Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2024 m. kovo 31 d. apie 11 val. 20 min. Alytuje, Santaikos g. 34G, PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 11 val. 48 min. patikrinimo metu jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau šiuo metu neturi, nes yra palikęs namuose. Jis turi jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilį jis pirkęs prieš maždaug 3 metus, tuo metu už jį mokėjo 600 Eur. 2024 m. kovo 30 d. iš vakaro jis vienas vartojo alkoholį – degtinę. Kovo 31 d. iš ryto atsikėlęs namuose (duomenys neskelbtini), vėl gėrė vienas degtinės. Kiek tiksliai – nepamena ir nepasakys. Bevartojant alkoholį jis kažko pasigedo namuose ir jam kilo mintis nuvažiuoti į parduotuvę Alytuje apsipirkti. Jam reikėjo maisto, gal dar būtų pirkęs ir alkoholio. Sėdęs į jam priklausantį automobilį „Audi A4“, atvažiavo iki „Maxima“ parduotuvės, tačiau ji nedirbo. Grįžtant prie automobilio, pamatė žmones, kurie jam iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą, kiek pamena, įpūtė virš 2,5 promilių. Jis negali paaiškinti, kodėl būdamas neblaivus taip pasielgė, kodėl vairavo automobilį. Niekada gyvenime taip nėra pasielgęs. Galbūt dėl to, kad jis buvo pergėręs ir visiškai nemąstė. Kadangi gyvena vienas, tai nebuvo kam jį sustabdyti ir neleisti vairuoti. Nuoširdžiai gailisi, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Jam tai yra didelė pamoka (b. l. 78 –81).

Be paties kaltinamojo A. V. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. kovo 31 d. Alytaus mieste atvažiavo į degalinę „Neste“ užsipilti kuro. Degalinė yra šalia PC „Maxima“ Santaikos gatvėje. Jos vyras V. S. pylė kurą, o ji, sėdėdama priekinėje keleivio sėdynėje, pastebėjo „Audi“ automobilį, kuris stovėjo tuščioje PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir iš šio automobilio išlipęs pagyvenusio amžiaus vyras ėjo link prekybos centro pagrindinio įėjimo. Ji, sėdėdama automobilyje, pagalvojo „kaip gali eiti į parduotuvę, juk per Velykas nedirba, kaip nežino“. Nuėjęs prie durų pastovėjo ir apsisukęs grįžinėjo atgal iki automobilio. Matėsi akivaizdžiai, kad vyriškis eidamas svirduliuoja. Ji pasakė savo vyrui, kad važiuotų iki pat vyriškio pasižiūrėti, ar tikrai vyriškis išgėręs. Eidamas vyriškis susvirduliuodamas dar atsitrenkė į savo automobilį. Jos vyras nuvažiavo iki „Audi“ automobilio ir užblokavo jam kelią. Jos vyras, kol priėjo iki „Audi“ automobilio, tai vyriškis jau buvo užvedęs savo automobilį ir šiek tiek pajudėjęs į priekį. Jos vyras atidarė vairuotojo dureles ir liepė išjungti variklį, paklausė, ar vyriškis yra vartojęs alkoholio. Vyriškis pasiteisino, kad šiandien nevartojęs. Jai vyras liepė kviesti policijos pareigūnus ir ji juos iškvietė. Turbūt jos vyras suprato, kad vyriškis neblaivus. Kol atvyko policijos pareigūnai vyriškis tiesiog sėdėjo ramiai ir laukė. Atvykę pareigūnai nustatė, kad „Audi“ vairuotojas neblaivus (b. l. 58 – 61).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. kovo 31 d. apie 11 val. 23 min. gautas budėtojo nurodymas vykti adresu Alytus, Santaikos g. 34G, kur parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelėje stovi „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriame sėdi neblaivus vyras, pranešėja baiminasi, kad nepradėtų važiuoti. Apie 11 val. 28 min. atvykus nurodytu adresu, pasitikę liudininkas ir pranešėja V. S. ir L. S. nurodė, kad pylėsi kurą degalinėje „Neste“, kai pastebėjo Santaikos g. 34G, atvažiuojant automobilį „Audi A4“ bei iš jo išlipantį asmenį. Jiems kilo įtarimas, kadangi asmuo bandė patekti į „Maxima“ parduotuvę ir „Audi A4“ vairuotojas einantis atgal nuo parduotuvės durų pradėjo svirduliuoti, atsisėdo į minėtą automobilį. Baiminantis, kad įtarimą sukėlęs asmuo išvažiuos, pranešėja bei liudininkas užkirto kelią bei iškvietė policijos pagalbą. Paaiškėjo, kad „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), jam alkotesteriu „Drager ARJK 0084“ metrologinės patikros Nr. 1985583, 2024 m. kovo 31 d. 11 val. 33 min. nustatyta 2,78 promilių neblaivumas, 11 val. 48 min. nustatyta 2,49 promilių neblaivumas. Asmuo prisipažino, kad vairavo minėtą automobilį bei atvyko į Alytaus miestą iš (duomenys neskelbtini), apsipirkti – pasipildyti maisto atsargas (b. l. 5 – 6).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolente matyti, jog 2024 m. kovo 31 d. nuo 11 val. 50 min. iki 12 val. 00 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas įvykio vietoje – Alytuje, Santaikos 34G, šalia parduotuvės „Maxima“, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, stovintis automobilis „Audi A4” valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulas visas turi subraižymų. Automobilio salono viduje tuščių alkoholio pakuočių nėra. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 7 – 15).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2024 m. kovo 31 d. A. V. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 1 valandą, 11 val. 33 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARPK 0084“, jam buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. 11 val. 48 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu A. V. buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti A. V. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Neblaivumo nustatymo metu A. V. nesugebėjo eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). A. V. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 26).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2024 m. kovo 31 d. 11 val. 50 min. automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytuje, esančios Santaikos g. 34G į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D (b. l. 25).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso A. V. (b. l. 27).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2024 m. balandžio 3 d. automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio rakteliai buvo grąžinti A. V., kuris įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 44 – 49).

Iš prokurorės R. Č. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad A. V. turimam turtui – automobiliui „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. spalio 2 d.(b. l. 32 – 37).

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas A. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis A. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. V. sutiko su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 178, 180).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. V. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. V. iki šiol nėra teistas, anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 100 – 103, 104). Kaltinamasis yra pensininkas, (duomenys neskelbtini) ir neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 98 – 99). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis A. V. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 146 – 154). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą gražveiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo A. V. asmenybę, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra pensininkas, neturintis nepilnamečių išlaikytinių, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat į kaltinamojo amžių, į tai, kad A. Verbickas teisiamas pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas mažesnis negu šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. V. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų nebuvo padaręs, kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, sprendžiama, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam A. V. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą, o siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę, šios bausmės vykdymo atidėjimo metu jam skiriama pareiga –nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis A. V. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog A. V. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis A. V. vairavo automobilį dienos metu, miesto teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,49 promilių). Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą vidutinį neblaivumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 3 d. kaltinamajam A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 90 – 97). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu A. V. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 3 d.

Kaltinamasis A. V. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas savo vardu registruotą automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. V. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. spalio 2 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis A. V. (b. l. 38 – 41). Kaltinamojo A. V. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82 – 89, 90 – 97). Šios A. V. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose – (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam pareigą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas A. V.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu A. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti kaltinamajam A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.