- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2A-453-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- UAB „Klaista“
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Teisėjas Erikas Jurgutis Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01260-2015-9
NUTARTIS
2016 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Klaista“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaista“ ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 740,72 Eur skolos, 63 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog šalys 2013-07-18 sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. S1-616. Ieškovė atliko statybos darbų už 2 993,60 Eur sumą. Į mokėtiną sumą pagal sutartį ieškovė įskaitė 1 252,88 Eur sumą už sunaudotą elektros energiją, todėl atsakovė ieškovei liko skolinga 1 740,72 Eur sumą už atliktus darbus. Apskaičiavo 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos per dieną.
Atsakovė priešieškiniu prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės 1 252,88 Eur įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją, 6 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašo reikalavimui priteisti delspinigius taikyti ieškinio senatį. Byloje priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra negalimas, nes vyksta ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė turėjo teisę sumažinti reikalaujamą priteisti sumą, nes ji pripažįsta prievolę sumokėti įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją ir šią sumą minusuoja iš statybos darbų sumos, t. y. iš 2 993,60 Eur, todėl nėra pagrindo šios sumos priteisti pagal atsakovės priešieškinį.
Šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu palaikė savo pirmines pozicijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-12-02 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 252,88 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-08-25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš ieškovės 28 Eur bylinėjimosi išlaidų (nesumokėtą žyminį mokestį).
Teismas vertino, jog tarp šalių susiklostė teisiniai statybos rangos santykiai. Nustatė, jog šalys 2013-07-18 pasirašė Statybos darbų rangos sutartį Nr. S1-616 dėl klubo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų. Šalių atstovai patvirtino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių kilo būtinybė pratęsti rangos sutartyje nustatytą darbų pabaigos terminą iki 2014-06-17, todėl 2014-05-23 šalys pasirašė papildomą susitarimą prie rangos sutarties. Atsakovė sudarė ieškovei sąlygas atlikti sutartus statybos rangos darbus. 2014-06-16 šalys pasirašė statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą. Motyvavo, jog šis šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.).
Statybos darbų rangos sutarties 9.7. p. šalys numatė, kad užsakovas (atsakovė) už atliktus darbus privalo mokėti rangovui (ieškovei) sumą, patvirtintą rangovo pateiktuose dokumentuose, per 30 kalendorinių dienų nuo rangovo pateiktų mokėjimo dokumentų patvirtinimo. Byloje šalys ginčija šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Statybos darbų rangos sutarties 1.3 p. numatyta, jog darbų atlikimo terminas yra laikas, skaičiuojamas nuo darbų pradžios iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, įskaitant darbų perdavimą užsakovui, o 6.5 p. numato, kad darbų pabaiga pagal sutartį yra laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo bei statybos užbaigimo aktai ir užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas. Nurodytas šalių sutarties nuostatas teismas vertino kaip patvirtinančias aplinkybę, jog tinkamas (kokybiškas) darbų atlikimas turi būti fiksuojamas ne tik galutiniu darbų priėmimo–perdavimo aktu, bet ir pasirašytu statybos užbaigimo aktu bei kitais rangovo veiksmais. Motyvavo sutarties laisvės principu ir sprendė, jog rangos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams, o ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, nes vėlavo užbaigti darbus nustatytu terminu ir tai patvirtina 2014-06-16 šalių pasirašytas statybos darbų perdavimo–priėmimo aktas, aplinkybės, jog 2014-07-07 ieškovė pateikė atsakovei visą baigtos statybos dokumentaciją ir tik 2014-08-01 šalys pasirašė statybos užbaigimo aktą. Teismas vertino, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės visą reikalingą dokumentaciją, turėjo patikrinti ir įvertinti gautus dokumentus, todėl statybos užbaigimo procedūra užtruko (nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo iki statybos užbaigimo akto) apie pusantro mėnesio, tačiau ši procedūra atlikta per protingą terminą ir ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė nepagrįstai ilgai užtruko ar vilkino šią procedūrą. Atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi sutarties 6.3 p., priskaičiavo 2 993,60 Eur delspinigių už darbų atlikimo termino pažeidimą. Ieškovės argumentus, kad vien darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymas ir mokėjimo dokumentų pateikimas suponuoja atsakovei pareigą per 30 kalendorinių dienų sumokėti rangovui už atliktus darbus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė su ieškove už atliktus darbus atsiskaitydavo dalimis, o priskaičiuotus 2 993,60 Eur delspinigius išskaičiavo iš bet kokių ieškovei, t. y. rangovui, atliekamų mokėjimų. Taigi atsakovė ieškovei neliko skolinga. Teismas pripažįsta vienašalį įskaitymo sandorį galiojančiu, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų (CK 6.130 str. 1 d.). Nustatęs, jog ieškovė priešieškinį pripažįsta ir neginčijo fakto, kad yra skolinga atsakovei už sunaudotą elektros energiją, įvertinęs aplinkybes, jog šalys 2013-08-21 pasirašė elektros subnuomos sutartį (šia sutartimi atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei elektros ribos aktą ir tiekti elektros energiją, o ieškovė – pagal elektros ribos aktą pasistatyti laikiną elektros apskaitos skaitiklį rekonstruojamose patalpose ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją pagal laikino elektros apskaitos skaitiklio rodmenis per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos), jog 2014-07-31 sąskaitos SAV Nr. 010129, 2014-06-30 sąskaitos SAV Nr. 010008, 2014-05-30 sąskaitos SAV Nr. 10345, 2014-04-30 sąskaitos SAV Nr. 10290, 2014-03-31 sąskaitos SAV Nr. 10167, 2014-02-28 sąskaitos SAV Nr. 009998 duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei yra skolinga 1 252,88 Eur už sunaudotą elektros energiją ir nėra už sunaudotą elektros energiją atsiskaičiusi, padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl yra pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę ir priteisti atsakovei 1 252,88 Eur nuostolius. Vadovavosi CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. ir priteisė atsakovei iš ieškovės 6 proc. procesines palūkanas. Iš ieškovės valstybei priteisė žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo atsakovė yra atleista (CPK 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas, pripažinęs vienašalį įskaitymo sandorį galiojančiu, netenkino ieškinio, nors nenustatė ir nenurodė, kuris konkrečiai vienašalis sandoris laikytinas įskaitymu, nenurodė jokių argumentų, ar toks įskaitymo sandoris atitiko įstatymo keliamus teisėtumo reikalavimus. Teismas tenkino priešieškinį, nors bylos aplinkybės neatitiko CPK 143 str. 2 d. nurodytų priešieškinio priėmimo pagrindų. Teismas priteisė atsakovei 1 252,88 Eur sumą kaip nuostolius, nors skola už sunaudotą elektros energiją atsirado iš sutarties ir buvo minusuota iš ieškinio reikalavimo sumos, taigi jokių nuostolių atsakovė negalėjo patirti. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, nesirėmė rangos sutarties 6.3 p., kuris numato, jog užsakovas gali reikalauti delspinigių, jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę (etapą) pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) pateiktą vykdymo grafiką. Teismas pažeidė CK 6.71 ir 6.72 str. įtvirtintą netesybų institutą, CK 6.258 str. 1 d. bei rašytinio susitarimo dėl netesybų esmę. Žiniaraštyje (veiklų sąraše) pateiktame vykdymo grafike statybos užbaigimo procedūra neįrašyta, todėl ieškovė negalėjo vėluoti atlikti tai, kas neįrašyta žiniaraštyje (veiklų sąraše). Visų žiniaraštyje (veiklų sąraše) įrašytų statybos darbų atlikimas buvo šalių patvirtintas 2014-06-16 aktu. Teismas pažeidė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), nesivadovavo CK 6.73 str. 2 d. ir nesprendė dėl galimybės mažinti delspinigius, neatsižvelgė, kad laikotarpiu, už kurį buvo priskaičiuoti delspinigiai, ieškovės prievolė atlikti rangos darbus buvo 100 proc. įvykdyta (CK 1.5 str. 3, 4 d.). Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė pagrįstai priskaičiavo 2 993,60 Eur delspinigių už pavėluotai atliktus darbus, nes pagal šalių rangos sutartį darbų pabaiga objekte yra laikomas momentas, kai yra užbaigti visi sutartyje numatyti darbai bei pasirašyti sutartyje numatyti dokumentai (rangos sutarties 6.3 p., CK 6.206 str.). Ieškovė nebuvo ir nėra atsakinga už statybos užbaigimo procedūros laikotarpį, nes pagal rangos sutarties 6.3 p. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už žiniaraštyje nurodytų darbų vėlavimą, tačiau visi žiniaraštyje nurodyti darbai buvo atlikti laiku ir tai patvirtina be pastabų šalių pasirašytas 2014-06-16 darbų perdavimo–priėmimo aktas. Teismas kritiškai neįvertino atsakovės pateiktos delspinigių sąskaitos (2014-08-08, serija SAV Nr. 010070), kurioje nurodyta, kad delspinigiai apskaičiuoti už 36 kalendorines dienas nuo 2014-06-18, t. y. būtent už statybos užbaigimo procedūros laikotarpį. Paaiškina, jog ieškovė grąžino atsakovei delspinigių sąskaitą, nurodydama, kad reikalavimas mokėti delspinigius neatitinka rangos sutarties 6.3 p. sąlygos. Ieškovė 2015-03-20 raštu Nr. 28 pareikalavo atsakovės sumokėti 2 993,60 Eur skolą už atliktus darbus, taigi grąžinus delspinigių sąskaitą atsakovei, ji neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad delspinigių skola buvo pripažinta ir suderinta su ieškove. Atvirkščiai, ieškovė delspinigių sąskaitą grąžino ir delspinigių skolos niekada nepripažino, todėl atsakovė negalėjo vykdyti įskaitymo, o teismas be jokio pagrindo tokį įskaitymą pripažino teisėtu. Teismas sprendime nurodė priešingą ieškovės poziciją dėl ieškovės priešieškinio pripažinimo, todėl kyla abejonių dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo. Prievolė sumokėti skolą už elektros energiją pasibaigė įskaitymu, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinio ir priteisti šią skolą iš ieškovės. Teismas turėjo pagrindą sumažinti atsakovės reikalaujamų delspinigių dydį ir nuo jų mokėjimo visiškai atleisti ieškovę, kadangi delspinigiai priskaičiuoti nesant sutartinio pagrindo, yra aiškiai per dideli, prievolė įvykdyta visiškai, o atsakovė neįrodinėjo, kad dėl statybos užbaigimo procedūros trukmės (36 dienos) patyrė kokių nors nuostolių. Ieškovė į rangos sutarties kainą įskaičiavo minimalią pelno maržą, todėl atsakovei nepagrįstai priskaičiavus 2 993,60 Eur delspinigių, ieškovė iš rangos sutarties vykdymo patirtų ypač didelių nuostolių. Teismas šių reikšmingų aplinkybių netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog teismas tenkino priešieškinį argumentuodamas tuo, jog ieškovės atstovas priešieškinį pripažino ir neginčijo fakto, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už sunaudotą elektros energiją. Ieškovė pažeidė rangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą (10 mėn. su galimybe pratęsti 1 mėn.; rangos sutarties 6.1 p.). Pažymi, jog šalių rangos sutarties 6.3 p. suteikia teisę užsakovui (atsakovei) išskaičiuoti delspinigius iš bet kokių rangovui atliekamų mokėjimų, todėl ieškovei buvo pateikta 2014-08-08 sąskaita faktūra SAV Nr. 010070. Pratęsus darbų atlikimo terminą, pareiga pateikti patikslintą žiniaraštį (veiklų sąrašą) teko rangovui (ieškovei), tačiau to ieškovė nepadarė. Ieškovė byloje nekėlė reikalavimo mažinti netesybas ar nuostolių atlyginimo dydį, todėl šiuo atveju netesybos negalėtų būti mažinamos CK 6.251 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka. Ieškovės atstovas L. I. teismo posėdžio metu pripažino priešieškinį, nurodydamas, jog šiuo metu UAB „Klaista“ įsiskolinimas už sunaudotą elektros energiją Kretingos rajono savivaldybės administracijai sudaro 1 252,88 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės, įrodymų vertinimo
Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Faktas pripažintinas įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, minėtų kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi.
Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas vertino abejų šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl įskaitymo pagrindų
Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 str. įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.
Apeliantė pirmosios instancijos teismo motyvus ir išvadas dėl atsakovės atlikto vienašalio delspinigių įskaičiavimo ginčija tuo, jog teismas nenustatė ir nenurodė, kuris konkrečiai vienašalis sandoris laikytinas įskaitymu, nenurodė, ar toks įskaitymas atitinka įstatymo reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, remdamasi teisiniais įskaitymo instituto taikymo pagrindais, nurodytus apeliantės argumentus vertina kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus.
CK 6.134 str. 1 d. 1 p. įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju įskaitymas atliktas iki civilinės bylos iškėlimo ir tai patvirtina atsakovės 2015-03-27 raštas Nr. (4.1.8)-D3-12, adresuotas ieškovei, kuriame aiškiai nurodyta, kad atsakovė iš ieškovės pateiktos apmokėti 2014-06-16 PVM sąskaitos faktūros KLA Nr. 37 išskaičiavo 2 993,60 Eur delspinigius už pavėluotai atliktus darbus, pažymėjo, kad mokėtinų sumų pagal šalių rangos sutartį ieškovei neturi, ir paragino ieškovę atsakovei sumokėti 1 252,88 Eur įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją pagal šalių 2013-08-21 Elektros subnuomos sutartį Nr. 13/08-21/S1-684.
Aplinkybę, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal rangos sutartį 36 dienas (numatytas darbų pabaigos terminas 2014-06-17), patvirtina 2014-08-01 Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-140801-00168/SUA-31, kuris pagal rangos sutarties 6.5 p. laikomas darbų pabaigos pagal rangos sutartį momentu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog ieškovė nėra atsakinga už statybos užbaigimo procedūros laikotarpį, nes pagal rangos sutarties 6.3 p. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už žiniaraštyje nurodytų darbų vėlavimą, vertinami kaip nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai, remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertino šalių rangos sutarties 6.3, 6.5, 9.7 p. nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė tikrindama ir įvertindama gautą iš ieškovės dokumentaciją (pažymėtina, jog rangos darbų kaina 1 435 576,59 Lt; rangos darbų užsakovė – savivaldybės administracija) nuo darbų priėmimo–perdavimo akto (2014-06-16) iki statybos užbaigimo akto (2014-08-01) pasirašymo šią procedūrą atliko per protingą terminą ir ieškovė neįrodė, jog šią procedūrą atsakovė vilkino.
Apeliantės argumentai, jog ieškovė 2015-03-20 raštu Nr. 28 pareikalavo iš atsakovės sumokėti 2 993,60 Eur skolą už atliktus darbus, todėl grąžinusi delspinigių sąskaitą atsakovei, ieškovė neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad delspinigių skola buvo pripažinta ir suderinta su ieškove ir pan., vertinami kaip juridiškai nepagrįsti. Rangos sutarties 6.3 p. šalys numatė, jog rangovui vėluojant atlikti darbus, užsakovas gali reikalauti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną dieną, skaičiuojamų nuo sutarties kainos, taip pat turi teisę išskaičiuoti delspinigius iš bet kokių rangovui atliekamų mokėjimų. Byloje įrodyta, jog darbų pabaigos diena (momentas) yra 2014-08-01 statybos užbaigimo akto priėmimo / pasirašymo diena. Aplinkybė, jog ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytu delspinigių įskaitymu, per se nereiškia, jog šis įskaitymas atsakovės atliktas neteisėtai.
Kiti apeliantės argumentai, jog teismas neteisingai nurodė, jog ieškovė pripažįsta atsakovės priešieškinį, jog ieškovės prievolė sumokėti skolą už elektros energiją pasibaigė įskaitymu (skolą ieškovė įskaitė ir atitinkamai sumažino prašomos priteisti skolos sumą), todėl skola nepagrįstai priteista iš ieškovės, taip pat vertinami kaip nepagrįsti ir todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas patikrino priešieškiniu prašomos priteisti skolos už sunaudotą elektros energiją pagrindus (2014-07-31 sąskaita SAV Nr. 010129, 2014-06-30 sąskaita SAV Nr. 010008, 2014-05-30 sąskaita SAV Nr. 10345, 2014-04-30 sąskaita SAV Nr. 10290, 2014-03-31 sąskaita SAV Nr. 10167, 2014-02-28 sąskaita SAV Nr. 009998; šalių 2013-08-21 sudaryta Elektros subnuomos sutartis Nr. 13/08-21/S1-684, kurioje numatyta, jog pagal elektros ribos aktą nuomininkė (ieškovė) įsipareigoja pasistatyti laikiną elektros apskaitos skaitiklį ginčo rangos objekte (sutarties 1.1 p.), ir pagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 1 252,88 Eur dydžio skolos priteisimo. Be to, aplinkybė, jog ieškovė nurodė skolą už sunaudotą elektros energiją įskaičiusi į skolos už rangos darbus sumą, o skunde teigia nepripažinusi pirmosios instancijos teisme priešieškinio, vertinama kaip nepagrįstas bei nelogiškas apeliantės pozicijos keitimas (CPK 185 str.).
Dėl kitų apeliantės skundo argumentų nepasisakytina, nes jie teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
ieškovės UAB „Klaista“ apeliacinį skundą atmesti, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.