Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Ritos Poškienės 2016-06-21 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, 2 grupės invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-02-21 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 154 str. 1 d. -30 MGL (3 900 Lt) bauda;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2015 m. rugpjūčio 18 d. apie 15 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu agresyviai nusiteikęs kėde suduodamas į kairį šoną sugyventinei J. N. ir sumušdamas jai kairį šoną sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Be to, E. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, konflikto metu agresyviai nusiteikęs, kėde suduodamas į kairį šoną sugyventinei J. N. ir bėgančią iš namų vydamasis su rankoje turimu peiliu, pagrasino ją užmušti, toks agresyvumas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo parodė, kad savo kaltę prisipažįsta pilnai. 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 15 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), jis susipyko su savo sugyventine J. N.. Kadangi laiko yra praėję daug, tai tiksliai visko neprisimena, bet jam atrodo, kad jie susipyko dėl kažkokių buitinių smulkmenų, kaip paprastai būna kiekvienoje šeimoje. Tarp jų kilusio konflikto metu jis buvo supykęs ant savo sugyventinės J. N., ji taip pat buvo ant jo supykusi. Juodu barėsi ir jis bardamasis į ją metė medinę taburetę (kėdę be atlošo), su kuria mesdamas pataikė J. N. į kairį šoną. Pilnai sutinka, kad J. N. pataikydamas su mesta taburete į kairį šoną, jis jai sumušė kairį šoną, sukėlė jai fizinį skausmą. Jis tuo metu valgė virtuvėje ir rankoje turėjo virtuvinį peilį. Buvo supykęs, tai visko galėjo pasakyti. Pamena, kad J. N. atėjo iš lauko į virtuvę ir pamačiusi, kad jis rankoje turi peilį, iš karto vėl pabėgo. Jis nesivijo J. N., ji tik jį pamačiusi puolė bėgti. E. K. pilnai prisipažįsta, kad savo agresyviu elgesiu sukėlė J. N. baimę, kad ji išsigando. Savo agresyviu elgesiu jis jai grasino, tuo metu norėjo, kad J. N. jo bijotų, bet tikslo ją sužaloti neturėjo, nesužalojo. Būdamas supykęs ir agresyvus J. N. atžvilgiu, mesdamas į ją taburetę ir sumušdamas jai kairį šoną bei vydamasis ją lauk su rankoje laikomu peiliu, nes tuo metu valgė, jai pagrasino susidorojimu, pilnai sutinka, kad toks agresyvus elgesys sugyventinei sukėlė baimę. Po įvykio J. N. atsiprašė, jie susitaikė, toliau abu gyvena kartu ir ji jam daugiau neturi jokių pretenzijų dėl šio įvykio (b.l. 162-163).

Liudytoja J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 15 val., ji namuose (duomenys neskelbtini), susipyko su sugyventiniu E. K. dėl to, kad nedavė antidepresantų. Tarpusavyje besibarant, ji nesusivaldė ir vieną kartą jam spyrė į tarpukojį. Tada E. K. su medine taburete jai vieną kartą sudavė į kairį šoną iš nugaros pusės, nes ji buvo pasisukusi nuo jo nueiti. Jis jai vieną kartą su taburete sudavė į kairį šoną, jos nepaleisdamas iš rankų ir taburetę pastatė ant žemės kambaryje. Toliau jie bardamiesi plūdosi. E. K. nuėjo į virtuvę, o ji išsigandusi išbėgo į lauką ir paskambinusi iškvietė policiją. Ji išsigando, kad sugyventinis E. K. nepasidarytų kažko sau, nes paskutiniu metu jis yra grasinęs, kad pasikars, nes jam atsibodo gyventi, dėl neteisybės, nes ilgą laiką bylinėjasi turtiniais klausimais po tėvo mirties. To įvykio metu jis jai tikrai negrasino, tik ji, kviesdama policijos pareigūnus, minėjo peilį, bet taip sakė, dėl to, kad matė, kad piktas E. K. nuėjo į virtuvę. Kai ji išbėgo, namuose liko mažametė dukra, todėl labai išsigano ir taip sakė skambindama į policiją. Ką surašė atvykę policijos pareigūnai ji neskaitė, jai nurodė, kur pasirašyti ir ji pasirašė. Ji policijos pareigūnams papasakojo, kad E. K. su taburete į ją metė gulinčią lovoje, ji taip nesakė. Iš karto po įvykio, kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo supykusi ir tiksliai neatsimena ką ir kaip sakė. E. K. jai tik vieną kartą su medine taburete sudavė į kairį šoną. E. K. jai negrasino ir ji nematė, kad jis rankose būtų laikęs peilį. Ji policijos pareigūnams telefonu tik sakė, kad peilis, kad mažas vaikas, tiesiog norėjo, kad policijos pareigūnai greičiau atvažiuotų, nes buvo išsigandusi, kad vyras neužrakintų namų durų, nes ji neturėjo rakto, o namuose miegojo mažametė dukra. Tokių parodymų, kad jai E. K. grasino peiliu, ji policijos pareigūnams nedavė. Kadangi jos policijos pareigūnai klausė, kur yra peilis, tai ji, pradariusi virtuvinės spintelės stalčių, parodė peilį, kurį policijos pareigūnai paėmė. Ji matė, kad jiems besibarant, E. K. su tuo peiliu virtuvėje pjaustė, jis tuo metu valgė. Ji policijos pareigūnams nesakė, kad jai su tuo peiliu buvo grasinta. Ji daugiau bijojo, kad jis pats sau kažko nepasidarytų. Įvykio metu ji sužalota nebuvo ir į medikus niekur nesikreipė. Jų mažametė dukra nenukentėjo, ji jų konflikto net nematė, nes tuo metu miegojo. Ji pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir atsisako vykti, nes sužalota nebuvo. E. K. su taburete jai nestipriai trinktelėjo. E. K. jos atsiprašė, ji jam dovanojo ir dėl šio įvykio daugiau jam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Jie susitaikė ir toliau gyvena kartu (b.l. 42-44).

2015-08-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoja, jog 2015-08-18 policiją adresu (duomenys neskelbtini), kvietė nukentėjusioji J. N., nurodydama, kad apie 15 val. namuose sugyventinis su peiliu grasino nužudyti, ji pabėgo iš namų (b.l. 1-2).

2015-08-18 Kauno AVPK Kauno rajono PK tyrėjo K. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), policiją kvietė pareiškėja J. N., nurodydama, kad sugyventinis E. K. ją mušė įvairiais daiktais, t. y. į ją metė iš kėdės ir grasino peiliu. Įvykio vietoje akivaizdžių sužalojimų nefiksuota (b.l. 17-20)

2015-11-11 apžiūros protokolu apžiūrėtas J. N. policijos iškvietimo 2015-08-18 garso įrašas (b.l. 25-27).

2015-10-28 specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1630 konstatuota, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų-šaltųjų ginklų nepriskiriamas, kadangi yra buitinės-ūkinės paskirties. Tirti pateiktas peilis yra pagamintas pramoniniu būdu.(b.l. 34-35). Peilis priduotas saugoti į Kauno rajono PK daiktų saugyklą (b.1.36- 38).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jo veika teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino kaltu ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 182-183).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant kaltinamajam bausmę - laisvės apribojimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. sankcijoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. K. skirtinas trumpesnis laisvės apribojimo terminas nei nurodyta prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), E. K. teistas (b. l. 68-84), Karmėlavos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 85), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 88), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 90), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 92), pagal 2015-11-03 specialisto išvadą E. K. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 99), 2016 m. sausio 5-22 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad E. K. nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2015-08-18, nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu E. K. nustatomas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos E. K. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. E. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. 1. 137).

Kaltinamasis E. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2015-08-18, 15.30 val. iki 2015-08-19, 14.53 val. (b. l. 148, 149), bei nuo 2016-03-15 iki 2016-03-30 išbuvo Utenos ekspertiniame skyriuje, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilis, išimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, grąžintinas nukentėjusiajai J. N. (b. l. 38), CD su garso įrašu paliktinas byloje (b. l. 24).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir:

už nusikaltiną, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., paskirti 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

už nusikaltiną, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant E. K. nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta Kauno apygardos teismo 2014-10-15 nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) MGL bauda ir galutinę bausmę paskirti – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir 30 (trisdešimtis) MGL, 3900 Lt, tai yra 1129 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-18, 15.30 val. iki 2015-08-19, 14.53 val. (vieną parą) ir nuo 2016-03-15 iki 2016-03-30 išbūtą laiką Utenos ekspertiniame skyriuje, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį, išimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, grąžinti nukentėjusiajai J. N. (b. l. 38), CD su garso įrašu palikti byloje (b. l. 24).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.