ir Nuostatuose numatytas sąlygas gauti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021-12-13 sprendimas ,,Dėl išmokos A. M.“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022-01-20 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio pagrindo, o pareiškėjos skundas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
pareiškėjos K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.