Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai L. J., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui, suinteresuotam asmeniui D. Z.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. Z., R. O., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo - nustatymo pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Z., R. O., D. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. O. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą kaip testamentinė įpėdinė, pradėjusi valdyti palikėjo turtą. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (LR CPK 445 str.). Pareiškėja tik teisme savo paaiškinimais, kitais įrodymais gali įrodyti faktą, kad priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Nustačius, kad ji priėmė pareiškime nurodytą palikimą, bus laikoma, kad palikimą ji įgijo, t.y. pareiškėjai atsiras turtinės teisės į palikimą sudarantį visą turtą. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo

disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas Algirdas J. Z. mirė 2003-07-17 (b.l. 11, 13, 14). Palikėjas 1994-07-22 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai (b.l. 32). Po palikėjo mirties liko šis nekilnojamas turtas : garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-29).

Pareiškėja savo paaiškinimais, suinteresuotas asmuo M. Z., atsiliepime išreikšdama sutikimą su pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, patvirtino, kad po palikėjo mirties tiek pareiškėja, tiek jos interesais ir jos įstatyminė atstovė - motina M. Z. toliau naudojosi palikėjo turtu - garažais, žemės sklypu, butu, mokėjo mokesčius už šį turtą, jį prižiūrėjo, palaikė tinkamos būklės, šiuos veiksmus pareiškėja, suinteresuotas asmuo atkliko per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti (2003-07-18 – 2003-10-18). Šias aplinkybes patvirtina ir sodininkų bendrijos „Lėvuo“ pažymą apie naudojimąsi žemės sklypu, mokesčių bendrijai mokėjimą (b.l. 18), 64-os garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma apie naudojimąsi garažu, adr. Ateities g. 9, mokesčių už jį mokėjimą (b.l. 15). Pareiškėja taip pat paaiškino, kad nemanė, jog reikia registruoti nurodytą turtą jos vardu, kadangi šį turtą laikė savu, niekas šios jos teisės neginčijo, jai buvo visada nurodoma, kad šis turtas yra jos, į teismą ji kreipėsi tik po to, kai notaras jai pranešė, kad ji negali šio turto parduoti, kol jis neregistruotas jos vardu.

Taigi šie duomenys patvirtina, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovė pagal įstatymą pareiškėjos vardu, interesais ir naudai po palikėjo mirties perėmė J.A. Z. turtą ir pradėjo jį valdyti. Pažymėtina, kad tiek pareiškėja, tiek jos atstovė pripažino, kad turto savininkė yra būtent pareiškėja, kuri gali elgtis su šiuo turtu savo nuožiūra. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, piktnaudžiavusi šia teise, byloje nėra. Nors pareiškėja termino palikimui priimti eigos (2003-07-18 – 2003-10-18) metu buvo 16 m. amžiaus, t.y. turėjo tik dalinį civilinį veiksnumą, tačiau, kaip patvirtino suinteresuotas asmuo M. Z., nurodytus veiksmus pareiškėja atliko (tuo pačiu ir sandorį dėl palikimo priėmimo sudarė) savo motinos sutikimu, todėl CK 2.8 str. 1 d. reikalavimai buvo įvykdyti. Taip pat, kaip minėta, byloje nustatyta, kad ir pati M. Z. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti palikimą priėmė ne pati, bet būtent pareiškėjos vardu, interesais ir naudai. Toks palikimo priėmimo būdas (nepilnametis per įstatyminį atstovą priima palikimą atstovui nepilnamečio vardu ir interesais pradėjus paveldimą turtą valdyti) nėra draudžiamas (CK 2.132, 3.157, 5.51 str.). Be to nors ir nebuvo įvykdyta CK 3.188 str. 1 d. 2 p. numatyta pareiga – nepilnamečio motinai palikimą vaiko vardu priimti tik esant teismo leidimui – teisės doktrinoje tai nepripažįstama kliūtimi priimti palikimą nurodytų būdu (Teismų praktika Nr. 35, 326 psl.). Kad dėl tokio palikimo priėmimo būdo (paveldėtojas palikėjo kreditoriams atsako ir visu savo turtu – CK 5.52 str. 1 d.) būtų pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, duomenų nėra. Akivaizdu, kad teismo leidimas priimti palikimą nurodytų būdu būtų išduotas ir termino palikimui priimti eigos metu (2003-07-18 – 2003-10-18). Tai yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo Algirdo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-07-17, priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32 Lt (trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.