Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, dalyvaujant R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini) , kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰ str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 13 d., apie 1.35 val., R. B., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2.17 prom. girtumo laipsnis), skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir žinomai melagingai pranešė, kad namuose pasigedo mobilaus ryšio telefono ,,Nokia 310‘‘, atvykus policijos pareigūnams pranešimas nepasitvirtino, telefonas rastas ant fotelio tarp rūbų. Tokiais veiksmais R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188²⁰str. Tauragės AVPK dėl R. B. neteisėtų veiksmų patyrė 12,62 Eur turtinę žalą.

Pažeidėjas dėl pažeidimo prisipažino, gailisi, nurodė, kad jokių pretenzijų dėl telefono niekam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno D. P. tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu, pažyma dėl melagingo iškvietimo.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad teisės pažeidimą padarė neblaivus bei pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas ( ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – 90 Eur bauda.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prašo įpareigoti R. B. atlyginti komisariato patirtą turtinę žalą – 12,62 Eur.

Tauragės rajono AVPK prašymas priteisti iš pažeidėjo 12,62 Eur nuostoliams atlyginti tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą (21 str. 1 d.), gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, policijos pareigūnų yra pareiga nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymus apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką.

ATPK 37 str. 1d. numato galimybę atlyginti nuostolius, jeigu jis yra padarytas administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai, ir šį klausimą turi teisę spręsti teismas. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tauragės AVPK savo 2015-12-11 pažymoje „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ nurodo, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Transporto išlaidos sudaro 1,35 Eur, o kitos reagavimo išlaidos( darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidos sudaro 11,27 Eur). Tačiau ne visos šios išlaidos gali būti pripažintos nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme yra įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Šiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.). Tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti, lėšas skiria valstybė. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. B. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl laikytina, kad Institucija dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė, todėl negali būti tenkinamas prašymas dėl kokių tai paskaičiuotų darbo užmokesčio ir socialinių draudimo įmokų išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas laiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui melagingai pranešus apie nebūtą pažeidimą ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį. Dėl to darytina išvada, kad dėl melagingo pranešimo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą ( žr. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP- 681-382/2015). Šių išlaidų suma, pagal pateiktą pažymą, yra 1,35 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti kaltu R. B. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 ²⁰ str. ir jam paskirti 90 Eur baudą.

Į. R. B. atlyginti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 1,35 Eur turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT27 7044 0600 0782 3535, esančią AB SEB banke.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per ATPK 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas - 1001, paskirtis – ROIK: 15054042716.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.