- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- 1-540-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15017-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Valdas Grendelis
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (2015-11-12 prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 212 str. 5 p. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 38 str., nutraukus ikiteisminį tyrimą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo,
kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. Č., 2022 m. balandžio 30 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuojamu automobiliu „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į gretimą eismo juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimus, numatančius, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, jis iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės link reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, trečios eismo juostos, kurioje stovėjo prieš sankryžą, persirikiuodamas į tos pačios eismo krypties antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, judėdamas sankryžos kryptimi vairuojamu automobiliu iš trečios eismo juostos įvažiavo į antrąją eismo juostą pavojingai mažu atstumu prieš ta pačia kryptimi antra juosta važiavusį motociklą „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam turėjo duoti kelią, dėl ko jo vairuotojas A. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., nespėjęs sumažinti važiavimo greičio ir sustoti prieš jo kelyje kliūtį sudariusią transporto priemonę, vairuojamu motociklu atsitrenkė į priekyje jo pradėjusio važiuoti automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Eismo įvykio metu A. N. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais A. Č.padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Apklaustas teisme kaltinamasis A. Č. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino pilnai, nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje jis vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ketino persirikiuoti į gretimą eismo juostą. Pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį, matė, kad atstumas iki jam iš paskos važiavusių motociklų buvo, kaip jam atrodė, pakankamai didelis, gal apie 50 metrų, todėl tęsiant judėjimą jis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, tačiau dėl savo neatidumo jis neįsitikino tokiu savo veiksmų saugumu bei sudarė kliūtį jam iš paskos važiavusiam motociklui “Suzuki”, dėl ko, šio motociklo vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo stabdė motociklą bei “paguldė” jį ant šono ir netrukus motociklas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Mano, kad šis motociklas “Suzuki” važiavo kiek viršijant leistiną važiavimo greitį ir tai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. A. Č. teigimu jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei bandė padėti nukentėjusiajam. Teismo posėdžio metu pabendravus su nukentėjusiuoju A. N., suprato, jog nukentėjusiajam draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) paskaičiavo preliminarias išlaidas dėl patirtų turtinio ir neturtinio pobūdžio išlaidų kompensavimo. Šių išlaidų dydis yra pakankamas A. N. patirtai žalai atlyginti, jie tarpusavyje susitaikė, nukentėjusysis jam atleido. Prašo teismo apsvarstyti klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo šalims susitaikius. Sutinka su bylos nagrinėjimu sutrumpinto proceso tvarka.
Teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis A. N. nurodė, kad su kaltinamuoju A. Č. jie susitaikė, jis jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš, nes pagal gautus duomenis iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo draudikas pateikė preliminarias išlaidas dėl jo patirtos žalos kompensavimo: neturtinė žala nukentėjusiajam A. N. - 1 000 Eur; gydymo išlaidos – 58,19 Eur; negautos pajamos nukentėjusiajam A. N. – 1 500 Eur; ligonių kasos gydymo išlaidos – 351,38 Eur; Sodros išmokėtos ligos išmoka – 1 519,19 Eur. Taip pat nurodė, kad jei teismas priims sprendimą, jog šioje byloje dėl 2022-04-30 eismo įvykio yra kaltas A. Č., tokiu atveju draudiko paskaičiuotos išmokos dydis yra pakankamas jo patirtai žalai kompensuoti. A. N. neprieštarauja dėl bylos nutraukimo šalims susitaikius.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. įtariamojo apklausos metu (2022-11-03) savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad prieš pradėdamas rikiuotis jis įsitikino, kad tai daryti saugu. Tai yra, kad antra eismo juosta važiavęs motociklininkas dar labai toli. Jis pats laikėsi kelių eismo taisyklių ir negalėjo numatyti, kad kitas eismo dalyvis, tai yra motociklininkas, jų nesilaikys ir viršys važiavimo greitį. Tvirtina savo 2022-05-27 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 130-132).
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. įtariamojo apklausos metu (2022-05-27), prieš tai atsisakęs pareikšti savo poziciją dėl jo atžvilgiu kilusių įtarimų iki nesusipažins su bylos medžiaga, parodė, kad 2022-04-30, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės keliu nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Kartu su juo važiavo dukra. Norėdamas važiuoti žmonai nupirkti gėlių, jis minėtoje reguliuojamoje sankryžoje ketino sukti į kairę. Privažiavęs prie minėtos sankryžos, jis sustabdė automobilį savo judėjimo krypties trečioje eismo juostoje, kadangi papildoma šviesoforo sekcija su rodykle sukti į kairę nebuvo užsidegusi. Tačiau tuo metu šviesofore degė žalias signalas, leidžiantis transporto priemonėms važiuoti per sankryžą tiesiai. Netrukus po to, sutikęs su dukters pasiūlymu iš pradžių nuvažiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)", jis nusprendė per sankryžą važiuoti tiesiai. Tuo tikslu jam reikėjo persirikiuoti į gretimą antrąją eismo juostą. Tuo metu antra eismo juosta pro jį pravažiavo motociklininkas. Jam pravažiavus, per šoninį dešinės pusės veidrodėlį jis, kiek pamena, pamatė dar du antra eismo juosta vienas paskui kitą link jo važiuojančius motociklininkus. Atstumas tarp jo ir pirmojo iš prie jo artėjusių motociklininkų buvo pakankamai didelis, jo manymu – apie 50 metrų. Būdamas „tikras“, kad atstumas pakankamai didelis ir jam saugu rikiuotis, jis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Nepamena ir negali nurodyti, ar prieš tai jis įjungė dešinio posūkio signalą. Rikiavimosi metu jis įsibėgėjo iki 30 km/h greičio ir juo toliau judėjo link sankryžos. Po to, pastebėjęs, kad žalias šviesoforo signalas, leidęs transporto eismą per sankryžą tiesiai, pradėjo mirksėti, jis pradėjo stabdyti automobilį. Lėtai privažiuodamas prie kelių susikirtimo vietos, jis už savo automobilio išgirdo silpną smūgio garsą. Pagalvojo, kad tai kažkur už jo susidūrusių automobilių garsas. Po šito garso jo automobilis dar nuriedėjo į priekį apie 5 metrų atstumą ir sustojo. Tik sustojus, jis pajuto labai silpną smūgį į automobilį. Norėdamas suprasti, kas įvyko, jis pradėjo žiūrėti per galinio vaizdo veidrodėlius. Tuo metu pamatė pro jo, t. y. vairuotojo vietos, dureles praeinantį šlubuojantį motociklininką. Nuleidęs savo durelių lango stiklą ar tai atidaręs pačias dureles, jis paklausė motociklininko, kas atsitiko. Pastarasis kažką neaiškiai atsakė ir nuėjo ant šaligatvio. Išlipęs, jis pamatė ant kelio, ties jo automobilio galine dalimi gulintį motociklą. Jo tepalai buvo ištekėję ant kelio dangos. Tuo metu ties juo sustojo pirma juosta važiavęs automobilis, kurio vairuotojas jam kažką pasakė. Paklausus ar vairuotojas matė, kaip viskas įvyko, pastarasis tik nurodė, kad prieš įvykį motociklininkai pro jį pravažiavo dideliu greičiu. Jis užsirašė šio vairuotojo mobilaus ryšio abonento numerį, o po to apie įvykį telefonu pranešė bendrajam pagalbos centrui, paprašė atsiųsti medikus ir policijos pareigūnus. Iki specialiųjų tarnybų atvykimo jis buvo nuėjęs prie motociklininko, prie kurio, kaip suprato, jau buvo jo draugas, t. y. kitas motociklininkas. Atvykę medikai išvežė nukentėjusį motociklininką į ligoninę. Nukentėjusiojo kontaktinius duomenis įvykio vietoje gavo iš jo draugo. Kitą dieną po įvykio skambino nukentėjusiajam, teiravosi jo sveikata ir siūlė pagalbą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam įvykio metu lūžo riešas, taip pat, kad jis jau gydosi namie. Jis klausinėjo nukentėjusiojo, kaip viskas įvyko, sakė, kad prieš rikiuojantis atrodė, jog jo motociklas gana toli. Nukentėjusysis taip pat negalėjo paaiškinti, kaip viskas įvyko, tik nurodė, kad matydamas, jog nespės sustabdyti, jis vertė motociklą ant šono. Motociklininkas sakė, kad tyrimas parodys, kuris iš jų kaltas (1 tomas, b. l. 112-114).
Nukentėjusysis A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-04-30, apie 19.00 val., tiksliai laiko neatsimena, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį motociklą „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Kartu su juo savo motociklais važiavo draugai E. N.ir T. R.. E. važiavo apie 200 metrų atstumu priekyje jo, o T. – jam iš paskos. Važiavimo sąlygos buvo geros. Buvo saulėta, be kritulių. Saulė jo neakino. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, jis matė, kad sankryžoje jo judėjimo krypties atžvilgiu dega eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas. E. vairuojamu motociklu sankryžą kirto. Tuo metu, kai jam pačiam iki sankryžos buvo likęs apie 50 metrų atstumas, netikėtai, iš gretimos kairės eismo juostos į jo juostą prieš motociklą įvažiavo melsvos spalvos lengvasis automobilis, kuris iškart buvo sustabdytas. Dėl kokios priežasties automobilio vairuotojas sustojo, jis nesuprato, nes „buvo tikras“, kad jam vis dar dega eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas. Iš pradžių jis pradėjo stabdyti motociklą, tačiau po to, suvokdamas neišvengiamą susidūrimą, jis motociklą „paguldė" ant dešinio šono ir toliau link kelią užkirtusio automobilio jau čiuožė. Kažkuriuo momentu jis atsiskyrė nuo motociklo, po ko šis nučiuožė iki automobilio ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Po to jis pats atsikėlė. Iš automobilio išlipusio vairuotojo paklausė: „kaip jis atsirado čia“. Vairuotojas atsakė neatsimenantis. Pradėjęs jausti skausmus dešiniųjų šono, peties ir rankos srityse, jis nuėjo už kelio važiuojamosios dalies ribų ir atsigulė ant žolės. Įvykio vietoje sustojo ir prie jo atėjo T.. Atrodo T. ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Kito jo draugo E. nebuvo. Pastarasis įvykio nematė ir, galvodamas, kad jie sankryžoje pasuko į kitą pusę, nuvažiavo jų laukti į sutartą vietą. Atvykusių medikų buvo nuvežtas į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę, kur jam nustatė dešinės rankos pirmojo piršto ir delnakaulio lūžį. Tą pačią dieną buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 tomas, b. l. 50-52; 53).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (pateikta specialistui J. M. Paliuliui įvertinus nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), nustatyta, kad A. N. eismo įvykio metu patyrė dešinės plaštakos pirmo delnakaulio pamato lūžį. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 58-60).
Remiantis į 2022-04-30 eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskr. VPK KPV vyriaus. patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad A. N. blaivus (1 tomas, b. l. 10)
Liudytojas T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-04-30, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), su bendradarbiu A. ir draugu E. išvažiavo pasivažinėti motociklais. Važiavimo sąlygos buvo geros. Buvo saulėta diena, be kritulių, kelio važiuojamoji dalis sausa. Vienu metu jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Laikydamiesi saugaus atstumo, jie važiavo vienas paskui kitą pirma savo judėjimo krypties eismo juosta. Pirmas važiavo E., po to - A. N.. Jis buvo paskutinis. Eismas buvo gana intensyvus. Matė, kad priekyje važiavę E. ir A. N. persirikiavo į antrąją eismo juostą. Jis dėl intensyvaus eismo negalėjo persirikiuoti, todėl tęsė važiavimą pirma eismo juosta. Tuo metu A. N. nuo jo buvo nutolęs apie 10 metrų atstumą, juos skyrė kokios trys transporto priemonės. Kaip A. motociklui kelią užkirto lengvasis automobilis ir kaip pastarasis krito, jis nematė, kadangi vaizdą uždengė kitos priekyje buvusios transporto priemonės. Jis tiesiog priekyje kelyje pamatė pakilusį ore dulkių debesį. Privažiavęs arčiau, pamatė antroje eismo juostoje ant kelio gulinčius A. ir jo motociklą. Prieš A. motociklą stovėjo ryškiai mėlynos spalvos automobilis „Hyundai“. Supratęs, kad kilo eismo įvykis, jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir sustabdė savo motociklą už A. motociklo. A. N. pats atsikėlė. Nors tuo metu A. N. jokiais skausmais nesiskundė, tačiau jis matė, kad pastarasis eidamas link šaligatvio šlubavo. Prie A. buvo priėjęs ir jo sveikatos būkle domėjosi automobilio „Hyundai“ vairuotojas. Automobilio „Hyundai“ vairuotojas taip pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykę medikai A. išvežė į ligoninę. Jų draugas E., prieš eismo įvykį važiavęs pirmas, vairuojamu motociklu į įvykio vietą atvažiavo jau vėliau. Jam nebuvo žinoma apie eismo įvykį iki jis apie tai nepranešė iš įvykio vietos paskambinęs telefonu (1 tomas, b. l. 78-80).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metų pavasarį, vakare (tikslios datos ir laiko neatsimena), Vilniuje, jis vairuojamu automobiliu „Opel Antara“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Apie 150-200 metrų atstumu iki sankryžos, dar iki vietos, ties kuria jo judėjimo kryptimi atsiranda trečia eismo juosta, jį dideliu greičiu aplenkė du vienas paskui kitą važiavę motociklininkai. Kažkuris iš jų vos neužkabino jo automobilio šoninio kairės pusės veidrodėlio. Ar aplenkdamas jį, šis motociklininkas važiavo pirmos eismo juostos kairiuoju kraštu ar antros eismo juostos dešiniuoju kraštu, jis pasakyti negali. Tačiau, kadangi pastarasis pravažiavo labai arti jo automobilio, jis mano, kad galėjo būti važiuojama šias eismo juostas skiriančia linija. Kitas motociklininkas jį lenkė būdamas kiek didesniu atstumu nuo jo automobilio. Galimai tai buvo antrasis motociklininkas. Jam privažiavus prie pat (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, būnant kažkur apie 20 metrų atstumu prieš ją, jis pamatė vieną iš minėtų motociklų gulint antroje eismo juostoje. Priekyje šio motociklo stovėjo melsvos spalvos automobilis. Jam privažiavus, gulinčio motociklo vairuotojas, t. y. stambokas aukštas vyras, kuris garsiai dejavo, jau buvo nuėjęs ant šaligatvio. Suprato, kad pastarasis buvo sužalotas eismo įvykio metu. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, jis nematė. Privažiavęs prie sankryžos, jis sustabdė savo automobilį, kadangi, kiek pamena, jo judėjimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Išgirdęs automobilio vairuotoją klausinėjant, ar kas ką matė ir gali paliudyti, jis jam nurodė, kad prieš įvykį buvo aplenktas dideliu greičiu važiuojančių motociklininkų. Vairuotojo prašymu, jis jam nurodė savo mobilaus ryšio abonento numerį (1 tomas, b. l. 82-84).
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2022-04-30 eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelio ilgio atžvilgiu – jo ruože, esančiame priešais šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve (žiūrint nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės), kelio pločio atžvilgiu – jo eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės (t. y. nustatyta abiejų eismo įvykio dalyvių judėjimo kryptis prie įvykį). Minėtos eismo krypties kelio važiuojamąją dalį sudaro trys apie 3,5 – 3,9 metrų (-m) pločio eismo juostos. Kraštinė trečioji eismo juosta skirta sankryžoje sukti į kairę. Priešingos krypties eismo pusę ties sankryža sudaro dvi eismo juostos. Maksimalus leistinas greitis – 50 km/h.
Eismo įvykio metu A. Č. vairuotas automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto pusės, antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – prieš pat „Stop“ liniją, nubrėžtą apie 8 m atstumu iki prieš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių kelių sankirtą įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Automobilis stovėjo išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Žiūrint aptariama eismo kryptimi, prieš automobilį, ties jo galine dalimi, ant važiuojamosios dalies gulėjo eismo įvykio metu A. N. vairuotas motociklas „Suzuki", valst. Nr. H. M. priekine dalimi buvo įsirėmęs į automobilio galinę dalį. Ant važiuojamosios dalies dangos, ties motociklo galine dalimi, buvo ištekėjusių šios transporto priemonės techninių skysčių. Be to, žiūrint aptariama eismo kryptimi, taip pat antroje eismo juostoje, prieš minėtų transporto priemonių buvimo vietą, ant kelio važiuojamosios dalies dangos buvo rasta viena ištisinė, tikėtina motociklo palikta „braukimo“ žymė. Žymė prasidėjo antros eismo juostos viduryje ir apie 14,6 m atstumą įstrižai tęsėsi (iš kairės pusės į dešinę) iki pat motociklo galinės dalies. Abi įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apgadintos. Motociklo apgadinimai pagrinde lokalizavosi jo priekinėje dalyje ir kairiajame šone. Automobilis buvo apgadintas nežymiai, ant jo galinio bamperio buvo rasta tik kitos spalvos nubraukimo (įbrėžimo) žymė (pėdsakas), (1 tomas, b. l. 12-19; 21-26; 28-35; 38-44; 46).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautas ir prie bylos medžiagos prijungtas ties 2022-04-30 eismo įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įrengta vaizdo stebėjimo kamera tyrimui aktualiu laikotarpiu nufilmuotų vaizdų įrašas (1 tomas, b. l. 10)
Apžiūros metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo nustatyta, kad įrašas nufilmuotas ties (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuria filmuojamas (duomenys neskelbtini) gatvės kelias nuo sankryžos pusės link „(duomenys neskelbtini)“ tilto. Filmavimo laukas apima ir tyrimui aktualią (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtą važiuoti nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto link sankryžos, tačiau, kelio ilgio atžvilgiu, tik jo ruožą iki vietos, esančios apie 15 m atstumu iki prieš gatvių kelių sankirtą nubrėžtą „Stop“ liniją (pati linija, ties kuria, kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros metu, po įvykio stovėjo automobilis „Hyundai“, ir pati kelių sankirta nefiksuojama). Peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad tyrimui aktualiu laiku (duomenys neskelbtini) gatvės kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo „(duomenys neskelbtini)“ tilto, trečia eismo juosta link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve važiavęs mėlynos (žydros) spalvos lengvasis automobilis (kaip galima spręsti pagal vėliau fiksuotas aplinkybes - „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sustojo iš paskos kitiems toje pačioje juostoje prieš sankryžą stovėjusiems automobiliams. Maždaug po 8 sekundžių pro šį automobilį link sankryžos pravažiavo tos pačios judėjimo krypties antra eismo juosta važiavęs motociklas. Pravažiavus motociklui, automobilis „Hyundai“ pajudėjo iš vietos ir persirikiavo į savo judėjimo krypties antrąją eismo juostą prieš kitą antra eismo juosta važiavusį motociklą. Automobiliui toliau judant link sankryžos minėtas motociklas priartėjo prie pat jo galinės dalies. Iškart po to automobilis išvažiavo iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo "lauko", t. y. daugiau nebuvo fiksuojamas. Akimirką prieš tai, galimai - dėl nukritimo, dingo iš akiračio ir ties automobilio galine dalimi buvęs motociklas (b. l. 90-93).
Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį kompleksinį eismo įvykio – vaizdo įrašo tyrimą, buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (ekspertai V. V. ir R. M.).
Ekspertai nustatė sekančią eismo įvykio eigą. Motociklas „Suzuki“ (toliau – motociklas) judėjo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės ir neprivažiavus apie 24,4 metrų (toliau – m) atstumu trečioje eismo juostoje sustojusio automobilio „Hyundai“ (toliau – automobilis), šis automobilis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą. Motociklas, judėdamas didesniu kaip 60 km/h greičiu, buvo stabdomas ir antroje eismo juostoje, ties ženklinimo linijos, skiriančios antrą ir trečią eismo juostas, paskutinio brūkšnio pabaiga (ties motociklo įbrėžimų asfalte pradžia), priekine dalimi, tikėtina – ratu, atsitrenkė į nemažesniu kaip 35 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės judėjusio automobilio galinio bamperio apatinę dalį. Po šio smūgio motociklas griuvo ant kairiojo šono ir, čiuoždamas ant asfalto, kartu su automobiliu judėjo į priekį. Transporto priemonės nuo susidūrimo vietos įveikusios apie 17,2 m atstumą, sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane (išvados punktas Nr. 1, 2 ir 3). Automobilis nuo rikiavimosi pradžios ir įvažiavimo į savo judėjimo krypties antrąją eismo juostą vietos iki sustojimo vietos įveikė apie 34,7 m atstumą (išvados punktas Nr. 5).
Aiškinantis motociklo judėjimo greitį eismo įvykio metu ir vertinant jo įtaką įvykio kilimui, ekspertų buvo nustatyta, kad nuo kliūties sudarymo momento iki susidūrimo vietos (momento) motociklas judėjo vidutiniu apie 60 km/h greičiu. Tačiau, kadangi šioje kelio atkarpoje motociklas buvo stabdomas, jo greitis kliūties sudarymo metu buvo didesnis nei 60 km/h. Nustatyti tikslesnį greitį nebuvo galimybės. Motociklo vairuotojui, važiuojančiam maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, atstumas reikalingas sustabdyti motociklą yra apie 30 m (išvados punktas Nr. 6). Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio (t. y. sumažinti greitį iki automobilio 35 km/h greičio ir tokiu būdu neatsitrenkti) tiek intensyviai stabdant, tiek ir neintensyviai stabdant (išvados punktas Nr. 8). Vertindami automobilio vairuotojo galimybę buvusioje kelio eismo situacijoje išvengti eismo įvykio, ekspertai nurodė, kad jis būtų turėjęs tokią techninę galimybę, jei prieš persirikiuodamas į antrąją eismo juostą būtų davęs kelią šia eismo juosta judėjusiam motociklui (išvados punktas Nr. 9).
Atsakydami į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, ekspertai pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad persirikiuodamas į antrąją eismo juostą jis sudarė kliūtį šia eismo juosta iš paskos artėjusiam motociklui ir su juo susidūrė. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad viršydamas leistiną 50 km/h greitį jis važiavo didesniu kaip 60 km/h greičiu, dėl ko, nespėjęs sumažinti savo važiavimo greičio iki priekyje važiavusio automobilio apie 35 km/h greičio, atsitrenkė į automobilį, kuomet važiuodamas leistinu greičiu tokią galimybę būtų turėjęs, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (išvados punktas Nr. 10). (1 tomas, b. l. 152-160; 148; 149).
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšta civilinių ieškinių.
Ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad 2022-04-30 eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini) filialas“ (t. y. bendrovėje, kurioje civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta įvykio metu A. Č. vairuota transporto priemonė). Remiantis draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) filialas“ atstovų 2022-07-14 pranešimu, nustatyta, kad draudimo bendrovėje buvo preliminariai paskaičiuoti 2022-04-30 eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. N. kaip žalos atlyginimas išmokėtinų kompensacijų dydžiai: 1) 1 000 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, 2) 1 500 eurų dydžio suma už nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas, 3) 58,19 eurų dydžio suma už gydymo išlaidas. Galutinis sprendimas dėl draudimo išmokų dydžio ir jų išmokėjimo būtų priimtas tik gavus informaciją, kad jų draudėjas, t. y. A. Č., atsakingas už eismo įvykio sukėlimą (1 tomas, b. l. 180).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 str. 7 d.).
Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2021 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
KET 101 punktas reglamentuoja “Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams”.
KET 104 punktas reglamentuoja “Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus”.
Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje jis vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ketino persirikiuoti į gretimą eismo juostą, todėl pažiūrėjus į galinio vaizdo veidrodėlį, matė, kad atstumas iki jam iš paskos važiavusio motociklo buvo kaip jam atrodė pakankamai didelis, gal apie 50 metrų, todėl tęsiant judėjimą jis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, tačiau dėl savo neatidumo jis neįsitikino tokių savo veiksmų saugumu bei sudarė kliūtį jam iš paskos važiavusiam motociklui “Suzuki”, dėl ko šio motociklo vairuotojas siekdamas išvengti susidūrimo stabdė motociklą bei “paguldė” jį ant šono bei netrukus motociklas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Mano, kad šis motociklas “Suzuki” važiavo kiek viršijant leistiną važiavimo greitį ir tai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Savo veiksmus nepateisina ir dėl jų gailisi. Be to, kaltinamojo patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. N., liudytojų T. R., A. L. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, policijos įvykių registro išrašas, medicinos specialisto išvados duomenys, jog A. N. eismo įvykio metu patyrė dešinės plaštakos pirmo delnakaulio pamato lūžį. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 58-60). Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. Č., 2022 m. balandžio 30 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuojamu automobiliu „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į gretimą eismo juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimus, numatančius, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, tai yra, jis iš (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini)tilto pusės link reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, trečios eismo juostos, kurioje stovėjo prieš sankryžą, persirikiuodamas į tos pačios eismo krypties antrąją eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, judėdamas sankryžos kryptimi vairuojamu automobiliu iš trečios eismo juostos įvažiavo į antrąją eismo juostą pavojingai mažu atstumu prieš ta pačia kryptimi antra juosta važiavusį motociklą „Suzuki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam turėjo duoti kelią, dėl ko jo vairuotojas A. N., nespėjęs sumažinti važiavimo greičio ir sustoti prieš jo kelyje kliūtį sudariusią transporto priemonę, vairuojamu motociklu atsitrenkė į priekyje jo pradėjusio važiuoti automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Eismo įvykio metu A. N. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Taigi tokia A. Č. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
IV. Dėl susitaikymo instituto taikymo
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.
Sprendžiant A. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. Č. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. Č. – yra dirbantis, vedęs, neteistas, tikrinant duomenis už paskutinių 5 metų laikotarpį (2022-10-31 duomenys), nustatyta, kad anksčiau A. Č. administracine tvarka dėl KET pažeidimų buvo baustas 7 kartus (paskutinį kartą iki eismo įvykio KET buvo pažeistos 2021-04-01; paskirtos baudos sumokėtos), (b. l. 135-139). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra, todėl vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
Kaltinamasis A. Č. susitaikė su nukentėjusiuoju A. N., ką patvirtina teismo posėdžio metu išreikštas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo pageidavimas nutraukti bylą dėl susitaikymo. Nukentėjusysis A. N. teismo posėdyje pareiškė, kad su kaltinamuoju A. Č. jie susitaikė, jis jam atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš, nes pagal gautus duomenis iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) draudikas pateikė preliminarias išlaidas dėl jo patirtos žalos kompensavimo: neturtinė žala nukentėjusiajam A. N. - 1 000 Eur; gydymo išlaidos – 58,19 Eur; negautos pajamos nukentėjusiajam A. N. – 1 500 Eur; ligonių kasos gydymo išlaidos – 351,38 Eur; Sodros išmokėtos ligos išmoka – 1 519,19 Eur. Pasak nukentėjusįjį A. N., jei teismas priims sprendimą, kad šioje byloje dėl 2022-04-30 eismo įvykio yra kaltas A. Č., tokiu atveju draudiko paskaičiuotos išmokos dydis yra pakankamas jo patirtai žalai kompensuoti ir ateityje pretenzijų nereikš. A. N. neprieštarauja dėl bylos nutraukimo šalims susitaikius. Kaltinamasis A. N. atsiprašė.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. Č. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas A. Č. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamasis A. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad A. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus, įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomi vokuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendė:
A. Č. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomus vokuose prie bylos 1 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.