Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-211-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-15
Bylos Nr.
AN2-211-935/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00204-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-211-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00204-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado (toliau – ir institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto (toliau – ir policijos pareigūnas) 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu A. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kadangi jis 2019 m. lapkričio 29 d., apie 00.16 val., Smolensko gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Policijos pareigūno nutarimu A. G. buvo paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiolikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimas buvo pakeistas ir A. G. paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde institucijos atstovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir A. G. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nustatyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių visumą, kuri leistų daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

5. Institucijos atstovas aiškina, kad A. G. padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų. Aplinkybės, jog A. G. transporto priemonę neblaivus vairavo pirmą kartą, jo neblaivumas nežymiai viršijo leistiną maksimalią neblaivumo ribą, kai dar galima vairuoti transporto priemones, jis turi septynių metų vairavimo stažą, nėra baustas už šiurkščius teisės pažeidimus, policijos pareigūnams iš karto pripažino, kad vartojo alkoholį, teisės pažeidimu nebuvo sukelti neigiami padariniai, nevertintinos kaip išskirtinės ir nėra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi necharakterizuoja teisės pažeidėjo išskirtinai teigiamai, taip pat nerodo mažesnio teisės pažeidimo pavojingumo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. prašo šį skundą atmesti.

7. A. G. mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pakeitė policijos pareigūno 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir sutrumpino šiuo nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

8. Atsiliepime tvirtinama, kad institucijos atstovas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nežinojo pirmosios instancijos teismas, nepagrindė, kodėl būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumu. A. G. pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijamas jam paskirtos baudos dydis. Šis faktas leidžia tvirtinti, jog institucijos atstovas sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

9. Taip pat atsiliepime tikinama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai į savo darbines funkcijas žiūri neprofesionaliai ir jas atlieka netinkamai. Policijos pareigūno 2019 m. gruodžio 17 d. nutarime nebuvo nustatyta jokių A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pirmosios instancijos teismas nustatė net dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuobaudą paskyręs policijos pareigūnas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir A. G. asmenybę vertinto tik formaliai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

10. Iš institucijos atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame yra ginčijama tik ta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties dalis, kuria A. G., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, buvo sutrumpintas policijos pareigūno 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria A. G. buvo sumažinta policijos pareigūno 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirta bauda (skundžiama nutartimi A. G. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda). Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik tai, ar pagrįstai buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir A. G. nustatytas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės terminas, skiriamas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

11. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.

12. ANK 34 straipsnyje buvo ir yra (anksčiau penktoje, o šiuo metu šeštoje aptariamo ANK straipsnio dalyje) nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi aptartoje normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, kuri buvo aptarta šio procesinio sprendimo 11 pastraipoje. Teigtina, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos atstovo pozicija, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų A. G. už jo padarytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje bei A. G. skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad teisės pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose būtų neproporcinga ir neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprasta nusižengimo ar asmens, padariusio pažeidimą, pavojingumą.

14. Iš tikrųjų nagrinėjamu atveju A. G. nustatytas neblaivumas buvo artimas minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vis tik čia būtina pažymėti ir tai, kad iš A. G. paaiškinimų matyti, jog jis transporto priemonę vairavo praėjus dviem valandoms po alkoholio vartojimo. Toks faktas leidžia daryti išvadą, kad tuo metu, kai A. G. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, promilių skaičius jo organizme buvo mažesnis nei tuo metu, kai jis nusprendė vairuoti ir vairavo automobilį. Šį faktą patvirtina ir tai, kad praėjus daugiau nei valandai po to, kai A. G. neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas policijos pareigūnų, jo kraujyje buvo nustatyta 0,37 promilės etilo alkoholio. Čia pastebėtina, jog aplinkybė, kad A. G. savo iniciatyva nuvyko į medicinos įstaigą, kur dar kartą buvo patikrintas jo neblaivumas, neapibūdina pažeidėjo nei teigiamai, nei neigiamai. Aplinkybė, kad A. G. jautėsi gerai, manė, jog jis neviršys maksimalios leistinos apsvaigimo nuo alkoholio ribos, kai dar galima vairuoti transporto priemones, ženkliai nešvelnina jo atsakomybės, o rodo, kad jis paprasčiausiai nesugeba įvertinti savo fizinės būklės. Kita vertus, alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo nepakankamai atsakingą jo požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą.

15. Aplinkybės, kad A. G., valdydamas automobilį neblaivus, nepadarė kitų teisės pažeidimų, žalos kitiems asmenims, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. G. neteisėti veiksmai kėlė grėsmę jam pačiam bei aplinkai, t. y. buvo pavojingi. Konstatuotina, jog tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų A. G. veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., jam kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė pagal atitinkamas normas. Teigti, jog teisės pažeidėjo teisinę padėtį lengvina tai, kad jis nepadarė pavojingesnio teisės pažeidimo, nors tokia tikimybė buvo, nėra pagrindo ir yra nelogiška.

16. Iš tikrųjų A. G. transporto priemonę, būdamas neblaivus, valdė tuo metu, kai eismas jau nebuvo intensyvus, jam gerai pažįstamoje vietoje. Vis tik tuo pačiu būtina pažymėti ir tai, kad A. G. automobilį valdė mieste, taip pat ir netoli gyvenamųjų namų, tamsiu paros metu, kas reikalauja didesnio vairuotojo atidumo ir gebėjimų, esant reikalui, laiku sureaguoti į galinčią netikėtai pasikeisti situaciją, kuriuos apsvaigimas nuo alkoholio mažina. Taigi apeliacinės instancijos teismas dar kartą konstatuoja, kad A. G. neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai.

17. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog pozicija, kad ANK 422 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, jog vairavimo patirtis mažina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pavojingumą, nėra pagrįsta. Čia visų pirma pabrėžtina, jog atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį vairuotojui kyla nepriklausomi nuo jo turimos vairavimo patirties, o tiksliau termino, kurį jis turi teisę vairuoti transporto priemones, trukmės. Be to, lyginant ANK 422 straipsnio 5 dalies ir 4 dalies, numatančios pradedančiųjų vairuotojų atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaiviems, sankcijas yra akivaizdu, kad įstatymo leidėjas būtent penktoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą laiko pavojingesniu. Tuo pačiu teigtina, jog terminas, kurį A. G. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nevertintinas kaip itin ilgas.

18. Pats A. G. skunde apylinkės teismui save apibūdino kaip dorą, teisei paklūstantį ir ją gerbiantį pilietį/teisininką, tačiau Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 21-23) užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog toks teisės pažeidėjo vertinimas nėra visiškai pagrįstas. Iš minėto registro išrašo turinio matyti, kad A. G. yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir kurie kelia realų pavojų tiek pačiam pažeidimą darančiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams (maksimalaus leistino greičio viršijimas), kas rodo, jog jis ir anksčiau ne visuomet sugebėdavo atsakingai naudotis turima teise.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, jog A. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepagrįstai nustatė, jog jo atsakomybę lengvina ir aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. ANK 30 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Ši administracinio poveikio priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Aptariama administracinio poveikio priemonė nėra numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl nepriklausomai nuo to, ar A. G. sutinka ar nesutinka, su tokios administracinio poveikio priemonės taikymu, ji vis tiek negali būti jam skiriama. Taigi sutikimas, kad A. G. būtų skiriama administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 30 straipsnyje, nelengvina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

20. Teigtina, jog A. G. pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeiminėmis aplinkybėmis, buitimi, darbine veika bei kitomis teisinėmis pasekmėmis, nėra pagrindas jam skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.

21. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. Kaip jau minėta, ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, o ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įvertinus aplinkybes, kurios buvo aptartos skundžiamoje nutartyje, A. G. nustatytinas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Būtent toks paskirtosios administracinio poveikio priemonės terminas užtikrins ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštaraus proporcingumo principo reikalavimas, kadangi šia priemone bus tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, A. G. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria A. G. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, ir A. G. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis