Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. D., A. D. dėl žalos atlyginimo regreso teise ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė FORD Transit FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Norvegijoje, bendraatsakoviai neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Norvegijos nacionalinio draudikų biuro, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 ir 23 str. nuostatomis, ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Atsakovui A. D. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2010-03-15 Norvegijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis Ford Transit FT 100, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo M. D., ir automobilis Toyta Camry, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Po eismo įvykio vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją, nubraižydami eismo įvykio schemą, aprašydami eismo įvykio aplinkybes. Iš pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad eismo įvykio dalyviai eismo įvykio aplinkybes nurodė skirtingas, t.y. transporto priemonės Toyta Camry, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad nebuvo prisilaikyta taisyklės, jog privalu suteikti važiavimo pirmumo teisę (deklaracijos 14 p.), atsakovas M. D. nurodė, kad nesutinka, jog yra kaltas. Toliau atsakovo paaiškinimas neįskaitomas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste TPVCAPD) 12 str. 1 d. 1 p. įpareigoja įvykus eismo įvykiui, su juo susijusį transporto priemonės valdytoją, apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Eismo įvykio deklaracija pildoma tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.), todėl nagrinėjamu atveju atsakovas, nepripažindamas kaltės dėl eismo įvykio, privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Pagal byloje esančią medžiagą atsakovas to nepadarė, todėl jam kaip šaliai, nepasirinkusiai tinkamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė Ford Transit FT, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d. ir 41 str. 8 d.

Atsakovas, kaip atsakingas už neapdraustą transporto priemone padarytą žalą asmuo, privalėjo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas sprendžiamas jam nedalyvaujant (TPVCAPD įstatymo 12 str. 3 d.). Nėra duomenų, kad atsakovas šią pareigą būtų įvykdęs, todėl pagrįstai žalos administravimo klausimai spręsti, jam nedalyvaujant.

TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d. nustato, kad Biuras išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Eismo įvykis įvyko Norvegijoje, todėl žalą Norvegijos nacionalinis draudikų biuras administravo savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims. Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 str. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu.

Iš pateikto susirašinėjimo tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir Norvegijos nacionalinio draudikų biuro atstovų matyti, kad dėl eismo įvykio fiksuotų duomenų net ir nepriėmus atsakovą M. D. apkaltinančio teisinio akto baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo M. D. kaltės.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Kaip jau minėta Biurui suteikta teisė spręsti klausimus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu, todėl dėl Norvegijos nacionalinio draudikų biuro padarytų išvadų dėl eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko teismui abejonių nekyla. Fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai (automobilio Ford Transit FT 100 priekinėje dalyje, automobilio Toyota Camry priekinėje kairioje pusėje) atitinka nustatytą eismo įvykio mechanizmą, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad atsakovas nepraleido transporto priemonės jam iš dešinės. Juolab, kad ir pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių KET 159 p. reikalavimus lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.

Teismas pateiktų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog atsakovas, vairuodamas neapdraustą automobilį Ford Transit FT 100, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nesilaikė pareigos vairuoti saugiai, kad autoįvykis kilo dėl atsakovo M. D. kaltės. Nors apkaltinamasis teisinis aktas dėl atsakovo kaltės priimtas nebuvo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad autoįvykis kilo dėl atsakovo kaltės. Eismo įvykio metu buvo atsiradusi atsakovo civilinė atsakomybė, ieškovas turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką (TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 5 str.).

Atsakovo atstovų teigimu nėra konkrečių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, žalos atlyginimas 2011-02-22 sumokėtas ne Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui, bet kitai įmonei. Tokie argumentai nepagrįsti.

Byloje pateikta automobilio Toyota Camry, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmata, kiti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (l.68-103). Šie pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo atliekamas automobilio Toyota Camry, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) remontas dėl 2010-03-15 eismo įvykio metu padarytų sugadinimų, remonto sąmatoje nurodyti sugadinimai atitinka eismo įvykio mechanizmą, remonto sąskaitose nurodytas remontuotinas dalis. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žala buvo administruojama kitos šalies, t.y. Norvegijos nacionalinio draudikų biuro, todėl padarytos žalos dydis nustatomas pagal tos šalies, šiuo atveju, Norvegijos teisę ir ten esančius remonto darbų įkainius.

Iš teismui pateikto rašytinio įrodymo (2011-02-22 mokėjimo nurodymo) matyti, kad ieškovas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui per atstovą sumokėjo 86 265 NOK. Ši suma pervesta į Norvegijos nacionalinio draudikų biuro atstovo nurodytą sąskaitą (l.13,14), duomenų, paneigiančių, kad Van A. N. AS teisėtai atstovavo Norvegijos nacionalinį draudikų biurą (Trafikkforsikringsforeningen), nėra, todėl abejonių, jog ieškovas žalą sumokėjo tinkamam gavėjui nekyla.

Pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPD įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu ieškovas, išmokėjęs Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, sutinkamai su TPVCAPD įstatymo 17 str. 5 d., 23 str. nuostatomis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į bendraatsakovius, kaip eismo įvykio kaltininką ir kaip transporto priemonės savininką, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

LR CK 6.988 str. 3 d. nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas nustato bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tame tarpe ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas - TPVCAPD įstatymas. Šio įstatymo 23 str. 1 d. įtvirtinta solidari atsakingo už žalą padarymą asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko) atsakomybė. Taigi, įstatyme suteikta teisė ieškovui reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Automobilis Ford Transit FT 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas atsakovas M. D. sukėlė eismo įvykį, nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilis priklauso atsakovui A. D., dėl ko abu atsakovai yra atsakingi solidariai už padarytos žalos atlyginimą (CK 6.6 str. 3 d., 6.280 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.).

Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimui (kaip iš draudimo teisinių santykių atsirandančiam reikalavimui) pagal LR CK 1.125 str. taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Toks atsakovo ir jo atstovų argumentas nepagrįstas.

TPVCAPD įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPD įstatymo 4 str. 2 d.). Minėto įstatymo 13 str. 1 d. nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas 17 str. 1 d. 1 p. – jeigu kaltininkas padarė žalą naudodamas Lietuvos Respublikoje neapdraustą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo (savininko) civilinė atsakomybė. Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Tokiu būdu nesant sudarytos draudimo sutarties, t.y. nesusiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Biuras yra tik draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, tačiau pati šios funkcijos neatlieka (TPVCAPD įstatymo 24 str.). Todėl draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų (savininkų) ir Biuro nesusiklosto. Biurą ir bendraatsakovius sieja ne draudimo teisniai santykiai, o iš delikto kylantys regresiniai teisiniai santykiai, kuriems netaikytinas 1 metų senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovui, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui taip pat priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos –1140 Lt žyminio mokesčio ir 837,70 Lt vertimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi CPK VIII skyriaus normose, reglamentuojančiose teismo išlaidas, solidari prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nenumatyta, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis dalinės atsakomybės principu – patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis.

Ieškovas ir atsakovo M. D. atstovai prašo atsakovo A. D. atžvilgiu priimti sprendimą už akių. LR CPK 142 str. 4 d., nustato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti tai pat priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką (LR CPK 285 str. 1 d.). Priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju buvo tiriami tiek ieškovo, tiek atsakovo M. D. pateikti įrodymai ir argumentai, liečiantys ir atsakovą A. D., sprendimo už akių priėmimas atsakovo A. D. atžvilgiu neatitiktų CPK įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, dėl ko teismas laiko netikslingu priimti sprendimą už akių atsakovo A. D. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš M. D. ir A. D. 38015,26 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius penkiolika litų 26 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti lygiomis dalimis iš M. D. ir A. D. 1977,70 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 70 ct) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.