Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-08-07 · Byla Nr. A2.6.-3288-795/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-07
Bylos Nr.
A2.6.-3288-795/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02866-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
G. V.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-3288-795/2014
Proceso Nr. 4-06-3-02866-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; (S) 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK:07-14-8609089KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Vitai Šimkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditoriumi, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-07-19 d., 14.30 val. Naglių g. 16, Neringos mieste, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz 814“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpą, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiu būdu G. V. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 231 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. prisipažino, kad manevruodamas krovininį automobilį galėjo atsitrenkti į apšvietimo stulpą, tačiau tvirtino, nepajutęs jokio smūgio ir nepastebėjęs, kad šį stulpą apgadino. Jis paaiškino, kad 2014-07-19 d. atvežė prekes klientui, adresu Naglių g. 16, Neringa. Aikštelėje buvo labai daug transporto priemonių. Išsikrovęs prekes važiavo atbuline eiga, kažkas subildėjo. Pagalvojo, kad priekaboje pajudėjo priekaboje vežamas autopakrautuvas. Iš automoblio išlipęs nebuvo, todėl nepastebėjo, kad įvažiavo į apšvietimo stulpą ir jį apgadino. Iš stovėjimo aikštelės neskubėjo išvažiuoti, laukė, kol atsilaisvins kelias, tačiau per šį laiką niekas prie jo nepriėjo ir nepranešė apie padarytą pažeidimą. Automobilis priklauso darbdaviui ir yra apdraustas ne tik civilinės atsakomybės, bet ir Kasko draudimu. Jokio tikslo ar motyo pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo. Po kelių dienų policijos pareigūnai nurodė atvyti į policijos įstaigą. Atvykęs sužinojo, kad yra įtariamas sukėlęs eismo įvykį. Jis prisipažino įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir padaryto pažeidimo neginčijo. Tvirtina, kad nesuprato sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs svetimą turtą, todėl ir nepranešė apie įvykį policijai.

Byloje yra liudytojo G. V. Sadausko 2014 m. liepos 22 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad G. S. matė, kaip mašina, vežiojanti ledus atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Paaiškinime nurodyta, ant automobilio buvo užrašyta „KAR KAR“, kiti automobilio požymiai (markė, numeris), nenurdyti (b.l. 8).

Fotolentelėse užfiksuoti apšvietimo stulpo metalinio stiebo dalies apgadinimai (b.l.9-13).

UAB „Neringos komunalinikas“ 2014 m. liepos 21 d. raštu Nr. S-137 informavo teismą, kad 2014 m. liepos 20 d. nidos keleivinio uosto teritorijoje, priešais kavinę „Čili pica“ rasta apgadinta gatvės apšvietimo stulpo atrama. Neringos miesto ūkiui padaryta 368,68 Lt turtinė žala su PVM. Prašoma nsutatyti kaltininkus (b.l. 18).

UAB „Neringos komunalinikas“ 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. S-145 informavo teismą, kad G. V. įmonei padarytą žalą pilnai atlygino, turtinių pretenzijų kaltininkui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsakomybė atsiranda tuomet, kai asmuo pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nustatyta, jog padaręs eismo įvykį, G. V., nesuvokė, kad dėl jo kaltės buvo padaryta žala ir todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nurodė girdėjęs bildesį, tačiau neįvertino garso rimtai. Apklaustas liudytoju G. V. Sadauskas patvirtino, kad mašina, vežiojanti ledus atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir nuvažiavo. Aptarti G. V. paaiškinimai rodo, kad jis nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog G. V. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

LR ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimo esmę, kad G. V. vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz 814“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpą, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiu pažeidimu G. V. Kelių eismo taisyklių nesilaikymas sukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), todėl G. V. veika perkvalifikuotina į LR ATPK 127 str. 2 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. V. neneigia vairavęs transporto priemonę, sutinka, kad galėjo kliudyti apšvietimo stulpelį, tą patvirtina ir G. V. Sadausko paaiškinimas bei parodymai, kad atėjęs į policijos komisariatą atpažino automobilį vairavusį ir pažeidimą padariusį asmenį. Tai, kad būtent G. V. apgadino gatvės apšvietimo stulpelį įrodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai, G. V. Sadausko paaiškinimai bei bylos medžiagoje surinkti papildomi duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), patrulio A. D. tarnybinis pranešimas (b. l. 2), fotolentelės (b. l. 8-12). Surinktų duomenų visuma leidžia neabejotinai konstatuoti, kad G. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės pažeidimo sudėties požymius.

Dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nebaustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą bei įpareigojant pažeidėją atlyginti padarytą žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d.; 287 str. l d. 1 p., 293 str., 302² str., 302⁴str.,

nutarė:

G. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vienas šimtas litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti, nesant G. V. veikoje šio pažeidimo sudėties.

Išaiškinti G. V., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė