- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1566-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05774-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskien
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- M. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 300 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) skolą, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad terminas pateikti atsiliepimą buvo praleistas, nes atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai per EPP sistemą. Atsakovas nebuvo gavęs jokios informacijos apie vykstančias bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nenustatyta.
6. Teismas nurodė, jog CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
7. Konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, šiuo adresu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu adresu ir jie grįžo neįteikti. Nesant informacijos apie atsakovo darbo vietą, teismas dar kartą atsakovui išsiuntė ieškinį adresu (duomenys neskelbtini). Pakartotiniai siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – (pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Teisme 2019 m. balandžio 25 d. užregistruotas dokumentas Nr. 98170, kurio esmė yra tai, jog dokumentai grįžo neįteikti: 2019 m. balandžio 24 d., terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019 m. gegužės 8 d. Atsakovas atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė. Terminas atsiliepimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 2019 m. birželio 5 d., atsakovas į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kreipėsi 2019 m. liepos 16 d., t. y. praėjus 41 dienai.
Atsiliepimas
8. Teismo vertinimu, atmestini atsakovo argumentai, jog terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį buvo praleistas, nes atstovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai per EPP sistemą. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nėra iš anksto žinoma, ar atsakovas atstovaus save pats, ar gins savo interesus per atstovą ir kurį atstovą pasirinks. Procese dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovą atstovavo advokatas D. D., tačiau civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukus, ieškovas turėjo ginti savo teises pateikdamas teismui ieškinį ir pradėdamas naują civilinę bylą. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, teismas nenustatė, todėl teismas laikė, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti laikantis CPK įtvirtinto reglamentavimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad atsakovas pareiškime nepateikė jokių objektyvių jo nesutikimą su teismo sprendimu pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tuo atveju, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau atsakovo nurodyti prieštaravimai, teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl darytina išvada, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
11. Apelianto nuomone, teismas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė vadovaudamasis iš esmės vienu kriterijumi, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 str. 3 d. numatytu pagrindu, t.y. palikti atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas, matydamas, jog teismo įsakymo byloje atstovauja M. M. atstovas advokatas D. D. ir ginčas susijęs dėl tos pačios skolos priteisimo, nusprendė pasinaudoti teisės fikcija ir įteikinėti dokumentus ne per EPP sistemą tiesiogiai atstovui, bet pačiam atsakovui, kuris net nemoka lietuvių kalbos. Natūralu, kad atsakovas laukė ieškinio pateikimo, tačiau manė, kad teisėjui nutraukus teismo įsakymo procesą, ieškovas ieškinio nebepateiks ar pateiks vėliau, nes atsakovo atstovas nebuvo informuotas apie ieškinio pateikimą per EPP sistemą. Tokiu būdu buvo pažeista asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam, ir tai yra viena iš asmens teisės į teisingą teismo procesą.
12. Nurodė, kad atsakovas niekada nesiskolino pinigų iš ieškovo. Tikėtina, kad civilinėje byloje esantis garso įrašas atliktas netinkamos kvalifikacijos vertėjo, galimai net artimo giminaičio. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, objektyviai neįvertino ieškovo pridėtų priedų ir todėl netinkamai įvertino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. T. prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str.).
14. CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovas teikdamas ieškinį nurodė jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu atsakovui ir buvo siunčiamas ieškinys. Nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas į bylą įtraukė informaciją apie atsakovo nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, kuri patvirtino, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Teismas taip pat įtraukė informaciją apie atsakovo darbo vietą. Nesant informacijos apie atsakovo darbo vietą, teismas dar kartą atsakovui išsiuntė ieškinį adresu (duomenys neskelbtini), kur yra atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, todėl teismas visiškai pagrįstai šiuo adresu siuntė atsakovui procesinius dokumentus. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, teismas nenustatė, todėl laikoma, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti laikantis CPK įtvirtinto reglamentavimo, ir, atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
15. Atsakovo elgesys, nereaguojant į siunčiamus dokumentus ar jų neatsiimant, yra jo paties rizika, o ne pagrindas naikinti sprendimą už akių prisidengiant teisine fikcija ir atsakovo teisių pažeidimu.
16. Tai, kad atsakovą procese dėl teismo įsakymo išdavimo atstovavo advokatas, nei ieškovui, nei teismui nėra iš anksto žinoma, ar atsakovas procese pateikus ieškinį atstovaus save pats, ar gins savo interesus per atstovą ir kurį atstovą pasirinks. Civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukus, ieškovas turėjo ginti savo teises pateikdamas teismui ieškinį ir pradėdamas naują civilinę bylą. Todėl išankstinis atsakovo atstovo nurodymas nėra galimas. CPK 142 straipsnis numato, kad atsiliepime į ieškinį nurodoma informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas. Taigi nurodyti atstovą, per kurį pasirenka vesti bylą, turi teisę tik pats atsakovas. Taigi, teismas neturi nei pareigos, nei teisės siųsti procesinius dokumentus atsakovo atstovui, nes teismui nėra žinoma, ar tas pats atstovas atstovaus atsakovą. Kadangi atsakovas nėra prisijungęs prie EPP sistemos, procesiniai dokumentai galėjo būti siunčiami tik jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Siunčiant procesinius dokumentus atsakovui buvo laikytasi civilinio proceso nustatytos tvarkos, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus atsakovui.
17. Atsakovui yra puikiai žinoma civilinės bylos medžiaga ir joje esantys įrodymai. Todėl atsakovo argumentai, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga, yra jo pačio paneigti. Be to atsakovo teiginiai apie „tikėtina“ nekvalifikuotą vertimą ir „tikėtina“ pateiktą tik pokalbio ištrauką, patvirtina, kad atsakovui yra žinomi sprendime už akių, nei nutartyje dėl sprendimo už akių neperžiūrėjimo. Atsakovas teigia, kad gali labai lengvai pateikti ieškovo reikalavimus paneigiančius faktus, tačiau nei su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikė. Taigi atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovo pozicija grindžiama tik keliamomis abejonėmis ir deklaratyviais teiginiais. Tuo tarpu ieškovas ieškinį pagrindė leistinais įrodymais, kurie įgalina daryti aiškią išvadą apie šalis siejusius paskolinius santykius ir atsakovo prievolės neįvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui ieškinį bei kitus procesinius dokumentus siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai grįžo neįteikti, nesant duomenų apie atsakovo darbo vietą pirmosios instancijos teismas dar kartą atsakovui išsiuntė ieškinį minėtu adresu. Pakartotinai siųsti dokumentai buvo įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas atsiliepimo teismui per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis atsakovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju nėra nei vienos iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos sąlygos sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui.
24. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde atsakovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantas tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta.
25. Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog teismo įsakymo byloje atsakovą atstovauja advokatas D. D. ir ginčas susijęs dėl tos pačios skolos priteisimo, vadovavosi teisės fikcija įteikinėdamas procesinius dokumentus ne per EPP sistemą tiesiogiai atstovui, bet pačiam atsakovui, kuris nemoka net lietuvių kalbos.
26. Kaip nustatyta iš Liteko sistemos duomenų, civilinėje byla eL2-10254-432/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. T. ieškinį dėl skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir grąžino kreditoriui pareiškimą laikydamas jį nepaduotu.
27. Ieškovas pasikreipė į Vilniaus miesto pirmosios instancijos teismą su savarankišku ieškiniu, buvo užvesta nauja civilinė byla Nr. e2-11012-845/2019. Ieškinyje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju nėra iš anksto nėra žinoma, ar atsakovas atstovaus save pats, ar gins interesus naudodamasis advokato pagalba, todėl teismas neturėjo pareigos siųsti procesinius dokumentus teismo įsakymo byloje atsakovą atstovavusiam advokatui. Teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą.
28. Vertindamas atskirojo skundo argumentus dėl antrosios sąlygos sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų sudarančių pagrindą spręsti, jog galimai buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių. Pareiškime už akių peržiūrėjimo atsakovas tik nurodo, kad pinigų iš ieškovo niekuomet nesiskolino, kad jis nebuvo išklausytas, nebuvo apklausti su įvykiu susiję asmenys ir neištirtos kitos aplinkybės faktinės, kurios yra labai svarbios. Tačiau apeliantas nenurodo nei konkrečių liudytojų nei pateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikia įrodymų, paneigiančių vertimo nepagrįstumą.
29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumu, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
30. Atsakovui nepateikus teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pagrindžiančių dokumentų jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.