Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-06-18 · Administracinė byla Nr. I1-3403-283/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
I1-3403-283/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02108-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3403-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-02108-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Č. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. Č.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl medicininės pagalbos nesuteikimo, atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d., jam būnant Alytaus PN baudos izoliatoriaus kameroje, pradėjo stipriai skaudėti galvą, dėl ko negalėjo miegoti naktimis. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 bei 31 dienomis raštu bei žodžiu kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus dėl galvos skausmo, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama. V. Č. paaiškino, jog 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo iškviesta slaugytoja R. L., kuri suleido analgino ir pasakė, jog pareiškėją reikia vežti į ligoninę. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 2 d. dar kartą kreipėsi į pareigūnus dėl galvos skausmo ir buvo nuvestas pas medikus. Jį apžiūrėjusios slaugytojos V. J. bei I. V. pasakė, jog pareiškėjas turi būti nugabentas į ligoninę. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 d. rugsėjo 2 d. buvo nuvežtas į Alytaus ligoninę, kurioje jam buvo suleista vaistų ir jis buvo grąžintas į Alytaus PN, o 2018 m. rugsėjo 9 d. tolimesniam gydymui buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas teigė, jog dėl sveikatos sutrikimo jam buvo suparalyžiuota pusė veido, jis negalėjo valgyti, miegoti. Dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, stresą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 49-3861 buvo paskirta drausminė nuobauda ir jis buvo patalpintas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą. Pareiškėjui paskirta nuobauda pradėta vykdyti 2018 m. rugpjūčio 27 d., 11.10 val., pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas 2018 m. rugsėjo 4 d., 11.10 val. Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas pareiškėjo skundas Nr. 6-2273 dėl pareigūnų, nereagavusių į jo prašymą iškviesti bendrosios praktikos slaugytoją. Gautas skundas nebuvo nagrinėjamas, kadangi pareiškėjas raštu nurodė, kad jam buvo paaiškinta žodžiu ir raštiško atsakymo nereikia. Atsakovės atstovas nurodė, jog kitų pareiškėjo prašymų, pageidavimų, kad 2018 m. rugpjūčio 28, 29 bei 31 dienomis jam būtų iškviestas medicinos darbuotojas, nėra užfiksuota. Alytaus PN paaiškino, kad uždarojoje zonoje registraciją pas medikus vykdo pareigūnai, gavę nuteistojo rašytinį ar žodinį prašymą, registracija vykdoma kompiuterinėje sistemoje, šie duomenys nėra išsaugomi, todėl Alytaus PN neturi duomenų, kad 2018 m. rugpjūčio 28-31 dienomis pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, būtų kreipęsis į pareigūnus, budėjusius uždaroje zonoje, dėl medicinos paslaugų suteikimo. Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame išraše nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 28–31 dienomis pareiškėjas į gydytojus nesikreipė, 2018 m. rugsėjo 2 d. buvo etapuotas į Alytaus ligoninę dėl veidinio nervo uždegimo, o 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolesniam gydymui. Alytaus PN teigė, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepateikė skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (b. l. 9-12).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina ir Alytaus PN veikų, nedelsiant nereagavus į pareiškėjo prašymus ir skundus dėl galvos skausmo ir delsus pristatyti jį medicininei pagalbai gauti, atlyginimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 17 d. sprendimu V. Č. skundą tenkino iš dalies - iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė pareiškėjui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 39-44).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pareiškėjo kreipimosi į Alytaus PN pareigūnus dėl gydytojo iškvietimo 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 bei 31 dienomis aplinkybių, neišreikalavo papildomų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo žodžiu ir raštu teiktus prašymus, neapklausė liudytojais Alytaus PN pareigūnų, galinčių teikti paaiškinimus dėl ginčui aktualiu laikotarpiu buvusių aplinkybių; nesurinko išsamių pareiškėjo sveikatos duomenų (b. l. 88-93).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

V. Č. tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog, atlikdamas paskirtą bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose, 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30, 31 dienomis kreipėsi į pareigūnus dėl stipraus galvos skausmo ir prašė, kad būtų nuvestas pas medikus, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, pareigūnai jo pas gydytojus nenuvedė, medicinos paslaugos buvo suteiktos tik 2018 m. rugsėjo 2 d., kada buvo suparalyžiuota viena veido pusė.

Sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN atsakingus pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo; jei pareiškėjas kreipėsi, ar pataisos įstaigos pareigūnai laiku reagavo į pareiškėjo kreipimuisi; ar atsakovės atstovas vykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Alytaus PN direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 49-3861 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir kitų rašytinių dokumentų duomenimis, V. Č. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą; vykdant nurodytą nutarimą, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d., 11.10 val. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 14, drausmės grupę; iš kamerų tipo patalpos išleistas 2018 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 15-18).

Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2699, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., taikoma nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio redakcija.

BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Ginčo laikotarpiu galiojusio BVK 174 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; 2 dalyje - kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos; stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės; 3 dalyje – kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, įsigaliojusios 2020 m. sausio 22 d., taikomos ginčo laikotarpiu galiojusios Taisyklės.

Taisyklių 252 punktas nustatė, kad nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, kuriose patekimas į asmens sveikatos priežiūros tarnybas yra ribojamas, pas medicinos specialistą registruojami iš anksto; kalėjimų gyvenamųjų patalpų korpusuose (flygeliuose, aukštuose) ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose pildomas nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalas (41 priedas) pagal Nuteistųjų registravimo į ambulatorinį priėmimą taisykles (42 priedas); pacientai registruojami kasdien; uždarojoje zonoje registraciją pas medikus vykdo pareigūnai, gavę nuteistojo rašytinį ar žodinį prašymą; registracija vykdoma kompiuterinėje sistemoje.

Be to, Alytaus PN veiklą reglamentuoja Alytaus pataisos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65. Šių nuostatų 7 punkte (2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1R-148 redakcija) nurodyta, kad Alytaus PN veiklos tikslas yra vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje. Šiam tikslui pasiekti skirtos funkcijos išvardintos Alytaus pataisos namų nuostatų 8.1-8.24 punktuose (2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 1R-148 redakcija). Šių nuostatų 8.21 punkte nurodyta, kad Alytaus PN įstaigoje laikomus suimtuosius ir nuteistuosius registruoja pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, pristato juos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad būtų suteiktos ambulatorinės ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jei šios paslaugos negali būti suteiktos įstaigoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, be to, prireikus laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikia pirmąją medicinos pagalbą. Taigi, Alytaus PN, kaip laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga, yra įpareigota užtikrinti suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Atsižvelgus į taikomą galiojusį teisinį reguliavimą ir įvertinus tai, kad V. Č. 2018 m. rugpjūčio 27 d., 11.10 val. - 2018 m. rugsėjo 4 d., 11. 10 val. laikotarpiu buvo kalinamas kamerų tipo patalpoj, drausmės grupėje, daroma išvada, jog pareiškėjas dėl kilusių sveikatos sutrikimų norėdamas patekti pas medicinos darbuotojus, turėjo žodžiu arba raštu pateikti prašymus užregistruoti jį pas medikus. Išanalizavus V. Č. skunde ir 2018 m. gruodžio 27 d. įvykusio teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžiama, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kuriuos pareigūnus ir kokia forma (žodžiu ar raštu) kreipėsi prašymais jį užregistruoti pas medikus bei kuriems pareigūnams skundėsi dėl galvos skausmo ir prašė iškviesti Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad V. Č. prašymų dėl medicinos paslaugų suteikimo 2018 m. rugpjūčio 28, 29 ir 31 dienomis neteikė, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė skundą, kuriam suteiktas registracijos Nr. 6-2273, dėl pareigūnų, nereagavusių į jo prašymą iškviesti bendrosios praktikos slaugytoją (b. l. 10).

Išanalizavus byloje pateikto V. Č. 2018 m. rugpjūčio 30 d. parengtą skundą, registracijos Nr. 6-2273, sprendžiama, kad jame pareiškėjas, nurodęs apie paskelbtą badavimą, duomenų apie prasidėjusius galvos skausmus nenurodė (b. l. 19).

Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas E. V. 2019 m. sausio 30 d. pranešime Nr. 538 nurodė, kad darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. dirbo su kamerų tipo patalpose esančiais nuteistaisiais; darbo metu priima iš nuteistųjų prašymus ir skundus; 2018 m. rugsėjo 30 d. priėmė iš V. Č. skundą pataisos namų administracijai, kurį užregistravo Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pageidavimų), peticijų ir skundų registre, registracijos Nr. 97/2373; V. Č., pateikdamas skundą, žodžiu nepranešė, kad jam reikalinga medicininė pagalba, ir nesiskundė, kad pareigūnai jo neregistruoja pas medikus; vizualiai nebuvo matyti, kad V. Č. savijauta būtų buvusi bloga (b. l. 58).

Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pageidavimų), peticijų ir skundų žurnalo duomenimis, pareiškėjo skundų, užregistruotų 2018 m. rugpjūčio 28, 29 ir 31 dienomis, nėra (b. l. 70-73); 2018 m. spalio 2 d. parengto medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis, V. Č. nuo 2018 rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. į gydytoją nesikreipė ir užsiregistravęs nebuvo (b. l. 21).

Siekiant išsamiai nustatyti nagrinėjamo ginčo aplinkybes, teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi įpareigojo Alytaus PN ir V. Č. pateikti papildomus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus (b. l. 96).

Alytaus PN 2020 m. kovo 24 d. rašte Nr. 8-1985 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad V. Č. 2018 m. rugpjūčio 28, 29 ir 31 dienomis prašymais dėl medicininės pagalbos suteikimo į Alytaus PN pareigūnus nesikreipė ( b. l. 101-102). Be to, Alytaus PN pateikė pataisos įstaigos pareigūnų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Alytaus pataisos namuose darbuotojų rašytinius paaiškinimus apie pareiškėjo keliamo ginčo aplinkybes.

Išanalizavus Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų V. A., dirbusio uždarojoje zonoje pamainos vyresniuoju nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., 8.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., 8.30 val., tarnybiniame pranešime Nr. 7-20/1-1805, A. M., dirbusio uždarojoje zonoje pamainos vyresniuoju nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d., 8.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 8.30 val., tarnybiniame pranešime Nr. 7-20/1-1831, G. V., dirbusio uždarojoje zonoje pamainos vyresniuoju nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d., 8.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., 8.30 val., tarnybiniame pranešime Nr. 7-20/1-1851 ir S. R., dirbusio uždarojoje zonoje pamainos vyresniuoju nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., 8.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., 8.30 val., tarnybiniame pranešime Nr. 7-20/1-1828 nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad jos leidžia daryti išvadą, jog V. Č. 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 ir 31 dienomis dėl galvos skausmų ar kitų sveikatos sutrikimų pareigūnams jų budėjimo metu nesiskundė, neprašė dėl sveikatos sutrikimų užregistruoti pas gydytojus ir (ar) iškviesti jam medicinos darbuotojus (b. l. 105-108).

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Alytaus pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytoja R. L. 2020 m. kovo 17 d. paaiškinime nurodė, kad ji 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo iškviesta į uždarąją zoną ir bendravo su nuteistuoju V. Č., kuris jai pasiskundė, kad skauda galvą, ir kuriam Sveikatos priežiūros skyriuje suleido analgino bei davė tablečių nuo skausmo; kadangi V. Č. nebuvo sunkios būklės, nurodė jį grąžinti į kamerą; pareiškėjas jai nesiskundė, kad pareigūnai jau kelias dienas neiškviečia medicinos darbuotojų (b. l. 104). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Alytaus pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytoja I. V. 2020 m. kovo 23 d. paaiškinime nurodė, kad ji 2018 m. rugsėjo 2 d. lydėjo V. Č. į Alytaus apskrities ligoninę dėl nusiskundimų galvos skausmu; pareiškėjas nesiskundė, jog Alytaus PN pareigūnai nekvietė medicinos darbuotojų (b. l. 103).

Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Alytaus pataisos namuose bendrosios praktikos slaugytojų rašytinius paaiškinimus vertinti kaip neobjektyvius, keliančius abejonių, ir dėl tos priežasties negrįsti jais daromų išvadų.

Bylos duomenimis, V. Č. 2019 m. gegužės 16 d. buvo paleistas į laisvę, papildomų paaiškinimų raštu nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Dėl šių priežasčių, sprendžiant dėl ginčo aplinkybių, vertinami pareiškėjo skunde nurodyti ir 2018 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai. Teismas daromų išvadų negrindžia V. Č. paaiškinimais, įvertinęs juos kaip nenuoseklius, prieštaringus, deklaratyvius ir nepagrįstus bylos duomenimis.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. Č. 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30 ir 31 dienomis nustatyta tvarka raštu ar žodžiu dėl patiriamo galvos skausmo medicininės pagalbos nesikreipė, o Alytaus PN galiojusių Taisyklių 42 priede nustatytų Nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui taisyklių nuostatų nepažeidė.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. Nr. V-208 įsakymu patvirtintos Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d., toliau – ir Tvarka) 3 punkte buvo nustatyta, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant (1 kategorija) arba neatidėliotinai (2, 3, 4 kategorijos), kai dėl ūmių klinikinių būklių, nurodytų šios tvarkos Skubios medicinos pagalbos masto lentelės 3 skiltyje, gresia pavojus paciento ir/ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Be to, Alytaus PN galiojo šių pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtintas Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo masto aprašas (b. l. 113-117).

Nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, kad V. Č. 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30, 31 dienomis būtų kilę ūmių klinikinių būklių, dėl kurių būtų buvusi reikalinga neatidėliotina skubi medicinos pagalba. Taigi, nenustačius pareiškėjo sveikatos sutrikimų, reikalavusių skubios medicininės pagalbos, nėra pagrindo teigti, kad Alytaus PN pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 28, 29, 30, 31 dienomis pažeidė būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą reglamentavusius teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad dėl Alytaus PN pareigūnų nereagavimo į jo skundus gydymas buvo pradėtas pavėluotai, ligos gydymas užsitęsė ir komplikavosi.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. tuometinės Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja R. L. pareiškėjui suteikė medicininę pagalbą, o 2018 m. rugsėjo 2 d. dėl pablogėjusios sveikatos V. Č. buvo nuvežtas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur jam diagnozuota veidinio nervo neuropatija (uždegimas), ir paskirtas gydymas, o 2018 m. rugsėjo 7 d. tolimesniam gydymui pareiškėjas buvo išsiųstas į Laisvės vietų atėmimo ligoninę, kurioje 2018 m. rugsėjo 11 d., be kitų susirgimų, buvo diagnozuotas ir Belo (Bell) paralyžius (veidinio nervo neuropatija (uždegimas)) (b. l. 21, 103, 104, 118).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. Č. pareiškus nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų, Alytaus PN ėmėsi tinkamų veiksmų, kad pareiškėjui būtų suteiktos reikalingos medicininės paslaugos. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad jo gydymas buvo uždelstas dėl Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atmetami kaip nepagrįsti.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus PN administracijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad laikosi bado akcijos, o į jo prašymus iškviesti medicinos sesutę pareigūnai nereaguoja tris paras (b. l. 19).

BVK 118 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Taisyklės numatė, kad pataisos įstaigos administracija per tris dienas nuo nuteistojo badavimo pradžios nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės; jeigu badavimas nėra psichikos ligos padarinys, administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti badaujantį nuteistąjį su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti badauti (266 punktas), o ilgiau kaip tris dienas badaujantį nuteistąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas (268 punktas).

Nors pareiškėjas aukščiau nurodytame skunde Alytaus PN administracijai pranešė, kad buvo paskelbęs bado akciją, tačiau teismui pateiktame skunde ir 2019 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje paaiškinimų, susijusių su paskelbtu badavimu ir dėl to nesuteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, neteikė.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuojama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2018 m. rugpjūčio 28-30 dienomis Alytaus PN pareigūnai nesilaikė BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 174 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir neužtikrino pareiškėjui reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.

Minėta, kad nenustačius bent vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustačius Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų (neveikimo), teisinio pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė