Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.; 1.2.30.5.; 2.1.3.9.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.5.; 2.4.6.2.1.; 2.4.7.; 2.4.9.

2015 m. gegužės 11 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnį 2 MGL (75,30 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteista už tai kad ji kartu su A. M., veikdami bendrininkų grupėje 2013 m. rugpjūčio 9 d. apie 18 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent: M. K. sudavus pagaliu nenustatytą kiekį smūgių mišrūnų veislės šuniui, A. M. sudavus kastuvu nenustatytą kiekį smūgių, tuo savo bendrais veiksmais padarė mišrūnų veislės šuniui šiuos sužalojimus: daugybines hematomas galvos, nugaros ir juosmens srityse, kairės akies obuolio plyšimą, kraujo aspiraciją į kvėpavimo takus, nuo ko šuo nugaišo dėl galvos srityje patirtų fizinių sužalojimų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ir gyvūno nukraujavimą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-12 nuosprendį ir ją išteisinti nesant jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnyje, požymių ir sudėties. Teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas realiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes teismas iš esmės rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais, kad ji pagaliu mušė šunį, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji pagaliu mušė gyvūną. Nurodo, kad apklausos metu ji akcentavo, jog lazda nemušė šuns, nurodė, kad tai padarė A. M., kad šuo užpuolė ožkas, jas apkandžiojo, o ji tik stengėsi apsaugoti savo gyvūnus. Teigia, kad tik teisme suprato ir sužinojo, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo užfiksuoti neteisingai ir netiksliai, nes tyrėja nepagrįstai į protokolą užrašė, kad ji (apeliantė) lazda mušė šunį, nors nurodė priešingai. Dėl to mano, kad teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių jos parodymai skiriasi, o rėmėsi spėjimu, prielaidomis ir konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotų jos parodymų teisingumu, taip padarė nepagrįstas išvadas dėl realių įvykio aplinkybių.

Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino liudytojos D. M. teisme duotų parodymų, jog D. M. patvirtino jos parodymus, kad A. M. palaidas šuo buvo įsikabinęs ožkai į gerklę, o jos (apeliantės) kojos buvo supainiotos ožkos grandine, kad ji (apeliantė) kelis kartus delnu sudavė šuniui. Teigia, kad iš D. M. ir kitų liudytojų parodymų akivaizdu, kad ji nesudavė jokių smūgių lazda, kad niekas to realiai nematė, o tai, kad įvykio vietoje buvo rasta lazda, neleidžia daryti išvados, jog būtent ji lazda sudavė smūgius. Atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu A. M. šuo užpuolė ožiuką ir ožką, ji puolė jų gelbėti ir ginti nuo šuns, kvietėsi pagalbos, bandė gintis rankomis nuo šuns, susikruvino savo gyvūnų krauju rankas ir drabužius, tačiau teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip neginčijamą jos kaltės įrodymą.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M. K. nuteisimo pagal BK 310 straipsnį naikinamas ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl M. K. kaltės pagal BK 310 straipsnį.

Apeliantė neigia padariusi BK 310 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

BK 310 straipsnis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. BK 310 straipsnis įtvirtina du objektyviuosius alternatyvius nusikalstamos veikos požymius, t. y. žiaurų elgesį su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir gyvūno kankinimą.

Byloje nustatyta, kad A. M. priklausęs šuo nugaišo dėl galvos srityje patirtų fizinių sužalojimų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ir gyvūno nukraujavimą (1 t. 20 b. l.). 2013-08-13 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 3090 PT 1 (1 t. 21 b. l.) nurodyta, jog užfiksuoti patologiniai, anatominiai pokyčiai: kaukolės kairės pusės kaktikaulio bei nosikaulio skeveldriniai lūžimai, kaktikaulio srities odoje ir poodiniuose audiniuose 8-10 mm kirstinė žaizda, galvos, nugaros ir juosmens srityse daugybinės hematomos, kairės akies obuolio plyšimas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, kraujo aspiracija į kvėpavimo takus, gleivinių anemija ir dehidratacija. Šie sužalojimai gyvūnui buvo padaryti suduodant keletą stiprių smūgių kietu daiktu galvos, nugaros ir juosmens srityse.

Nuteistoji M. K. teisme neigė sudavusi šuniui lazda, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant vertėjai A. B., M. K. prisipažino kelis kartus lazda sudavusi šuniui, norėdama sutramdyti šunį, kad nepultų jos ožkų (1 t. 67, 117–118 b. l.). Tokias aplinkybes ji nurodė ir akistatų su D. M., A. M. bei A. M. metu (1 t. 1 t. 51–52, 69–71, 96–98 b. l.) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 72–75 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant vertėjai bei gynėjai, nuosekliai parodė tas pačias aplinkybes, nepareiškė pastabų dėl netiksliai užrašytų jos parodymų, daroma išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais M. K. parodymais. Nors byloje nė vienas liudytojas nematė, kaip M. K. lazda sudavė smūgius šuniui, tačiau nėra pagrindo netikėti nuosekliais nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog ji kelis kartus sudavė šuniui lazda. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai T. S. ir G. B. parodė, jog moters rankos ir drabužiai buvo kruvini, matė ant žemės numestą kruviną lazdą, kad kruvinas buvo ir karutis. Nuteistasis A. M. nurodė, kad, kai jis atėjo pas M. K. prie savo šuns, jis nors ir buvo gyvas, bet buvo stipriai sužalotas, jam iš snukio bėgo kraujas, todėl jis kastuvu sudavė smūgį, taip užmušdamas šunį, kad pastarasis nebesikankintų. Liudytojai D. M. ir A. M. parodė, kad išgirdę šuns cypimą ir duslų garsą, pasižiūrėjo pro eglutėmis apsodintą tvorą ir pamatė kaip A. M. trenkė šuniui smūgį, kad šalia buvo ir M. K., girdėjo kaip M. K. A. M. pasakė, jog šuo nebegyvas.

Įvertinus nuteistųjų, liudytojų D. M., A. M., T. S. ir G. B. parodymus, atsižvelgiant į išvadas dėl šuns mirties priežasties, daroma išvada, jog šių įrodymų visuma patvirtina, kad M. K. lazda sudavė šuniui smūgius.

Tačiau M. K. teigia, kad lazda smūgius šuniui sudavė gindama savo ožkas. Tokias jos nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai D. M., A. M., įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai T. S., G. B.. Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė mačiusi, kaip A. M. šuo buvo įsikabinęs dantimis ožkai į gerklę, o M. K. kojos įsipainiojusios ožkos grandine, todėl jos vyras A. M. nuėjęs išlaisvino M. K. kojas (1 t. 51–52 b. l., 2 t. 115–116 b. l.). Liudytojas A. M. pripažino, kad apgynė M. K. nuo šuns, pririšdamas šunį prie kuolo, nurodė matęs, kaip šuo bandė papjauti ožką, nes buvo alkanas (1 t. 69–71 b. l., 2 t. 116–117 b. l.). Į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykę policijos pareigūnai T. S. ir G. B. parodė, jog moteris jiems sakė, kad šuo puldinėjos jos ožkas (1 t.81–82, 83–84 b. l., 2 t. 114–115, 128–129 b. l.). Be to, po M. K. suduotų smūgių šuo dar buvo gyvas, tą patvirtino ne tik liudytojai D. M. ir A. M., bet ir nuteistasis A. M.. Įvertinus šiuos paminėtus įrodymus, daroma išvada, kad smūgius šuniui M. K. sudavė gindama savo nuosavybę (turtą) – ožkas. Visuma šių aplinkybių rodo, kad M. K. BK 310 straipsnyje numatytą veiką padarė esant būtinajai ginčiai, neperžengdama būtinosios ginties ribų, todėl M. K. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 310 straipsnį negalima, nes nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Apylinkės teismas šių bylos aplinkybių tinkamai neįvertino, BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis nesivadovavo ir, esant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors tokiu atveju privalėjo nutraukti bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o byla M. K. atžvilgiu nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Nuteistajam A. M. suformuluotas kaltinimas tikslinamas, iš jo pašalinant aplinkybes, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. K. bendrais veiksmais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 310 straipsnį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Patikslinti A. M. suformuluotą kaltinimą, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes, jog nusikalstamą veiką jis padarė kartu su M. K., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.