Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Mokslinės archeologijos komisija, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. (9.71 E)2-2701 „Dėl Šiaulių senojo miesto vietos (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymo Nr. 1“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis ir jo valdomas juridinis asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Praeities tyrimų institutas“ 2020 m. Šiaulių mieste vykdė Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso archeologinius tyrimus rekonstrukcijos metu. Departamentas 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. LA-47 archeologiniams tyrimams atlikti. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. Departamentui pateikė archeologinių tyrimų projekto papildymą Nr. 1 (toliau – ir Projekto papildymas), taip pat ir kitus projektų pakeitimo ir papildymo pasiūlymus. Teigia, kad, nesutikęs su vienu iš Departamento sprendimų, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK) dėl sprendimo teisėtumo. LAGK sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo priimti naują sprendimą. Pažymi, kad LAGK sprendimas Departamento nebuvo apskųstas.

Pabrėžia, kad Departamentas, vykdydamas LAGK sprendimą, pareiškėjui pateikė Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą. Tvirtina, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pasak pareiškėjo, Departamentas Sprendimą turėjo priimti per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d., ir jį pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, tačiau jį pateikė 2020 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams. Pareiškėjo teigimu, Departamentas ir vėliau nepriėmė sprendimų, kaip yra nustatyta teisės aktuose. Nurodo, kad analogiškose situacijose kreipiantis į Departamentą dėl projekto papildymo ar pakeitimo sprendimai buvo nepriimami, o persiunčiami Mokslinės archeologijos komisijai, kuri yra patariamasis Departamento sudėtyje veikiantis organas. Pažymi, kad pagal teisės aktus tokius sprendimus turi priimti Departamentas.

Nesutinka, kad pareiga priimti Sprendimą atsirado tik LAGK išnagrinėjus bylą, kadangi tokio pobūdžio sprendimus priimti įpareigoja teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems teisės principams. Departamento priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, jame cituojami keli iš visų galimų teisės aktų, nepasisakoma apie faktinę situaciją, netiriamos objektyvios aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesidomėjo archeologinių tyrimų atlikimo praktika realioje situacijoje, Sprendimą priėmė remdamasis savo patariamojo organo – Mokslinės archeologijos komisijos – išvada. Nurodo, kad minėtoje išvadoje taip pat nenurodyti jokie teisiniai argumentai ir motyvai. Išvada priimta vadovaujantis subjektyvia komisijos narių nuomone, todėl ji yra šališka ir selektyvi. Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas taip pat prieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo parengtas Projekto papildymas buvo gautas 2020 m. gegužės 21 d. ir įtrauktas į Mokslinės archeologijos komisijos 2020 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę. Mokslinės archeologijos komisija 2020 m. gegužės 26 d. nutarė neaprobuoti Projekto papildymo, nurodė taisyti papildymą pagal pastabas ir teikti pakartotinai svarstyti. Departamentas pareiškėjui 2020 m. gegužės 28 d. el. paštu pateikė atsakymą. Teigia, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų bei informavimo būdo.

Departamento teigimu, pakartotinis projekto papildymas paskutinį kartą buvo svarstytas 2020 m. rugpjūčio 11 d. Mokslinės archeologijos komisijos posėdyje ir komisija nutarė aprobuoti Projekto papildymą su pastabomis. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu. Pažymi, kad Departamentui iki šiol nebuvo pateiktas pagal Mokslinės archeologijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio pastabas pataisytas Projekto papildymas.

Tvirtina, kad skundą dėl Mokslinės archeologijos komisijos LAGK pateikė ne pareiškėjas, o MB „Praeities tyrimų institutas“, pats pareiškėjas nebuvo įtrauktas į ginčo nagrinėjimą. Departamentas LAGK priimto sprendimo neskundė siekdamas nevilkinti sprendimų dėl projekto papildymo klausimų priėmimo ir pateikė pareiškėjui pakartotinį atsakymą. Atkreipia dėmesį, kad LAGK sprendime konstatuota, jog Mokslinės archeologijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 113-36 teisėtumo nagrinėjimas nėra priskirtas LAGK kompetencijai.

Pažymi, kad, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, archeologinių tyrimų projekto ar jo papildymo aprobavimas Mokslinės archeologijos komisijos yra būtina ir privaloma administracinės procedūros dalis išduodant leidimą. Teisės aktuose įstatymų leidėjai neįtvirtino Departamentui Mokslinės archeologijos komisijos priimamų sprendimų kontrolės funkcijų ir nesuteikė teisės juos panaikinti. Nurodo, kad Departamentas laikėsi nustatytų teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo skunde nepagrįstai teigiama, kad Mokslinės archeologijos komisija yra patariamasis Departamento sudėtyje veikiantis organas. Teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. protokolo Nr. 113-36 ištrauka buvo persiųsta Mokslinės archeologijos komisijos sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys ir neturi balsavimo teisės, todėl šiuo atveju nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui išduoto 2020 m. kovo 20 d. leidimo atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-47 Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijoje galiojimo terminas pasibaigė 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo pratęsimo, todėl jau nebegali vykdyti archeologinių tyrimų pagal pateiktą projekto pakeitimą ar papildymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokslinės archeologijos komisija (toliau – ir MAK) atsiliepime į skundą pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdyje svarstyta pareiškėjo parengta 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų Šiaulių senojo miesto vietos (27097) ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijose, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m. archeologinių tyrimų pažyma (toliau – ir Pažyma) ir Šiaulių senojo miesto vietos (27097), Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m. 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymas Nr. 1. MAK nutarta Pažymai nepritarti, Projekto papildymo neaprobuoti, taisyti pagal pastabas ir teikti pakartotinai MAK svarstyti. Teigia, jog, jeigu MAK priima sprendimą aprobuoti archeologinių tyrimų projektą su pastabomis, prieš priimant sprendimą išduoti leidimą, archeologinių tyrimų projektas turi būti patikrintas Departamento, ar projektas pataisytas pagal MAK pateiktas pastabas.

Paaiškina, kad Projekto papildyme nurodyta, kad Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros (Šiauliai) teritorijoje 2020 m. archeologinių tyrimų metu nustatyta, jog šiaurinėje ir pietinėje katedros pusėse kapai yra 1,2–2,5 m gylyje, o į rytus ir į vakarus nuo katedros, toliau nuo katedros sienų, kapai yra maždaug 0,9–1,7 m gylyje. Įvairiame gylyje nuo žemės paviršiaus aptiktas labai didelis pavienių žmonių kaulų iš suardytų kapų kiekis. Kapai datuojami XV a. antrosios pusės – XVIII a. Projekto papildyme numatyta detaliuosius archeologinius tyrimus vykdyti iki projektinio 1,1 m gylio, tiriant 37 m ilgio ir 1 m pločio perkasą, lygiagrečią rytinės katedros sienos perimetrui; žvalgyti apie 2500 m plotą, mechanizuotai šalinant XX a. antroje pusėje suformuotą kultūrinį sluoksnį iki 0,5 m gylio.

Nurodo, kad Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, nustatyta, kad, šurfu aptikus kapą, turi būti ištiriamas visas kapas, o tolesni archeologiniai tyrimai vykdomi kasant žvalgomąsias perkasas. Kapinėse (esamose ar buvusiose), kapinynuose, pilkapiuose, piliakalniuose, įtvirtinimuose, senųjų šventviečių vietose žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdyti šurfais draudžiama, čia jie vykdomi tiriant žvalgomąsias perkasas (20.6 punktas), žvalgomųjų perkasų plotas gali būti 10–25 m, o plotis ne mažesnis kaip 2 m (20.4 punktas), draudžiama palikti neištirtas kontrolines juostas, nutraukti tyrimus neiškasus iki įžemio, dalinai ištirti kapą, išskyrus atskirus konkrečius atvejus, kai tai padaryti trukdo atkastos buvusių ar esamų statinių dalys, į perkasą besiskverbiantis vanduo, perkasų sienelių nuošliaužos, tyrimų metu aptikti įvairūs inžineriniai statiniai, želdiniai, nepalankios meteorologinės sąlygos ir kitos objektyvios priežastys (21.1 punktas), kapinynuose kasamų perkasų dydis negali būti mažesnis nei 10 m, senovės gyvenvietėse, piliakalnių aikštelėse ir šventvietėse perkasos negali būti mažesnės nei 25 m, kituose archeologinio paveldo objektuose perkasų plotis negali būti mažesnis kaip 2 m (21.2 punktas).

Pažymi, kad 2020 m. gegužės 26 d. MAK posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad tyrimų metu įvairiame gylyje aptikta XV a. antrojoje pusėje – XVIII a. datuojamų kapų, siekiant palaidojimus tinkamai užfiksuoti ir ištirti, numatyta, kad darbai turi būti vykdomi ne mechanizuotai, o rankiniu būdu ne mažesnėmis kaip 2 m pločio perkasomis. Taip pat nurodytos kitos techninio pobūdžio pastabos: taisyti tyrimų tikslą, t. y. ištirti požeminių inžinerinių tinklų vietas, pridėti planą ne tik su perkasų vietomis, bet ir su suprojektuotų inžinerinių tinklų vietomis.

Pabrėžia, kad Projekto papildymas vėliau svarstytas kelis kartus (paskutinį kartą MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje). MAK nutarė Projekto papildymą aprobuoti su pastabomis, pagal kurias pataisytas Projektas pakartotinai MAK svarstyti neteikiamas. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, planuojamus žemės judinimo darbus ir jų gylius išsakytos dvi pastabos: tikslinti projekto tikslus bei metodiką; hidroizoliacijų vietose tyrimus vykdyti iki įžemio, o ne iki projektinio gylio. Nurodo, kad Projekto papildymas nebuvo pataisytas pagal pateiktas pastabas, o MAK sprendimas apskųstas LAGK.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimo Nr. (9.71 E)2-2701 „Dėl Šiaulių senojo miesto vietos (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymo Nr. 1“, kuriuo buvo nepritarta archeologinių tyrimų atlikimui pagal Šiaulių senojo miesto vietos (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymą Nr. 1.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. kovo 17 d. vykusiame MAK posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo projekto Šiaulių senojo miesto (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projektas. MAK 2020 m. kovo 17 d. posėdžio protokole Nr. 113-14 pateikė pastabas – nurodė tyrimus atlikti 2 m pločio perkasomis bei rekomendavo atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus perkasomis, siekiant įvertinti esamą situaciją.

Departamentas 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. LA-47 atlikti Šiaulių senojo miesto vietos (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., detaliuosius archeologinius tyrimus. Leidimo galiojimo data nustatyta iki 2020 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą dėl Šiaulių senojo miesto vietos (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymo.

2020 m. gegužės 26 d. vykusiame MAK buvo svarstomas pareiškėjo projekto papildymas. MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdžio protokole Nr. 113-22 nurodė taisyti projekto papildymą pagal išdėstytas pastabas. Teigė, kad žemės kasimo darbai turi būti vykdomi rankiniu būdu, o ne mechanizuotai, perkasos turi būti bent 2 m pločio. Be to, pareiškėjui nurodė koreguoti tyrimų tikslą, aiškiai nurodant, kokie minimi inžineriniai tinklai, ir pridėti planą ne tik su perkasų vietomis, bet ir su suprojektuotų inžinerinių tinklų vietomis. MAK nurodė pataisyti projekto papildymą ir teikti pakartotinai svarstyti.

Departamentas 2020 m. gegužės 28 d. el. paštu informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą dėl 2020 m. gegužės 26 d. vykusio MAK posėdyje svarstyto projekto papildymo.

MB „Praeities tyrimų institutas“ (pareiškėjas yra įmonės direktorius) 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą Nr. 2020/6/16-1 leisti vykdyti detaliuosius archeologinius tyrimus pamatų hidroizoliacijos vietose iki projektinio darbų gylio, prašė netaisyti projekto pagal antrą pastabą – pamatų hidroizoliacijos vietoje tyrimus vykdyti iki įžemio.

MAK išvada pateikta 2020 m. birželio 23 d. posėdžio protokole Nr. 113-28. MAK nariai nustatė, kad pareiškėjo pateiktuose projektų pavyzdžiuose tyrimai vykdyti ne šventoriuose, kur didelė tikimybė aptikti kapus, todėl tyrėjui nurodė pataisyti archeologinių tyrimų projektą pagal 2020 m. birželio 9 d. posėdyje pateiktas pastabas. 2020 m. birželio 23 d. posėdžio protokole Nr. 113-28 nurodyta, kad 2020 m. birželio 9 d. vykusiame MAK posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo projekto papildymas, Mokslinės archeologijos komisija nurodė taisyti projektą pagal pastabas, pateikti aktualią fotofiksaciją ir pamatų hidroizoliacijos vietoje tyrimus vykdyti iki įžemio.

Nustatyta, kad MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje protokolu Nr. 113-36 aprobavo archeologinių tyrimų projektus su pastabomis, nurodė patikslinti projekto tikslus bei metodiką ir tyrimus vykdyti iki įžemio, o ne iki projektinio gylio.

Departamentas 2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu informavo pareiškėją apie sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio MAK posėdyje svarstyto projekto papildymo.

MB „Praeities tyrimų institutas“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi su skundu į LAGK dėl MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje Nr. 113-36 priimto sprendimo ir prašė pripažinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. MAK posėdžio sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, įpareigoti MAK išnagrinėti skundžiamą klausimą iš naujo artimiausiame posėdyje.

LAGK 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21R-819 (AG-686/06-2020) pareiškėjos MB „Praeities tyrimų institutas“ skundą patenkino iš dalies, įpareigojo Departamentą priimti ir pateikti pareiškėjui pagal teisės aktų nustatytas nuostatas sprendimą dėl tyrėjo (nagrinėjimu atveju pareiškėjo) 2020 m. gegužės 21 d. prašymo papildyti archeologinių tyrimų projektą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 5 d. el. paštu informavo pareiškėją apie sprendimus, svarstytus MAK 2020 m. lapkričio 3 d. posėdyje. MAK pateikė pastabas – nurodyti, kokie tyrimai atlikti iki šiol, plane pažymėti, ištirti archeologinius tyrimų plotus, pateikti tyrimų fotofiksaciją, pagrįsti pasirinktų tirti šurfų vietas bei patikslinti, kuriuose tiksliai 2020 m. tirtuose šurfuose buvo aptiktas archeologinis sluoksnis. Posėdyje nutarta archeologinių tyrimų projektą aprobuoti su pastabomis, pagal kurias pataisius projektą jis pakartotinai MAK svarstyti neteikiamas.

Departamentas 2020 m. lapkričio 12 d. el. paštu informavo pareiškėją apie sprendimus, svarstytus MAK 2020 m. lapkričio 10 d. posėdyje. MAK nariai pateikė pastabas. Nurodė, kad archeologinių tyrimų pažyma yra glaustas dokumentas, kuriame pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, todėl nurodė pateikti glaustesnį variantą, pateikiant esmines šurfų nuotraukas. Rekomendavo pilies kieme ir aplinkoje atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus nuo 0,1 m gylio, taip pat aiškiau pagrįsti viršutinio sluoksnio archeologinę vertę, išskiriant detaliųjų tyrimų teritoriją į atskiras zonas, pagal tai, kokiame gylyje skirtinguose šurfuose aptiktas archeologinis sluoksnis, nurodyti, kokie radiniai ir kokiame gylyje aptikti. Posėdyje nutarta nerekomenduoti priimti archeologinių tyrimų pažymos, grąžinti pareiškėjui pataisyti pagal pastabas ir teikti pakartotinai svarstyti MAK.

Nustatyta, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė Sprendimą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 181 straipsnio 21 dalimi ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos aprašo, patvirtino Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-221, 75 punktu, MAK neaprobavus archeologinių tyrimų, projekto teisė vykdyti archeologinius tyrimus pagal projekto papildymą nesuteikiama; ankstesnių tyrimu metu numatytos tirti vietos aplinkoje aptikta kapų, siekiant palaidojimus užfiksuoti ir ištirti darbai turi būti vykdomi rankiniu būdu ne mažesnėmis kaip 2 m pločio perkasomis. Teigė, kad draudžiama nutraukti tyrimus neiškasus iki įžemio, dalinai ištirti kapą, išskyrus konkrečius atvejus, kai tai padaryti trukdo atkastos buvusių ar esamų statinių dalys, į perkasą besiskverbiantis vanduo, perkasų sienelių nuošliaužos, tyrimų metu aptikti inžineriniai statiniai, želdiniai, nepalankios meteorologinės sąlygos ir kitos objektyvios priežastys. Departamentas Sprendimu nepritarė archeologinių tyrimų atlikimui pagal pateiktą pareiškėjo projekto papildymą.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad buvo praleistas nustatytas terminas skundui išnagrinėti, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams nuo tos dienos, kai jis pateikė skundą Departamentui, be to, buvo praleistas nustatytas terminas skundui išnagrinėti, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams nuo tos dienos, kai jis pateikė skundą Departamentui.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., redakcija, galiojanti nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki dabar) (toliau – ir Įstatymas) 181 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad Departamentas priima sprendimą pritarti arba nepritarti archeologinių tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą per 20 darbo dienų nuo tyrėjo prašymo ir pakeisto ir (ar) papildyto archeologinių tyrimų projekto gavimo Departamente dienos, jeigu jį aprobuoja MAK ir tyrėjas jį pataiso pagal MAK pastabas, jeigu jų buvo. Taip pat minėto straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad, priėmęs sprendimą pritarti ar nepritarti archeologinių tyrimų atlikimui pagal pakeistą ar papildytą archeologinių tyrimų projektą, Departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša prašymą pateikusiam tyrėjui.

Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą reglamentuoja Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašas ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-221 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 28 punkte nustatyta, kad sprendimas išduoti leidimą arba atsisakyti jį išduoti turi būti priimtas ir apie jį informuotas tyrėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir projekto gavimo Departamente dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių leidimo išdavimo procedūra negali būti baigta, ji gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Tyrėjui apie termino pratęsimą pranešama elektroniniu paštu arba tyrėjo pasirinktu būdu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Pranešimus rengia sekretorius.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl projekto papildymo pateikė 2020 m. gegužės 21 d., o Sprendimas Departamento buvo priimtas 2020 m. lapkričio 25 d.

Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyme įtvirtinta nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl procedūrinio sprendimo priėmimo termino yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, negaliojančio. Teisės aktuose nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr. LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA3590-520/2019).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad LAGK 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21R-819 (AG-686/06-2020) pareiškėjos MB „Praeities tyrimų institutas“ skundas buvo patenkintas iš dalies. LAGK konstatavo, kad skundžiamas MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio protokolas laikomas tarpinio pobūdžio dokumentu. LAGK nutraukė bylos dalį dėl šio MAK protokolo kaip nepriskirtiną jos kompetencijai.

Pagal Aprašo 74 punktą, MAK priėmus Aprašo 26.3. punkte nurodytą sprendimą, sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas elektroniniu paštu ar tyrėjo pasirinktu būdu informuoja tyrėją nurodydamas priežastis, MAK pastabas bei sprendimą, kad tyrėjui nesuteikiama teisė vykdyti archeologinių tyrimų pagal pateiktą pakeitimo ar papildymo projektą ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Tyrėjas, pataisęs pakeitimo ar papildymo projektą pagal visas MAK pastabas, gali teikti jį pakartotinai svarstyti Aprašo 13 ir 14 punktuose nustatyta tvarka.

LVAT yra išaiškinęs, kad vienos administracinės procedūros metu surašyti tarpiniai, negalutiniai dokumentai dažnai (tačiau jokių būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (žr. LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniai dokumentai jie yra. LVAT išplėstinės teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 pažymėjo, kad ,,vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių duomenų, Departamentas atsakymą (Sprendimą) į pareiškėjo 2020 m. gegužės 21 d. prašymą priėmė 2020 m. lapkričio 25 d. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Sprendimo pateikimas galimai užtruko dėl svarbių priežasčių. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju Departamentas pažeidė teisės aktų nuostatas, nustatančias terminą, per kurį pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas. Tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog, pareiškėjo prašymą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą panaikinti Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyto termino praleidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.

Pareiškėjo teigimu, Departamento priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir neišsamus, jame nepasisakoma apie faktinę situaciją ir neanalizuojamos objektyvios praktinės tyrimų situacijų aplinkybės.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“, (toliau – ir Reglamentas) 1 punkte nustatyta, kad jis, be kita ko, reglamentuoja archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų projekto sudėtį, archeologinių tyrimų metodiką. Reglamento IV dalies „Archeologinių tyrimų projektas“ 15 punkte yra nustatyti reikalavimai, keliami archeologinių tyrimų projektui, o 17 punkte papildomai įtvirtintas reikalavimas, kad archeologinių tyrimų projektas jo tituliniame lape turi būti patvirtintas archeologinių tyrimų užsakovo (jo atstovo) tvirtinimo žyma ir parašu, šalia parašo nurodant patvirtinimo datą. Reglamento 18 punkte įtvirtinta, kad projektas yra teikiamas Departamentui, o jį vertina ir aprobuoja Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Mokslinė archeologijos komisija. Reglamento V dalyje „Archeologinių tyrimų metodika“ yra nustatyti bendrieji archeologinių tyrimų metodikos reikalavimai (19 punktas) ir specialieji žvalgomųjų bei detaliųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimai (20–21 punktai).

Pagal Aprašo 26 punkto nuostatas, Mokslinės archeologijos komisija gali priimti vieną iš sprendimų: 26.1. aprobuoti archeologinių tyrimų projektą; 26.2. aprobuoti projektą su pastabomis, pagal kurias tyrėjui pataisius projektą, jis pakartotinai svarstyti Mokslinės archeologijos komisijai neteikiamas; 26.3. neaprobuoti archeologinių tyrimų projekto, grąžinti tyrėjui jį pataisyti pagal Mokslinės archeologijos komisijos pastabas ir teikti pakartotinai Mokslinės archeologijos komisijai svarstyti; 26.4. neaprobuoti archeologinių tyrimų projekto, motyvuotai iš esmės nepritariant projekte numatytiems tyrimams, kaip neatitinkantiems Archeologinio paveldo tvarkybos reglamento, kultūros paveldo apsaugos reikalavimų (konkrečiai nurodant, kurių reikalavimų neatitinka).

Kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, jame nurodoma, kad, atsižvelgdamas į Reglamento nuostatas ir vadovaudamasis Įstatymo 181 straipsnio 21 dalimi, Departamentas nepritarė archeologinių tyrimų atlikimui pagal Šiaulių senojo miesto vietos (27097), Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymą Nr. 1. Sprendime nurodytos aplinkybės ir motyvai, kodėl Departamentas nepritarė Projekto papildymui.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr. LVAT 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).

Teismo įsitikinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jame išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių nėra pritarta projekto papildymui. Sprendime taip pat yra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas, pateikiama informacija apie projekto svarstymo Mokslinės archeologijos komisijoje rezultatus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių esminių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų MAK priimtų pastabų nepagrįstumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą Departamento Sprendimą netenkintinas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal Aprašo 7 punktą, leidimai išduodami nuo einamųjų metų kovo 1 dienos ir galioja iki einamųjų metų lapkričio 30 dienos, pagal Aprašo 42 punktą, leidimų galiojimas gali būti pratęstas iki kitų metų lapkričio 30 d., jeigu užtikrinamos archeologiniams tyrimams atlikti būtinos sąlygos – teigiama tyrimų aplinkos temperatūra ir neįšalęs gruntas tyrimų vietoje. Pratęsiamas tik tų leidimų galiojimas, kurių galiojimo terminas prašymo pratęsti leidimo galiojimą gavimo Departamente dieną dar nepasibaigęs. Jeigu leidimo galiojimo terminas pasibaigęs, tyrėjas gali kreiptis su prašymu išduoti naują leidimą šiame Apraše nustatyta tvarka.

Aprašo 43 punkte nustatyta, kad tyrėjas Departamentui pateikia prašymą pratęsti leidimo galiojimą (2 priedas). Rekomenduojama tokį prašymą pateikti likus ne mažiau kaip 11 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos. Prašyme tyrėjas pateikia išsamią informaciją, kaip bus užtikrinamos tyrimams atlikti būtinos sąlygos, esant neigiamai aplinkos oro temperatūrai ir įšalusiam gruntui, prie prašymo pridedamas pagal leidimą, kurio galiojimą prašoma pratęsti, jau atliktų archeologinių tyrimų suvestinis planas, ištirtų vietų fotonuotrauka (-os), trumpas jau atliktos tyrimų dalies rezultatų aprašymas bei archeologinių tyrimų užsakovo raštiškas patvirtinimas, kad jis įsipareigoja imtis priemonių (nurodant konkrečias priemones), užtikrinančių būtinas archeologiniams tyrimams atlikti sąlygas – teigiamą temperatūrą tyrimų aplinkoje ir neįšalusį gruntą tyrimų vietoje. Prašymas turi būti pasirašytas tyrėjo. Prašymas su priedais pateikiamas Departamentui elektroniniu formatu elektroninio pašto adresu mak@heritage.lt arba tyrėjo pasirinktu būdu.

Aprašo 44 punkte nustatyta, kad leidimo galiojimas pratęsiamas arba motyvuotai atsisakoma jo galiojimą pratęsti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Departamente dienos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjui išduotas leidimas Nr. LA-47 atlikti Šiaulių senojo miesto vietos (27097) Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros komplekso (850) teritorijų, Aušros takas Nr. 1, Šiaulių m., detaliuosius archeologinius tyrimus galiojo iki 2020 m. lapkričio 30 d. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateiktų duomenų, jog minėto leidimo galiojimo terminas būtų pratęstas ar pareiškėjas turėtų galiojantį leidimą atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymą pratęsti minėto leidimo galiojimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pasibaigus leidimo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus galiojimui, pareiškėjui apskritai nėra suteikiama teisė atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, todėl Departamento Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pateiktas Projekto papildymas, nagrinėjamos bylos kontekste jam nebesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas daro išvadą, kad šį aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.