Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-06-12 · Administracinė byla Nr. A-180-649-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-12
Bylos Nr.
A-180-649-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Pareiškėjas
L. D., V. G., V. M., L. P., E. S. P., T. J. P., D. P., R. R., A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-649-2006Procesinio sprendimo kategorija 15.2;16.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Astai Briedienei,,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. D. , V. G. , V. M. , V. M. , L. P. , E. S. P., T. J. P., D. P. , R. R., A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti: L. P. – 6219, 73 Lt , E. S. P. – 8480,04 Lt, J. T. P. – 6008,73 Lt , D. P. – 8404,27 Lt, R. R. – 7247,64 Lt, A. S. – 4013,18 Lt, L. D. – 5029,19 Lt, V. B. – 7286,38 Lt, V. M. – 7452, 02 Lt, V. M. – 6241, 50 Lt žalos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ numatė sumažintą indeksavimo koeficientą. Dėl šio teisės akto nuo 2002 metų liepos mėnesio sumažintas pareiškėjų darbo užmokestis. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir Kauno teritorinė muitinė pareiškėjų skundą prašė atmesti. Paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, Kauno teritorinės muitinės viršininkas muitinės pareigūnų darbo užmokestį indeksavo vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Teises aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams), o iki tokio pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas, kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 102, 107 straipsniai, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti. Valstybės tarnautojų veiksmai, taikant indeksavimo koeficientą apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, yra teisėti, nes buvo vadovautasi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir veikta pagal įstatymus. Pabrėžė, kad, nesant valdžios institucijų darbuotojų veiksmuose neteisėtumo, negali atsirasti ir valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužė 20 d. nutarimu Nr. 686 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis bei 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis 2002 – 2004 metų laikotarpiu taikė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, dėl ko pareiškėjams nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Muitinė vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai buvo nustatyti muitinės viršininko įsakymais, kurių nustatyta tvarka pareikėjai neginčijo, savo pažeistų teisių negynė. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, o išimtinė teis spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka konstitucija, suteikta Konstituciniam Teismui (Konstitucijos, 6, 7, 102, 107 straipsniai). Kol nėra atitinkamo konstitucinio Teismo sprendimo, nėra pagrindo atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuojant galimu šio akto prieštaravimu Konstitucijai. Iki Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo, teismo teigimu, atsakovas privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo yra įvykdyti, todėl minėta Konstitucinio Teismo 72 straipsnio nuostata neišmokėtai pareiškėjo darbo užmokesčio daliai negali būti taikoma. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Kauno teritorinės muitines) veiksmų, teismo nuomone, nėra ir CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują – jų skundą patenkinti pilnai. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ko pasekmėje priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo esmės. Pareiškėjų įsitikinimu, šiame nutarime aiškiai konstatuota, kad įstatymo leidėjo veiksmai, priimant Konstitucijai prieštaraujančius teisė aktus, buvo neteisėti. Dėl neteisėtų aktų pareiškėjams buvo padaryta žala – nuo 2002 m. liepos mėnesio iki 2004 m. rugsėjo mėnesio buvo mokamas mažesnis nei priklauso pagal įstatymą darbo užmokestis. Apeliantai teigia, kad muitinės viršininko įsakymai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo nustatomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, jiems teisinių pasekmių nesukėlė. Pasekmes sukėlė Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu neteisėtais pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siejo vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus su trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais. Pabrėžia, kad neteisėtus veiksmus atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama antikonstituciniais pripažintus nutarimus. Apeliantų nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, 2005 m. vasario 28 d. priėmus nutarimą ,,Dėl atstovavimo valstybei Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos atlyginimo“, kuriame numatyta, jog vadovaujantis CK 6.273 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą Muitinės departamentas įgaliojamas atstovauti valstybei bylose dėl žalos, susidariusios iki 2004 m. gruodžio 18 d., atlyginimo muitinės pareigūnams ir kitiems muitinės įstaigų valstybės tarnautojams, valstybė pripažino savo atsakomybę ir skyrė ją atstovausiantį asmenį.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teistas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjams (jų manymu, neteisėtai) neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks (pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas skundo reikalavimas) suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, todėl konstatuotina, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Toks materialinės teisės normų pažeidimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnį yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Pagal pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias teisės normas reikalavimas dėl neišmokėtos daro užmokesčio dalies turėtų būti reiškiamas pareiškėjų darbdaviui – Kauno teritorinei muitinei, kuri nagrinėjamu atveju į bylą buvo įtraukta tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Darytina išvada, kad padarytas ir procesinės teisės normų pažeidimas, kuris bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalintas.

Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas atsakovo tinkamumo klausimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis), suteikta teisė pareiškėjams patikslinti skundo reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasGintaras KryževičiusNijolė Piškinaitė