Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutarties, kuria nuteistajam A. Č. Airijos Respublikos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal 2001 metų Lytinių Nusikaltimų Įstatymo 29, 31 straipsnius už lytinį nusikaltimą paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė (besąlygiškai atidedant paskutinius 9 mėnesius, taip pat 3 metus korespondencijos kontrolės, skaičiuojant nuo laisvės atėmimo termino pabaigos) suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi ir 149 straipsnio 1 dalimi, pakeičiant ją 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausme, atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas Airijos centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu už lytinį nusikaltimą pagal 2001 metų Lytinių Nusikaltimų Įstatymo 29, 31 straipsnius skiriant 8 metus laisvės atėmimo besąlygiškai atidedant paskutinius 9 mėnesius, taip pat 3 metus korespondencijos kontrolės, skaičiuojant nuo laisvės atėmimo termino pabaigos.

A. Č. pagal 1983 Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo iš Airijos Respublikos buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kur nuo 2016 m. gruodžio 14 d. atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime.

2017 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo izoliatoriaus– kalėjimo teikimas, kuriuo prašoma nustatyti nuteistajam A. Č. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius bei sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 365 straipsniais nustatyti pataisos įstaigos rūšį. Teikime nurodoma, kad bausmės vykdymo pradžia 2011 m. lapkričio 1 d., bausmės pabaiga 2019 m. vasario 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-15 nutartimi tenkino Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimą – nuteistajam A. Č. Airijos Respublikos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal 2001 metų Lytinių Nusikaltimų Įstatymo 29, 31 straipsnius už lytinį nusikaltimą paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę (besąlygiškai atidedant paskutinius 9 mėnesius, taip pat 3 metus korespondencijos kontrolės, skaičiuojant nuo laisvės atėmimo termino pabaigos) suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi ir 149 straipsnio 1 dalimi, pakeičiant ją 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę nustatė atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-11-01.

2017-03-02 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko skundas, kuriame jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko 2017-02-15 nutartį ir paskirti A. Č. bausmę neviršijančią sankcijoje numatyto vidurkio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Konvencijos nuostatas, kadangi Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodytos teisinės perdavimo pasekmės numato, kad valstybės, kurioje atliekama bausmė kompetetingos valdžios instancijos turi du alternatyvius elgesio variantus, t.y. arba tęsti bausmę pagal Konvencijos 10 str. numatytas sąlygas, arba pakeisti bausmę, pakeičiant nuteisusios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas savo įstatymuose numatytomis sankcijomis pagal Konvencijos 11 str. išdėstytas sąlygas, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas tuo tarpu taikė ir 10 ir 11 straipsnį ir iš šiuose straipsniuose numatytų abiejų alternatyvių procedūrų išrinkdamas tik nepalankias A. Č. sąlygas ir tokiu būdu pažeidė Konvencijos reikalavimus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reikalavimus taip pat A. Č. teisėtus lūkesčius.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Č., turėjo vadovautis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes į nusikalstamos veikos stadiją ir kitas aplinkybes. Manoma, jog teismo išvada, kad „spręsti su bausmės skyrimu susijusius klausimus vykdant bausmės tęstinumą nėra pagrindo“ yra nepagrįsta jau vien dėl to, kad šioje byloje buvo vykdoma bausmės konversija, ne tęstinumas. Bausmės tęstinumas yra viena iš dviejų Konvencijos numatytų procedūrų, kuri šiuo atveju neturėjo būti taikoma, todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo nenuoseklus savo išvadose teigdamas, kad šiuo sprendimu yra vykdomas bausmės tęstinumas Konvencijos 10 str. numatyta tvarka, taip pat taikydamas ir 11 str. numatytas bausmės keitimo procedūras.

2017-03-15 Vilniaus apygardos teisme gautas A. Č. surašytas skundo papildymas, tačiau jis yra nenagrinėtas ir grąžintinas pareiškėjui, kadangi teismo sprendimas A. Č. įteiktas 2017-02-21 (b.l. 50), o tai reiškia, kad skundo padavimo terminas baugėsi dar 2017-02-28.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1995-05-09 nutarimu Nr. 1-885 ratifikavo 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją (toliau tekste-Konvencija). Šis tarptautinės teisės aktas reglamentuoja procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę.

Pagal Konvenciją, kurios pagrindu A. Č. perduotas į Lietuvą vykdyti bausmę, paskirtą Airijos centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė įstatymai (Konvencijos 9 str. 3 d.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 str. A. Č. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvos Respublikai, reikalavimai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios instancijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais, t. y. arba jos pačios gali tęsti bausmės atlikimą remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas, arba teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas sankcijas į valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas (bausmės konversija).

Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje numatyta maksimali 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Konvencijos 10 ir 11 str. įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Kadangi Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, neleidžia nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės, apylinkės teismas, suderindamas bausmes, paskyrė nuteistajam A. Č. bausmę, savo dydžiu mažesnę nei Airijos Respublikos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal 2001 metų Lytinių Nusikaltimų Įstatymo 29, 31 straipsnius už lytinį nusikaltimą paskirtą A. Č. 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Airijos Centrinio baudžiamųjų bylų teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. Č. atžvilgiu, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Konvencijos 13 str. nustatyta, kad tik nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį.

Kadangi Konvencijos 13 straipsnis nesuteikia Lietuvos Respublikos teismams kompetencijos peržiūrėti Airijos centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme (besąlygiškai atidedant paskutinius 9 mėnesius, taip pat 3 metus korespondencijos kontrolės, skaičiuojant nuo laisvės atėmimo termino pabaigos), nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko skundas, kuriuo prašoma paskirti A. Č. švelnesnę bausmę, atmestinas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nuteistojo gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.