Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-17 · Administracinė byla Nr. A-146-3296-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
A-146-3296-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Kauno teritorinei muitinei
Administracinė byla Nr. A146-3296/2011Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. Č.,atsakovo atstovei Daliai Gudauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (t. I, b. l. 4-5), kurį patikslino (t. I, b. l. 157-158), ir prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K dėl atleidimo iš tarnybos posto inspektoriaus pareigų, grąžinant į ankstesnes pareigas ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2004 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Skunde pareiškėjas paaiškino, jog skundžiamu įsakymu atsakovas jį atleido iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė). Pareiškėjas nurodė sutinkantis su tuo, kad jo pareigybė buvo panaikinta, tačiau jam, kaip ir kitiems pareigūnams, kurių pareigybės taip pat panaikintos, atsakovas privalėjo pasiūlyti užimti lygiavertes arba žemesnes pareigas, tačiau jų nepasiūlė. Paaiškino, kad muitinėje dirbo 7 metus, drausminių nuobaudų neturėjo. Turi aukštąjį išsilavinimą ir pakankamą darbo muitinėje, lyginant su kitais pareigūnais, patirtį. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad pareigybių panaikinimo metu jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, negalėjo būti laikoma pagrindu nepasiūlyti jam lygiaverčių ar žemesnių pareigų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas. Mano, kad jis iš tarnybos atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad žemesnę kvalifikaciją (neturėjo aukštojo ar jam prilyginto išsilavinimo ir nesimokė) nei pareiškėjas turėjo V. S., B. L., I. Ū., R. M. Pareigūnai, kurie, pareiškėjo teigimu, yra ne aukštesnės kvalifikacijos, prieš kuriuos pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą, pareiškėjo manymu, buvo: A. N., R. D., J. B., V. K., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L., R. K., J. K., D. A., R. B., R. J.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ Kauno teritorinei muitinei nuo 2004 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 492 pareigybių skaičius. Vykdant šį įsakymą Kauno teritorinėje muitinėje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir sumažintas pareigūnų skaičius. Toks pareigybių skaičius buvo patvirtintas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 424 vykdant atranką. Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 buvo sudaryta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisija (toliau – ir Atrankos komisija), kuri apsvarstė kiekvieną pareigūną. Pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturėjo, tačiau per darbo laikotarpį jam už paviršutinišką dokumentų tvarkymą buvo pareikšta pastaba. Skatintas nebuvo. 2004 m. birželio 7 d. pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, suklastoto dokumento realizavimo pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2004 m. birželio 7 d. jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Posto viršininkas pareiškėją apibūdino kaip nepakankamai atsakingai atliekantį savo pareigas. Todėl Atrankos komisija 2004 m. birželio 14 d. nutarė nesiūlyti R. Č. posto inspektoriaus pareigų, o Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-410K pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad iš teismui pateikto Kauno teritorinės muitinės pareigūnų sąrašo matyti, jog pareigūnai buvo vienodos kvalifikacijos – visi turėjo A lygio 4 kategoriją. Atsižvelgta į išsilavinimą bei stažą, o kvalifikacija nėra vien tik aukštasis išsilavinimas, buvo atsižvelgta į nuobaudų skaičių, paskatinimus, vadovautasi ir Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, likus mažiau nei 5 metams iki pensijos, yra draudimas atleisti iš darbo. Įvertinus visus kriterijus, pareiškėjas pirmenybės teisės pagal įstatymą neturėjo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu (t. I, b. l. 202-207) pareiškėjo R. Č. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K, kuriuo R. Č. atleistas iš tarnybos muitinėje nuo 2004 m. birželio 30 d. pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė) (b. l. 6). Nesutikimą su skundžiamu įsakymu pareiškėjas grindžia tuo, kad jis turėjo ne žemesnę kvalifikaciją nei pareigūnai, kurie iš pareigų nebuvo atleisti. Teismas vertino aplinkybes, ar pareiškėjas tikrai turėjo lygiavertę, lyginant su iš pareigų neatleistų pareigūnų, kvalifikaciją ir prioritetą prieš juos, kad galėtų užimti A lygio 4 kategorijos pareigas.

Teismas nustatė, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr.151) nustatė nuo 2004 m. liepos 1 d. pareigybių skaičių teritorinėse muitinėse (t. I, b. l. 33). Įsakymo Nr.151 1.2 punkte nurodyta, jog Kauno teritorinėje muitinėje turi būti 492 pareigybės. Teritorinių muitinių viršininkams pavesta atlikti parengiamuosius darbus, integruojant Lietuvos muitinės veiklą į Europos Sąjungą, tarp jų - įteikti informacinius pranešimus pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis apie būsimą tarnybos ar darbo sąlygų pasikeitimą arba atleidimą iš tarnybos ar darbo dėl pareigybių skaičiaus mažinimo (Įsakymo Nr.151 3.6 p.). Vykdydamas Įsakymą Nr.151, Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 3B-424 patvirtintame Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąraše, įsigaliojusiame nuo 2004 m. liepos 1 d., nustatė 492 pareigybių, iš jų: 450 karjeros (statutinių) valstybės tarnautojų pareigybių ir 42 darbuotojai, dirbsiantys pagal darbo sutartis (t. I, b. l. 35-52). Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 sudarė Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisiją (t. I, b. l. 53), kuriai pareigūnų atrankos klausimus pavesta spręsti vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje (t. I, b. l. 17, 31-32). Teismas ištyrės įrodymus nustatė, kad 2004 m. vasario 26 d. informaciniu lapeliu Nr. 2P-2.2-4283 pareiškėjas buvo informuotas, jog nuo 2004 m. liepos 1 d. bus panaikinta jo pareigybė, todėl, esant galimybei, bus pasiūlyta užimti kitas to paties lygio ir kategorijos, o nesant tokių – žemesnės kategorijos pareigas (t. I, b. l. 16). Atrankos komisija 2004 m. balandžio 28 d. bei 2004 m. birželio 14 d. posėdžiuose svarstydama pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti klausimą, nutarė R. Č. pareigų nesiūlyti (t. I, b. l. 17-18, 19-21).

Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, Valstybės tarnybos įstatymas ir Darbo kodeksas (toliau – ir DK). Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nustatant, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė. Karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos, reglamentuojamos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Teismas pažymėjo, kad visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, turi būti taikomas jo nuostatos. DK nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Pirmiau nurodytos teisės normos reglamentuoja valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindus, tačiau iš esmės nereglamentuoja pačios atleidimo procedūros. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, turi būti remiamasi atitinkamomis DK normomis. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

Statuto 55 straipsnio 4 dalis nustato išimtį, jog iš tarnybos muitinėje negali būti atleista nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu, išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama. Sąrašą asmenų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nustato DK 135 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktus, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad DK 135 straipsnio 2 dalis neišplečia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo, o tik detalizuoja pirmenybės sąrašą. Darbuotojai, kurie nėra nurodyti DK 135 straipsnio 1 dalyje, neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Jų atžvilgiu darbdavys, nesant kitų teisės aktuose įtvirtintų garantijų, turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį darbuotoją atleisti DK 129 straipsnio pagrindu. Sąvoka „specialybė“ DK 135 straipsnio 2 dalies prasme apima ir sąvoką „pareigos“, t. y. pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybė taikoma ne tik tos pačios specialybės, bet ir tas pačias pareigas einantiems darbuotojams (2003 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 44 “Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), taikymo teismų praktikoje” 12.6-12.8 punktai ir apibendrinimo apžvalgos 5.4. dalis). Tikrinant, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, būtina nustatyti: a) ar ieškovas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 dalies punktą ar jos neturėjo; c) ar ieškovei turėjo būti taikoma jos turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-58/2004).

Tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, teismas vertino, ar yra faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą darbuotoją priskirti prie asmenų, kuriems įstatymas (ir kolektyvinė sutartis) numato pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti darbuotojų skaičiaus mažinimo atveju; konstatavęs, kad pagal kurį nors vieną ar kelis DK 135 straipsnio 1 dalies punktus darbuotojas turi pirmenybės teisę, teismas 135 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais įvertina šio ir kitų atitinkamų darbuotojų kvalifikaciją, nustato, ar pirmenybė šiam darbuotojui taikytina ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus, pirmenybės teisė nėra pažeista. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pažymėjo, kad pirmenybė turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikacija apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 21 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-631/2005). Pirmenybės teisė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje kvalifikaciją. Kvalifikaciją, sugebėjimus atlikti konkrečias pareigas lemia praktiniai darbuotojo darbo rodikliai. Kvalifikacija yra tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo (VTĮ 2 str. 9 d.) Kad pirmenybė kvalifikacijai darbuotojų skaičiaus sumažinimo atvejais turėtų būti teikiama darbo teisiniuose santykiuose yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartyje Nr. A8-323/2005. Iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisijos 2004 m. balandžio 28 d. bei 2004 m. birželio 14 d. posėdžių protokolų teismas nustatė, kad buvo svarstyta kandidatų atranka į Kauno teritorinės muitinės pareigybes nuo 2004 m. liepos 1 d. (į A4 pareigas). Apsvarsčius kandidatus buvo nutarta nesiūlyti skirti į pareigas R. Č. (t. I, b. l. 17-21). Teismas nustatė, kad pareigūnų atranka buvo vykdoma vadovaujantis Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintomis Rekomendacijomis, kurios atitinka Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso nuostatas. Jų pagrindu buvo sudaryti Kauno teritorinės muitinės pareigūnų sąrašai (lentelės), kuriose pažymėti kriterijai, nustatantys pareigūno kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus (t. I, b. l. 188-197).

Dėl pareiškėjo nurodytų muitinės pareigūnų (V. S., B. L., I. Ū., R. M.), kurie pasak pareiškėjo, buvo žemesnės kvalifikacijos (neturėjo aukštojo išsilavinimo) nė pareiškėjas, teismas iš susistemintos duomenų lentelės (t. I, b. l. 188-190) nustatė, kad V. S. neturėjo A kategorijos pareigybei būtino aukštojo universitetinio išsilavinimo, tačiau nuo 2004 m. birželio 11 d. iki spalio 26 d. dėl ligos ir kasmetinių atostogų nedirbo, todėl 2004 m. birželio 14 d. komisijos posėdyje, vadovaujantis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, negalėjo būti sprendžiamas jo atleidimo klausimas. R. M., turėdamas aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, atrankos metu tęsė studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, tai atitiko Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo (toliau – ir VTĮ pakeitimo įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, jog valstybės tarnautojai, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, jį privalo įgyti per penkerius metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) įsigaliojimo. B. L. ir I. Ū. neturėjo A kategorijai reikiamo aukštojo universitetinio išsilavinimo, tačiau VTĮ pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog išsilavinimo reikalavimas netaikomos valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip penkeri metai, darbo sutarties nutraukimo ribojimą taip pat nustato ir DK 129 straipsnio 4 dalis, nustatanti, jog darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad B. L. ir I. Ū. iki pensijos buvo likę mažiau nei 3 metai, todėl jos turėjo prioritetą pareiškėjo atžvilgiu likti tarnyboje. Be to, teismas nustatėm, kad visų minėtų pareigūnų tarnybos stažas siekė daugiau nė dešimt metų, tai taip pat jiems suteikė pirmenybę tęsti tarnybą (DK 135 str. 1 d. 3 p., Rekomendacijų 3.1.2 p.).

Pareigūnai, kurie, pareiškėjo teigimu, yra ne aukštesnės kvalifikacijos, prieš kuriuos pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą, buvo A. N., R. D., J. B., V. K., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L., R. K., J. K., D. A., R. B., R. J. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 4 punkte yra nustatyti kriterijai, į kuriuos Atrankos komisijai buvo privalu atsižvelgti, nustatant pareigūno kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus. Tokiais kriterijais laikytini: išsilavinimas, atliekamų pareigų kokybė, kvalifikacijos kėlimas, muitinės pareigūno etikos principų laikymasis, tarnybinių nuobaudų per visą tarnybos laiką nebuvimas, geros užsienio kalbų žinios, kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, valstybiniai apdovanojimai, paskatinimai už pavyzdingą tarnybą muitinėje. Iš duomenų apie muitinės pareigūnus lentelės (t. I, b. l. 191-197) teismas nustatė, kad dalis pareigūnų, kaip ir pareiškėjas, atrankos metu turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą (A. N., R. D., J. B., V. K., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., J. K., D. A., R. B., R. J. V. P.), kiti pareigūnai (A. D., R. B., L. U. E. L., R. K.) tęsė studijas aukštosiose mokyklose universitetiniam išsilavinimui įgyti, kaip tai numatė VTĮ pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, todėl, atsižvelgęs į įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, jog visi pareigūnai buvo lygiaverčiai. Palyginęs atrankoje dalyvavusių pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, teismas nustatė, jog pareiškėjas ir J. B. yra kėlę kvalifikaciją tik viename seminare, visi kiti pareigūnai, kurių kvalifikacija lyginama, daugiau nė dviejuose. Nuobaudų yra turėję visi pareigūnai. Nors pareiškėjas turėjo tik vieną nuobaudą, tačiau teismas nusprendė, kad šiuo aspektu pareigūnai vertintini vienodai, kadangi visi neatitiko kriterijaus – tarnybinių nuobaudų per visą tarnybos muitinėje laiką nebuvimas (Rekomendacijų 4.5 p.). A. N., V. V., R. K., A. B., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L. yra skatinti už pavyzdingą tarnybą muitinėje. Galiausiai visi pareigūnai, išskyrus pareiškėją, turėjo tarnybos stažą, ilgesnį nė 10 metų, kas suteikia pirmenybės teisę tęsti darbą pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei Rekomendacijų 3.1.2 punktą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nepalanki buvo dar viena aplinkybė – buvo patrauktas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kaip ir V. K. Nors Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, tačiau teismas nusprendė, kad tai nesudaro savarankiško pagrindo grąžinimui į tarnybą, kadangi atleidimo pagrindas yra pareigybės naikinimas, o patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje – tik vienas iš vertinimo kriterijų, sprendžiant palikimo tarnyboje klausimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Kauno teritorinėje muitinėje įvertinus visų kandidatų dalykines ir asmenines savybes. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, byloje nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę būti paliktas tęsti tarnybą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. birželio 4 d. Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. Nr. A662-684/2010, 2011 m. vasario 23 d. Nr.A62-1007/2011 ir kt.). Ši diskrecijos teisė apima ir vadovo teisę pasirinkti konkretų darbuotoją. Teismas, įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus, pažymėjo, kad pareiškėjo užimamos pareigybės panaikinimas buvo pavestas muitinės viršininkui pagal kompetenciją naudojantis įstatymo suteikta diskrecijos teise pertvarkyti vidinę muitinės struktūrą, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo prasme laisvų pareigybių, kurios galėtų būti pasiūlytos pareiškėjui, nebuvo. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas atleistas iš pareigų pagrįstai. Priimant Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas įsakymas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas nusprendė, kad naikinti šį įsakymą remiantis pareiškėjo nurodytais motyvais, o taip pat tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus, nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas R. Č. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 2-5) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nesigilino į esminius dalykus, t. y.:

1. Teismas nesiaiškino, kad atsakovas, spręsdamas pareigybių naikinimo klausimus, privalėjo šias aplinkybes objektyviai ištirti ir įvertinti, nustatyti pareigūnus, turinčius DK 135 straipsnyje numatytą pirmumo teisę būti paliktiems dirbti. Teigia, kad tokios pirmenybės neturėjo dalis pareigūnų, kuriems buvo pasiūlytos kitos pareigos. Tų pareigūnų, kurie neturi įstatyme įtvirtintos pirmumo teisės likti pareigose, atžvilgiu privalu vadovautis Muitinės departamento rekomendacijų 4.1-4.10 punktuose nustatytais kriterijais, lyginamuoju aspektu įvertinti jų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu tai nebuvo atlikta, o teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.

2. Pažymi, kad dalis pareigūnų neturėjo nepertraukiamo dešimties metų darbo stažo, reikiamo universitetinio išsilavinimo, baudžiamosiose bylose jiems buvo pareikšti įtarimai, tačiau jiems pareigos muitinėje buvo pasiūlytos. Pvz., A. M., turėjęs galiojančią nuobaudą ir 7 metų darbo stažą, N. P., turėjusi drausminę nuobaudą, kurios darbo stažas iki 10 metų, K. Š., turėjęs drausminę nuobaudą ir septynių metų darbo stažą, G. J., turėjęs drausminę nuobaudą ir neturėjęs dešimties metų darbo stažo, L. A., turėjęs galiojančią nuobaudą ir neturėjęs dešimties metų darbo stažo, K. I., turėjusi galiojančią drausminę nuobaudą bei darbo stažą iki dešimties metų, D. L., turėjęs galiojančią nuobaudą ir neturėjęs dešimties metų darbo stažo, I. V., neturinti aukštojo išsilavinimo ir turėjusi septynerių metų darbo stažą, buvo perkelti į kitas darbo vietas, nors apeliantas muitinėje dirbo virš 7 metų ir galiojančių nuobaudų neturėjo, be to, turėjo aukštąjį išsilavinimą Vilniaus universitete (buv. Vilniaus valstybinis universitetas), kas, remiantis Muitinės departamento 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 „Dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšius su naryste Europos Sąjungoje“, yra pagrindinis privalumas nustatantis pareigūno kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus. Teigia, kad teismas šių aplinkybių nevertino.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad Atrankos komisija buvo išreiškusi išankstinį nusistatymą apelianto atžvilgiu dėl jam pareikštų įtarimų baudžiamojoje byloje. Apeliantas mano, kad tuo metu pareikšti įtarimai turėjo esminę reikšmę nepasiūlant jam kitų pareigų. Teigia, jog analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareigūnai, kurie buvo įtariami nusikalstamos veikos padarymu, atleisti neteisėtai (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimus administracinėse bylose Nr. A14-293/2007, Nr. A15-439/2005, Nr. A15-415/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A14-293/2007 yra pažymėjęs, jog DK 135 straipsnyje nėra nustatyta, kad įstatymo garantuojama pirmenybė likti tarnyboje netaikoma asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimo padarymu, todėl atsakovas šią aplinkybę galėjo traktuoti tik kaip papildomą kriterijų sprendžiant, kuris darbuotojas turi likti tarnyboje tuo atveju, kai įstatymas jiems suteikia lygias pirmenybės teises.

Šalies argumentai

4. Apeliantas pakartoja patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą sąrašą muitinės pareigūnų, kurie, apelianto nuomone, turėjo žemesnę kvalifikaciją nei apeliantas (neturėjo aukštojo ar jam prilyginamo išsilavinimo), taip pat sąrašą pareigūnų, kurie nėra aukštesnės kvalifikacijos bei prieš kuriuos, remiantis Muitinės departamento 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 4.1 punktu, pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Nurodo, kad, palyginus pareiškėją ir jo apeliaciniame skunde nurodytus pareigūnus, matyti, jog visi išvardyti pareigūnai vienodai atitinka šiuos Rekomendacijų kriterijus:

4.1 p. – įgiję aukštąjį išsilavinimą arba siekia specialaus išsilavinimo Lietuvos teisės universitete; 4.2 p. – visų atliekamų pareigų kokybė (pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai) įvertinti gerai; 4.4 p. – Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno etikos kodekse nustatytų muitinės pareigūno veiklos etikos principų laikymasis (nebuvo nustatyta pažeidimų).

Atsakovo teigimu, nė vienas iš nurodytų pareigūnų neatitiko Rekomendacijų 4.5-4.8, 4.10 punktų, išskyrus I. V., kuri atitiko kriterijus, numatytus 4.5-4.7 punktuose (tarnybinių nuobaudų per visą tarnybos laiką nebuvimas, geros užsienio kalbų žinios, kompiuterinio raštingumo įgūdžiai) reikalavimus. Nė vienas iš nurodytų pareigūnų neatitiko Rekomendacijų 5.1, 5.3, 5.4, 5.6 punktų reikalavimų. Palyginus pareigūnus pagal Rekomendacijų 4.3 punktą (kvalifikacijos kėlimas), pareiškėjas, kuris dalyvavo viename seminare, yra paskutinėje vietoje. Palyginus pareigūnus pagal Rekomendacijų 4.9 punktą (paskatinimai už pavyzdingą tarnybą muitinėje), matyti, kad G. J. buvo skatintas padėkos raštu, L. A., K. I. ir I. V. skatinti padėka, tuo tarpu kiti pareigūnai, tarp jų ir pareiškėjas, neskatinti.

Pareiškėjas atitiko Rekomendacijų 5.2 punkte numatytą kriterijų – kai pareigūnas patrauktas įtariamuoju baudžiamojoje byloje. A. M., K. Š., L. A., G. J., K. I., D. L. atitiko Rekomendacijų 5.5 punkte numatytą kriterijų (pareigūnas turi galiojančių nuobaudų už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą). Atsakovo vertinimu, Atrankos komisija pagrįstai atrinko dirbti nurodytus pareigūnus, o ne apeliantą, todėl, kad jie atitiko daugiau vertinamųjų kriterijų aspektų, be to, dalies paminėtų pareigūnų stažas muitinėje buvo didesnis nei apelianto (pvz., N. P., G. J., L. A., K. I., D. L., I. V., o dalies jų – analogiškas (A. M., K. Š.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1P-410K, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė), pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinus skundžiamą įsakymą grąžinti jį į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo už mokestį už priverstinę pravaikštą. Šie pareiškėjo reikalavimai galėtų būti patenkinami tik tuo atveju, jei būtų nustatytas pagrindas panaikinti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą laikydamasi šių įstatymo reikalavimų ir atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas išsamiai išanalizavo nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ir teisingai taikydamas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Valstybės tarnybos įstatymo normas pagrįstai nusprendė, kad remiantis Darbo kodekso 135 straipsniu turi būti patikrinta, ar pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę būti paliktas dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šią aplinkybę, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota Darbo kodekso135 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika. Atlikęs šį vertinimą teismas pagrįstai nustatė, kad DK 135 straipsnio prasme pareiškėjas neturėjo pirmumo teisės būti paliktas dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neturėjo pirmumo ir pagal Rekomendacijoje išvardytus kriterijus.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir iš naujo šiuo klausimu nepasisako. Apelianto argumentai, esą pirmosios instancijos teismas neatliko lyginamojo vertinimo, neatitinka tikrovės, nes kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas atsakė į visus pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo esminius argumentus, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus ir byloje esančią medžiagą dėl pareiškėjo nurodytų 4 pareigūnų, kurie, pareiškėjo manymu yra žemesnės bei pareiškėjas kvalifikacijos, taip pat dėl jo 21 išvardyto pareigūno, kurių kvalifikacija ne aukštesnė nei apelianto, palikimo eiti pareigas. Dėl apeliaciniame skunde išvardytų 8 pareigūnų, dėl kurių paskyrimo į pareigas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas jokių argumentų ir pretenzijų nereiškė, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jis pagal Rekomendacijų 4 punkte išdėstytus kriterijus kvalifikacijos ir profesinių gebėjimų prasme yra geresnėje padėtyje už jo nurodytus 8 pareigūnus.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybė, jog pareiškėjui baudžiamojoje byloje buvo pareikšti įtarimai negalėjo būti pagrindas jam nesiūlyti pareigų, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjui pareigos nebuvo pasiūlytos būtent dėl šios priežasties. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vertinimas buvo atliktas pagal tuos pačius Rekomendacijų kriterijus kaip ir kitų pareigūnų. Atrankos komisijos protokole užfiksuota, kad vadovai apibūdino pareiškėją kaip nepakankami atsakingą, žemesnės kvalifikacijos, lyginant su kitais pareigūnais. Be to, pareiškėjas buvo baustas drausmine tvarka, neskatintas, kvalifikaciją per tarnybos laikotarpį kėlė vieną kartą. Vien tai, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą (VU), nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad pareiškėjas turėjo būti atrinktas į tarnybą muitinėje panaikinus pareigybę.

Apelianto nurodytose administracinėse bylose faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios nagrinėjamoms, todėl remtis šia teismų praktika nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti ar keisti šį sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria::

pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas