Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-02 · Byla Nr. ATP-857-397/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-02
Bylos Nr.
ATP-857-397/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03693-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pareiškėjas
O. N.
Kategorijos
  • 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-857-397/2013;Teisminio proceso Nr.4-69-3-03693-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 41.2.;79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarimo O. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarimu O. N. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- LR ATPK) 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą ir nubausta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda už tai, kad ji 2013-05-07 apie 9.00 val.,(duomenys neskelbtini) k., su pagaliu išdaužė pro šalį važiavusio A. P. traktoriaus MTZ-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, tuo padarydama 150 Lt materialinę žalą, šiais savo veiksmais įvykdė tyčinį svetimo turto sugadinimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. N. šį nutarimą skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog A. P. traktoriaus stiklo neišdaužė. Teismas nepagrįstai rėmėsi išskirtinai pareiškėją kaltinančiais A. P. pusės įrodymais ir nepagrįstai atmetė apeliantės šalies įrodymus. Tuo buvo pažeista teisė į nešališką ir sąžiningą teismą. Teigia, jog A. P. tokiu būdu kerštauja apeliantei dėl to, jog ji iškėlė baudžiamąją bylą jo anūkui. Nurodo, jog girdėjo, kad važiavo traktorius, pribėgus prie lango matė, kad buvo sustojęs, bet ką darė, nežino. Teisme šiuos parodymus patvirtino liudytojai M. N., F. M. bei I. B.. Apeliantė teigia, jog teismas nemotyvuoja, kodėl kritiškai vertina M. N., F. M. ir L. B. parodymus. Tai, kad pareiškėja pasinaudojo teise kviesti liudytojus ir jie buvo apklausti tik teisme, negali būti pagrindas kritiškai vertinti jų parodymus. Pažymi, jog grafa paaiškinimams administracinio teisės pažeidimo protokole taip ir liko neužpildyta. Tai, kad A. P. apkalba apeliantę, patvirtina jos manymu ir aplinkybė, kad A. P. nuvažiavo iš įvykio vietos, neiškvietė iš karto policijos. Be to, neįvertinta aplinkybė, kad teismo posėdyje A. P. neprašė atlyginti padarytos žalos. O. N. skunde taip pat pažymėjo, jog pagrįstų abejonių kelia teismui pateikta sąskaita už traktoriaus stiklą ir jo įdėjimą, nes ši sąskaita išrašyta trys dienos iki 2013-06-10 dienos posėdžio, kurio metu G. P. teigė, kad už stiklą buvo sumokėta 150 litų, kad dokumentų, tai patvirtinančių, neturi ir stiklą jai įdėjo žentas, kai tuo tarpu sąskaitoje jau nurodyta 181 litai 50 centų. Pareiškėja pažymi, jog kritiškai turėtų būti vertinami ir L. P. bei G. P. parodymai, nes pradėjus administracinę bylą jie taip pat nebuvo apklausti, ir liudijo tik iškviesti teisme. Be to, L. P. ir G. P. yra A. P. artimi giminaičiai.

Skunde apeliantė taip pat nurodo, jog surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, nes neaišku, ar pareiškėja buvo kaltinama tik pasikėsinimu sugadinti svetimą turtą, ar baigto pažeidimo padarymu. Pareiškėjos manymu, tai esminiai protokolo trūkumai ir juo nebuvo galima vadovautis sprendžiant klausimą dėl apeliantės atsakomybės. Teismas šių trūkumų nepašalino.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencinio poskyrio Garliavos policijos nuovados viršininkas S. L. atsiliepime į O. N. skundą prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai. O. N. pažeidimą patvirtino trys asmenys, kurių parodymai pagrįstai vertinti kaip objektyvūs.

Motyvuojamoji dalis

O. N. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Nors O. N. nepripažino kaltės dėl LR ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo, tačiau jos kaltė neginčytinai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuosekliais ir išsamiais A. P. parodymais, liudytojų G. P., L. P. parodymais, traktoriaus fotonuotrauka, A. P. skundu, G. P. paaiškinimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius argumentus, kodėl remiasi šių liudytojų parodymais, juos laiko patikimais, bei atmeta liudytojų M. N., F. M. bei L. B. parodymus. Teismo išvados dėl tokio įrodymų vertinimo pagrįstos ir motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog liudytojų G. P. ir L. P. parodymai yra patikimi, jais galima vadovautis, nepaisant to, jog G. P. yra A. P., padavusio skundą dėl O. N. veiksmų, žmona, o L. P. - A. P. brolis, nes jų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieštarauja, yra nuoseklūs ir atitinka faktinėms aplinkybėms. Visi jie nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jog A. P. ruošėsi sodinti bulves, L. P. buvo pas juos atvykęs padėti, sukrovė sėklą ir važiavo paskui A. P. vairuojamą traktorių, o prie O. N. sodybos, O. N. pagaliu išdaužė traktoriaus priekinį langą. G. P. analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje bei pažymėjo, jog įvykį matė ir L. P..

Tuo tarpu O. N., M. N. parodymai ir F. M. parodymai tarpusavyje nesutampa, yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog šie liudytojai neneigia, jog teismo nustatytomis aplinkybėmis pro O. N. namus važiavo A. P. su traktoriumi ir priekaba, nurodė, jog buvo sustojęs prie O. N. namų, tačiau teigia, nieko ypatingo nematę. F. M. nurodė, jog matė, kad traktoriaus priekinis stiklas buvo sveikas, kai tuo tarpu pati O. N. paaiškinime (b. l. 6) nurodė, jog toje vietoje, kur buvo sustojęs traktorius, tos pačios dienos popietę matė, kad buvo stiklo šukių. Kaip matyti iš fotonuotraukų, traktoriaus stiklas yra akivaizdžiai sudaužytas jį veikiant pašaliniu daiktu, o ne dėl savaiminio krestelėjimo per duobę ar panašiai. Be to, kritiškai vertintini ir O. N. parodymai, jog ji nematė, ar buvo sveiki traktoriaus stiklai, nors matė, kad A. P. buvo išlipęs iš traktoriaus. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, jog M. N. parodė, jog O. N. pamačiusi, jog pro šalį važiuoja A. P., buvo trumpam išbėgusi į kiemą pasižiūrėti, ko ten stovi ir greitai grįžo (b. l. 21). Pagrįstų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu ir teisingumu kelia ir tai, kad M. N. teigia matęs traktorių per langą, matė kaip A. P. kažko ieškojo, vaikščiojo apie traktorių, tačiau, ar buvo su visais langais, teigia nekreipęs dėmesio. Be to, F. M. parodė, jog M. N. mama nebuvo išėjusi iš kambario, o traktorius buvo su visais stiklais ir ji aiškiai matė sveiką priekinį stiklą, kas prieštarauja tiek M. N. parodymams, jog mama nebuvo trumpam išėjusi į kiemą, tiek ir O. N. paaiškinimuose nurodytai aplinkybei, kad ji matė stiklus toje vietoje, kur buvo sustojęs traktorius. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai ne vien dėl to, jog apie juos O. N. ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje neužsiminė, tačiau ir dėl to, jog jų parodymai neišsamūs, prieštaringi ir nesutampa tarpusavyje. L. B. reikšmingų aplinkybių negalėjo nurodyti, todėl jos parodymais teismas pagrįstai nesivadovavo.

Skunde nurodytas motyvas, jog A. P. O. N. apkalba iš keršto, tik patvirtina, jog tarp abiejų šalių yra konfliktiški santykiai, tačiau aptartų aplinkybių visuma paneigia šį skundo argumentą ir patvirtina, jog O. N. iš tiesų pagaliu išdaužė A. P. traktoriaus stiklą. Skunde nurodomi netikslumai dėl žalos dydžio ir ją įrodančių dokumentų nepakankami abejoti liudytojų parodymais dėl paties įvykio aplinkybių ir nepaneigia fakto apie patį įvykį bei nepaneigia patikimais įrodymais nustatyto fakto, kad svetimą turtą sugadino būtent O. N., o tai, kad A. P. neišreiškė aiškios valios atlyginti jam padarytą žalą, nepaneigia paties pažeidimo fakto ir neatleidžia O. N. nuo atsakomybės.

Nepagrįstas, todėl atmetamas ir skundo argumentas dėl esminių administracinio teisės pažeidimų protokolo trūkumų. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus, kodėl apeliantės nurodyti protokolo trūkumai nelaikomi esminiai, ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą apeliacine tvarka, neturi pagrindo su jais nesutikti. Pažymėtina, jog tiek O. N. paaiškinimai (b. l. 6), tiek ir jos parodymai teisme patvirtina, jog O. N. suprato, kad buvo kaltinama padarius žalą svetimam turtui, tai yra buvo kaltinama sudaužius A. P. traktoriaus stiklą, todėl nėra pagrindo sutikti su tuo, kad O. N. nebuvo aiškus kaltinimas ir ji negalėjo tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Be to, pirmosios instancijos teismas pašalino iš protokolo aplinkybę dėl pasikėsinimo.

Įvertinus aptartus argumentus, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas išvadas byloje padarė tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs surinktus įrodymus, todėl apylinkės teismo išvada, kad O. N. teismo nustatytomis aplinkybėmis pagaliu išdaužė pro šalį važiavusio A. P. traktoriaus priekinį stiklą, tuo padarydama jam materialinę žalą, pagrįsta ir teisėta. O. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50³ straipsnį.

Administracinė nuobauda O. N. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tinkamai atsižvelgus ir įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

O. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas