- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- A-62-3716-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00379-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Antanas Ablingis (pran.)
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. M. dėl nutarimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2011 m. kovo 28 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinėje (toliau – ir Pagėgių rinktinė) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto P. J., pasieniečių Z. V., T. M. ir B. S. tarnybos vykdymo (b. l. 29).
2011 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo dėl Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialisto P. J., pasieniečių Z. V., T. M. ir B. S. tarnybos vykdymo išvadoje Nr. 16-20 (2.8) (toliau – ir Išvada) inter alia konstatuota, jog Pagėgių rinktinės Sargybų būrio pasienietis vidaus tarnybos grandinis T. M., 2011 m. kovo 24 d. privalėdamas vykdyti tarnybą, pakeitė tarnybinės užduoties vykdymo tvarką užkardos pamainos vyresniojo nurodymu, netiksliai vykdė tarnybinę užduotį, tyčia neteisingai įrašė į tarnybinį žiniaraštį duomenis apie sargybos atliktas užduotis ir šiais veiksmais pažeidė Pagėgių rinktinės vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 28, 29, 63, 66, 68, 68.2 punktų reikalavimus, Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo 8.8 punkto reikalavimus (b. l. 8-12).
Pagėgių rinktinė 2011 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) su prašymu duoti sutikimą skirti T. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 13).
Profesinė sąjunga 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 110 informavo Pagėgių rinktinę, jog Profesinės sąjungos komitetas 2011 m. balandžio 28 d. savo posėdyje nutarė išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui T. M. neduoti, kadangi neįžvelgia minėto pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinio patikrinimo metu neįrodyta pareigūno kaltė (b. l. 7).
II.
Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė prašė panaikinti atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nutarimą, kuriuo neduotas sutikimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui T. M. tarnybinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Pagėgių rinktinė 2011 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą Pagėgių rinktinės Sargybų būrio pasieniečiui T. M.. Atsakovas 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 110 informavo Pagėgių rinktinę, jog Profesinės sąjungos komitetas 2011 m. balandžio 28 d. savo posėdyje nutarė išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui T. M. neduoti, kadangi neįžvelgia minėto pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinio patikrinimo metu neįrodyta pareigūno kaltė. 2011 m. kovo 28 d. Pagėgių rinktinėje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Pagėgių rinktinės Sargybų būrio specialistų, taip pat ir pareiškėjo T. M., tarnybos vykdymo. 2011 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-20 (2.8) konstatuota, jog Pagėgių rinktinės Sargybų būrio pasienietis vidaus tarnybos grandinis T. M. 2011 m. kovo 24 d. privalėdamas vykdyti tarnybą pakeitė tarnybinės užduoties vykdymo tvarką užkardos pamainos vyresniojo nurodymu, netiksliai vykdė tarnybinę užduotį, tyčia neteisingai įrašė į tarnybinį žiniaraštį duomenis apie sargybos atliktas užduotis ir šiais veiksmais pažeidė Pagėgių rinktinės vado 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų 28, 29, 63, 66, 68, 68.2 punktų reikalavimus, Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio pasieniečio pareigybės aprašymo 8.8 punkto reikalavimus. Pabrėžė, kad šie pareigūno veiksmai kvalifikuotini kaip tarnybinis nusižengimas, už kurio padarymą Išvados rezoliucinėje dalyje pasiūlyta pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teigė, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Atsisakydama duoti sutikimą, anot pareiškėjo, profesinė sąjunga šių klausimų nenagrinėja. Akcentavo, kad vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą gali tik teismas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime su pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės prašymu nesutiko, teigė, kad jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Nurodė, kad ginčijamas Profesinės sąjungos sprendimas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavimo, pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas 2011 m. balandžio 28 d. posėdyje susipažinęs su prašymu dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą T. M., 2011 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-20 bei atsiųsta kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, konstatavo, jog pareigūno veiksmuose neįžvelgia tarnybinio nusižengimo sudėties. Kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu T. M. pažeidė Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus bei kaltė dėl tarnybinės užduoties vykdymo tvarkos pakeitimo atlikto tarnybinio patikrinimo metu, anot atsakovo, nėra įrodyta. Pažymėjo, kad pareigūnas T. M. tarnybos metu tiksliai vykdė užkardos pamainos vyresniojo P. J. nurodymus, kas numatyta Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje.
Tretysis suinteresuotas asmuo T. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog įvykio dieną vykdant tarnybą jokio pažeidimo nebuvo, viskas buvo vykdoma pagal žiniaraštį. Prašė pareiškėjo Pagėgių rinktinės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės prašymą patenkino ir panaikino Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui T. M.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylai aktualiomis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-170-2004, administracinės bylos Nr. A4-1240/2003, Nr. A11-37/2004, Nr. A3-170/2004 ir t. t), pabrėžė, kad profesinė sąjunga, svarstydama, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių, t. y. dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nenagrinėjo ateityje numatomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų, kaip nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje ir, tuo pačiu, su šios bylos ginčo dalyku. Pabrėžė, kad pareiškėjo ginčijamame atsisakyme atsakovas poziciją motyvuoja tuo, jog pareiškėjo su prašymu pateiktuose dokumentų duomenyse jie neįžvelgia tarnybinio nusižengimo sudėties (kaltės, priežastinio ryšio ir pan.). Anot teismo, byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), duodančių bent prielaidą išvadai, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui yra kiek nors susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje arba jo atstovavimu teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariams. Nurodė, kad atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Profesinės sąjungos komitetas nerado jokių tiesioginių duomenų (įrodymų), jog pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą ketina skirti ryšium su jo priklausymu profesinei sąjungai arba ryšium su jo veikla profesinėje sąjungoje. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas atsakovo nesutikimas pažeidžia Pagėgių rinktinėje interesus, kliudo pareiškėjui vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia šios tarnybos interesams, kadangi pareiškėjas negali operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas trikdo tarnybinę drausmę. Be to, teismas pabrėžė, kad kartu su prašymu duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui pareiškėjas atsakovui pateikė iš esmės visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurioje buvo nurodytos nustatytos visos faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės, jų juridinis vertinimas ir numatoma skirti tarnybinė nuobauda. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos tvarkos nuostatos yra svarbios trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriant bei ateityje jam galimai ginčijant paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir visiškai nereikšmingas atsakovui sprendžiant klausimą dėl sutikimo patraukti drausminėn atsakomybėn davimo. Pabrėžė, kad Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Ar pagrįstai ir teisingai yra pritaikyta drausminė atsakomybė, yra sprendžiama nagrinėjant ginčą dėl drausminės nuobaudos teisėtumo, tuo tarpu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai inicijuoti ir vykdyti pakanka tik konstatuoti atitinkamą vadą – faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teigti, jog galėjo būti padarytas tarnybinis nusižengimas. Vadovavosi šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-604/2007. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog Profesinės sąjungos komitetas, svarstydamas, ar duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, taip pat gali vertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su tariamo tarnybinio nusižengimo padarymu, tačiau tik ta apimtimi ir tuo aspektu, ar yra pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti – ar yra faktiniai duomenys, leidžiantys įtarti, kad darbuotojas darbo drausmę pažeidė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, grįsdama savo atsisakymą dėl tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo, viršijo savo kompetenciją, veikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigūnų interesus ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą skirti T. M. tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas.
IV.
Atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o pareiškėjo Pagėgių rinktinės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Mano, kad teismas, patenkindamas pareiškėjo prašymą, neįsigilino į visas aplinkybes, nurodytas atsakovo atsiliepime ir paminėtas teismo posėdžio metu. Atsakovas atkartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo Pagėgių rinktinės prašymą, ir teigia, kad teismas, neatsižvelgęs į juos, savo sprendimu faktiškai eliminavo Profesinei sąjungai suteiktą įstatyminę teisę vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą ir vykdymo kontrolę ir leido tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti neprisilaikant nustatytos tvarkos bei imperatyvių įstatyminių reikalavimų.
Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu su atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjunga, grįsdama savo atsisakymą neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą dėl tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo, viršijo savo kompetenciją, veikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigūnų interesus ir nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas, todėl nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą T. M. panaikintas pagrįstai kaip neteisėtas. Atkartoja argumentus, išdėstytus prašyme, adresuotame pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, kad Profesinės sąjungos komitetas, spręsdamas ar duoti sutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn pareigūną (profsąjungos narį) ar neduoti, privalėjo įvertinti tokios nuobaudos skyrimą tik vienu aspektu – ar drausminės nuobaudos skyrimas nesusietinas su pareigūno profsąjungine veikla, nevertindamas teisėtumo, pagrįstumo klausimų. Pagėgių rinktinės nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visus teismui pateiktus šalių įrodymus ir priėmė teisėtą, teisingą sprendimą. Pažymi, kad Profesinės sąjungos skunde nėra duomenų, jog teisėjas, nagrinėjęs administracinę bylą, buvo šališkas ar netinkamai tyrė įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, pagrįstumo bei teisėtumo.
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, kuris nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrasis profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantis įstatymas leidžia statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.
Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti Vidaus tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, kuris, lyginant su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, tarnybos santykių srityje numato platesnes vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – profesinės sąjungos narių – apsaugos garantijų ribas ir jas konkrečiai apibrėžia. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi ši Statuto norma apibrėžia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalių nuostatos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui), yra suformavęs praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-798/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).
Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kadangi ginčo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai nėra pasikeitę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Pagėgių rinktinei skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą nepagrįstas, todėl skundžiamą Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikino pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, išanalizavus bylai aktualias teisės normas, atsižvelgus į šioje srityje suformuotą teismų praktiką.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas T. M. yra susijęs su šio pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje arba jo atstovavimu kitiems vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Profesinei sąjungai kartu su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą T. M. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvados kopija ir kita tarnybinio patikrinimo medžiaga (b. l. 13), kuriuose užfiksuotų duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas Profesinei sąjungai apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Įvertinus Profesinės sąjungos 2011 m. gegužės 2 d. rašto Nr. 110, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą, turinį, matyti, kad jame Profesinės sąjungos abejonės dėl T. M. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo grindžiamos ne objektyviais įrodymais apie T. M. persekiojimą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, bet subjektyviu įsitikinimu, kad pareigūno veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, aplinkybės dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, tarnybinio patikrinimo pradėjimo, pažeidimo kvalifikavimo ir kiti klausimai, nesusiję su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje (atsakovo minimų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, Statuto nuostatų laikymasis), nėra šios administracinės bylos dalykas. Pažymėtina, kad pats Profesinės sąjungos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad tarnybine nuobauda pareigūną T. M. siekiama nubausti kaip Profesinės sąjungos narį (b. l. 37). Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvuotomis išvadomis, kad konkrečiu atveju Profesinė sąjunga viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas ne padarytais konkrečiais procesinės ar materialinės teisės pažeidimais, o atsakovo subjektyviu įsitikinimu dėl netinkamos pirmosios instancijos teismo atliktos bylos aplinkybių ir teisės aktų analizės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip proceso šalis, turi teisę savaip interpretuoti teisės normas, bet tokia interpretacija teismui nėra privaloma, nes aiškinti įstatymus – tik teismo prerogatyva. Taip pat atsakovas, kaip proceso šalis, turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentai, kuriais sureikšminamas profesinių sąjungų vaidmuo tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, neatsižvelgiant į Statuto 43 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai įtvirtintus profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos (sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys) įgyvendinimo reguliatorius, yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.
Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl Profesinės sąjungos funkcijų vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymosi priežiūrą paneigimo, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuoja, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos kontekste tiek vidaus reikalų statutinių įstaigų statutiniai pareigūnai profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų statutiniai pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms) padarę tarnybinius nusižengimus turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos (Statuto 43 str. 4 d.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip minėta pirmiau, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius, nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.