- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-25
- Bylos Nr.
- 2-1747/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-72-450/2011 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui S. L., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „GL Invest“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, dėl tinkamo prievolės įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. L., trečiajam asmeniui BUAB „GL Invest“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. L. 2 824 800 Lt paskolos, 345 457,09 Lt palūkanų, 27 284,00 Lt delspinigių, 58 496,00 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu tenkino AB SEB banko ieškinį atsakovui S. L., trečiajam asmeniui BUAB „GL Invest“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“, dėl tinkamo prievolės įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas S. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio arba jo dalies mokėjimo, o nesant galimybės atleisti, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė atsakovui S. L. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes, liečiančias jo finansinę padėtį, duomenis apie turimą turtą, pinigines lėšas. Atsakovas S. L. pateikė prašymą priimti rašytinius įrodymus apie jo turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovo S. L. prašymą tenkino iš dalies: nustatė atsakovui S. L. terminą iki 2011 m. gegužės 19 d. sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą; atidėjo atsakovui S. L. 26 560 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) dėl pareikšto apeliacinio skundo priėmimo. Teismas nurodė, kad už ieškovo AB SEB banko pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 36 560 Lt, atsakovas 2011 m. vasario 15 d. sprendimą ginčija visa apimtimi, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudarys 36 560 Lt (CPK 80 str. 4 d.). Teismo teigimu, atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo pagrindus numato CPK 83 straipsnis, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šiuo atveju nėra taikomas, todėl atmestinas atsakovo prašymas atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Teismas nurodė, kad iš atsakovo nurodytų aplinkybių, jog šiuo metu jis negauna pajamų, jo turtas areštuotas ir byloje esančių rašytinių įrodymų, nėra pagrindo spręsti apie itin sunkią atsakovo finansinę padėtį. Teismas nurodė, kad nors atsakovo viešai deklaruojamos pajamos (darbo užmokestis) sudaro 100 Lt per mėn., tačiau tai nereiškia, kad atsakovas negauna kitų pajamų, kurios leidžia atsakovui išgyventi, vėlgi nėra duomenų apie jo šeimos narių gaunamas pajamas. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad jo turimas nekilnojamasis turtas (statiniai, žemės sklypai, negyvenamosios patalpos) yra areštuoti bei apsunkinti hipoteka, tačiau, teismas pažymėjo, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra didelės vertės ir masto (9 žemės sklypai, 2 butai, 1 gyvenamasis namas, 1 negyvenamoji patalpa). Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie kitą (išskyrus nekilnojamąjį turtą) jo turimą turtą, turtines teises bei pinigines lėšas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad visas jo turtas areštuotas, taip pat nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad apribotos atsakovo galimybės disponuoti nekilnojamuoju turtu gali sukelti atsakovui finansinio nestabilumo bei sunkumų, tačiau vien iš pastarųjų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo S. L. turtinė padėtis yra tiek sunki, kad šiuo metu jis negalėtų sumokėti bent dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, o būtent 10 000 Lt žyminį mokestį, atidedant likusios 26 560 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) dėl pareikšto apeliacinio skundo priėmimo (CPK 84 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas S. L. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o nesant galimybės atleisti, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Skunde nurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo pagrindus numato CPK 83 straipsnis, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šiuo atveju nėra taikomas. Byloje buvo pateikti visi galimi įrodymai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, savo turtu disponuoti jis negali dėl taikyto arešto ir hipotekos. Gaunamų pajamų dydis sudaro 100 Lt per mėnesį. Atsakovas yra išsiskyręs ir neturi šeimos narių, kurie jį išlaikytų ir kurių pajamas galėtų nurodyti teismui. Atsakovas neturi pajamų, iš kurių būtų galima sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį. Reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį, šiuo atveju užkirs atsakovui galimybę pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas S. L. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti jo mokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o su prašymu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. L., siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį, teismui pateikė pažymą apie gaunamą 100 Lt mėnesinį darbo užmokestį, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovui priklauso daug ir didelės vertės nekilnojamojo turto (9 žemės sklypai, 2 butai, 1 gyvenamasis namas, 1 negyvenamoji patalpa, b. l. 181-223). Nors, kaip nurodo apeliantas, jam priklausančiam nekilnojamajam turtui yra pritaikytas areštas ir hipoteka, tačiau šie argumentai, nesant kitiems įrodymams apie apelianto turimą kilnojamąjį, ar kitą turtą, santaupas, lėšas esančias bankuose, patys savaime nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties. Jokių kitų įrodymų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu .
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis šiuo metu negalėtų sumokėti dalies 10 000 Lt žyminio mokesčio, atidedant likusios dalies 26 560 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas sumokėti dalį žyminio mokesčio pasibaigė, atsakovui nustatytinas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui S. L. terminą iki 2011 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 10 000 Lt žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą bei iki minėtos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.