Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., lietuvis, vedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 208 str. 1 d. padarymu, ir

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turtinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. U., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku (nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26 pagal 2001-11-06 LR buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008-12-30 neturėdamas išrašymą pagrindžiančių dokumentų, išraše PVM sąskaitą-faktūrą ser. TRA Nr. (duomenys neskelbtini), 25313 Lt sumai, bei 2009-05-20, neturėdamas surašymą pagrindžiančių dokumentų, surašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. TRA Nr. (duomenys neskelbtini), 53115,86 Lt sumai, bei minėtus dokumentus apteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. D., tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės paskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, dėl to iš dalie negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis V. U., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku (nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26) aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26 pagal LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių (LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 9 punktą, būdamas atsakingas už inventorizacijos atlikimą laiku, bei už teisingų inventorizacijos metu nustatytų duomenų įtraukimą į apskaitą, neatliko ilgalaikio turto inventorizacijos už 2008 m., tuo pažeidė 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punktą;

be to, laikotarpiu nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26 pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, kasos knygoje apskaitė 100000 Lt, gautų pagal 2008-12-24 kasos pajamų orderius TVZ Nr. (duomenys neskelbtini) ir TVZ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kasos pajamų orderių 2009-01-01 dienai buhalterijai nepateikė, taip neužtikrino, kad kasos apyvartos žiniaraštyje (registre) būtų apskaitytos pagal kasos pajamų orderius TVZ Nr. (duomenys neskelbtini) ir TVZ Nr. (duomenys neskelbtini) gautos piniginės lėšos 100000 litų sumoje, tuo pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas“ 1 dalies ir 16 str. „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus,

be to, jis pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d., būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26, neišsaugojo 2009 m. sausio – birželio mėn. skolos tiekėjams apskaitos registrų , skolų perleidimo sutarties (susitarimo), pagal kurį 2009-03-20 700000 Lt įsiskolinimas akcininkui N. R. apskaitos registre (sąskaita 777 „Užskaitymai“) buvo nurašytas, ta pačia suma padidinant skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei skolų perleidimo sutarčių (susitarimų) pagal kuriuos įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre (sąskaita 777 „Užskaitymai“) buvo perkeltas kitom bendrovėm, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30. Tai yra V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis V. U., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būnant sunkioje ekonominėje padėtyje, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iš jų reikalavimus, o būtent 2009-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią 264179,76 Lt dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė 2009-05-05), tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įsiskolinta 101 250 Lt (apmokėjimo terminas – 2009-01-30), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įsiskolinta 103483,14 Lt (apmokėjimo terminas 2009-02-17), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai įsiskolinta 21603,33 Lt (apmokėjimo terminas nuo 2009-03-26 iki 2009-04-26), neatsiskaitė, taip neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, bei padarė kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 226336,47 Lt turtinę žalą. Tai yra V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 str. 1 d.

Kaltinamoji R. D., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore ir pagal 2007-12-20 apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dirbdama nuo 2007-12-03 iki 2009-09-28 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

2009-01-01 dienai kasos apyvartos žiniaraštyje, be pateisinamų dokumentų, nenurodžiusi pagrindo padidino pinigų likutį 100000 Lt iki 100845,18 Lt, nors 2008-12-31 kasos apyvartos žiniaraštyje pinigų likutis nurodytas 845,18 litai,

be to, ji apskaitos registre „Tiekėjai“ už 2008 metus 2009-01-01 dienai be pateisinamų dokumentų, nepagrįstai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)" įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)" 25313 Lt (grafa „Prekių grąžinimas“) iki 175937 Lt,

be to, ji apskaitos registre (241) „Pirkėjų įsiskolinimas nuo 2009-04-01 iki 2009-07-01“ įsiskolinimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-20 be pateisinamų dokumentų, nepagrįstai sumažino 53115,86 Lt (nurodytas perkėlimas įsipareigojimų kitoms bendrovėms, kurios nenurodytos registre (sąsk. 777 „Užskaitymai''),

taip be pateisinamų dokumentų sumažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 101250 Lt iki 22821,14 Lt (101250-25313-53115,86), ją įrašė į 2009-06-30 apyvartos žiniaraštį skolos tiekėjams Nr. 443,

šiais savo veiksmais pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas" 1 dalies ir 16 str. „Apskaitos registrai" 3 dalies reikalavimus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30. Tai yra R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis V. U. kaltu prisipažino (tik paskutinio posėdžio metu), parodė, kad 2007 m. gruodžio mėn. jį paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jie laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini) darbams atlikti. Vieni darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. Jie pasirašė sutartį ir darbus pradėjo lapkričio vidury. Direktorius jį pakvietė kaip rangovą. Pasakė, kad ligoninė privalės grąžinti pinigus, jei nepadarys laiku visų darbų. Buvo nutarta, kad visi „pabaiginėja savo galiukus“. 22 proc. Europos Sąjungos lėšų buvo sumokama tik pridavus objektą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo reikalauti pinigų. Bet „berniukus“ kvietė. Užsirakindavo savo patalpas. Teko rašyti policijoje pareiškimą. Tada prasidėjo aktavimas. Viskas, kas buvo konkursinėje medžiagoje, tą ir aktavo. Jei plotas 150 kv.m., tai rašė 200 kv.m. Jie sakė, kad neturi pinigų ir tomografo nestatys. Užprotokolavo, kai jis pasakė, kad jei jie to nedarys, tai jis samdys kitą įmonę ir išskaičiuos pinigus iš jų sumos. Jie tam neprieštaravo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis 300000 Lt sumai. Jie atliko darbų gal už 250000-270000 Lt. Europinius pinigus reikėjo įsisavinti iki metų galo. Buvo prašymas pasirašyti aktus į priekį, nes prapuls pinigai. Bendrų sutarimu visa vyko. Po to „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo reikalauti pinigų, nors darbai dar nebuvo atlikti. 53000 Lt – tai vėdinimo aparato statymo pinigai. Juos jis išminusavo iš aktavimo sumos. Inventorizaciją atliko už 2008 m. 100000 Lt – pinigai yra natūroje. Kadangi buvo Kalėdos, tai pinigai buvo pas jų namuose seife. Tiksliai neprisimena, kaip ten buvo patikrinimo metu. VMI „davė jiems velnių“, kad jie neturi viduje pinigų apskaitos . Tada jie sudarė taisykles. Jie rado sutartį, kur 70000 Lt užskaitymas yra R. Gresiant bankrotui, jie vykdė dar vieną sutartį Rokiškio ligoninėje. Jis 22 proc. pinigų turėjo atgauti iš ligoninės po komisijos. V. V. dirbo tame pačiame pastate. „Dangų studija“ taip pat pareiškė kreditorinius reikalavimus. Jiems jis buvo skolingas 20000 Lt. Teismas areštavo sąskaitą. Prašė šios bendrovės vadų, kad jie nuimtų areštą, tačiau su jais nepavyko susitarti. Jie reikalavo, kad jis atiduotų pinigus. Po to staigiai prasidėjo ir kiti areštai. Prarado 3,5 mln.Lt objektą – Rokiškio ligoninę. Tada buvo galvojama apie sklypų pirkimą. Buvo numatytas sklypas prie Garliavos, buvo daromos investicijos ten. Su savininku V. M. buvo sudaryta preliminari sutartis, sumokėtas 500000 Lt avansas. Žemės sklypas kainavo 1,5 mln. Lt. Tuo metu išsiskyrė akcininkų požiūriai. Su akcininkai pardavė savo akcijas. Jie prašė grąžinti avansą, tačiau Matulevičius grąžino tik 100000 Lt. Nori paaiškinti dėl tų 100000 Lt kasos pajamų orderio. Tie pinigai buvo skirti tiekėjams. Jis juos turėjo. Komisija nerado pinigų, nes jie buvo pas jį. Buvo tas šventinis šurmulys. Pinigus laikė namuose, jų neprarado. Pripažįsta, kad negerai padarė. D. pinigus pateikė sausio mėnesį. Jis jai pateikdavo ir visus dokumentus. Iš to ji darydavo įrašus. Jis neteisingai formino kasos operaciją, t.y. neapskaitė pinigų ir tokius duomenis pateikė D. Niekam neužsiminė, kad turi neapskaitytų pinigų. Dėl 53000 Lt sumos gali paaiškinti taip, kad dėl šios sumos jie neišrašė sąskaitos, nes jie neatliko darbų tai sumai. 53 115, 86 Lt – už tą sumą „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus. Šiuos darbus turėjo atlikti „(duomenys neskelbtini)“. Bet jie pasakė, kad neturi pinigų ir negali atlikti tų darbų.

Kaltinamoji R. D. kalta neprisipažino, parodė, kad atlikus kasos inventorizaciją, ji gavo akto egzempliorių. Inventorizaciją atlieka profesionaliai neparuošti žmonės. Jie gali nežinoti visų reikalavimų. Jie galėjo nereikalauti direktoriaus paaiškinimų, kodėl kasoje ir dokumentuose yra neatitikimas. Buvo atspausdintas žiniaraštis su šia suma. Yra reikalavimai, kad įrašai turi atvaizduoti faktinę situaciją. Tai yra įmonės vidaus politikos reikalas. Direktorius gali ne įmonės patalpose laikyti didesnę nei 10000 Lt sumą, tik turi užtikrinti tų pinigų saugumą. Manė, kad kreditinė sąskaita PTRA 00739 yra pateisinamas dokumentas. 50000 Lt buvo išrašyta sąskaita – faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašė direktorius. Mano, kad tai teisingas dokumentas. Pateiktų dokumentų pagrįstumo ji nesiaiškino. Tarpusavio skolos tarp kreditorių ir debitorių įskaitomos balansine verte. Sąskaitą neprivalo pasirašyti atsakingi asmenys. Nedaro bet prielaidos, kad U. suklastojo sąskaitą. Ne jos pareiga tikrinti dokumento pagrįstumą. U. parašą pažįsta. Ji matė inventorizacijos aktą. Galėjo inventorizacijos komisija padaryti klaidą. Ji tai įvertino kasos apyvartos žiniaraštyje. Ji neturėjo galimybės patikrinti sąskaitų turinio tikrumo. Jei dokumentas atitinka formą, jį priima kaip tikrą. Tvirtina, kad U. laiku nepateikė apskaitai turėtus kasos pajamų orderius. Visi tie dokumentai buvo apteikti jau sausio mėnesį. Direktorius sistemingai nesilaikė apskaitos reikalavimų. Kasininko pareigas direktorius vykdė. Ir ekspertizės akte pripažinta, kad nėra kaltės dėl skolos „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitų turinio negalėjo patikrinti, nes direktorius turėjo dokumentus. 53 000 Lt suma buvo įtraukta į apskaitą ir šia suma buvo sumažinta skola. Ji neturėjo galimybės patikrinti - ar darbai buvo atlikti, ar ne. Ji nebuvo pavaldi direktoriui, dirbo savarankiškoje įmonėje.

Liudytoja L. R. parodė, kad R. D. yra jos darbdavys. Ji 2008-2009 m. dirbo buhaltere (duomenys neskelbtini), kur R. D. buvo direktorė. (duomenys neskelbtini) irgi teikdavo buhalterines paslaugas. Buhalterinius dokumentus atveždavo į jų įmonę. Balansus sudarinėdavo R. D.. Visus pateiktus dokumentus įtraukdavo į apskaitą. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 48), ji juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad visi dokumentai visada būdavo pateikiami. Atsargų likučių inventorizacija buvo atliekama. Jei nerado inventorizacijos akto, tai ji gal ir galėjo į kokią kitą papkę įsegti jį.

Liudytojas O. Š. parodė, kad jis yra rusas, pažįsta V. U.. Jų įmonė buvo generalinis rangovas, o jų – „(duomenys neskelbtini)“ – subrangovas. Jų įmonė buvo sudarę sutartį su jais. Restauravo ligoninę. Savo darbą atliko laiku. Iš jų gavo 2/3 pinigų. Po to reikalai ėjosi nekaip, t.y. buvo pinigų trūkumas. Tada jie kreipėsi į Skorupską, kuris pasirašinėjo darbų apimtį. Jis pasakė, kad gavo direktoriaus įrodymą nieko nepasirašyti. Dorektorius P. pasakė jam (O. Š.), kadras galimybių juos apgauti. Tai pasakė necenzūriniais žodžiais. Tada jie pradėjo oficialiai susirašinėti ir jie nieko nelaimėjo. Supranta, kad tai buvo iš anksto suplanuota. Jie yra pasipiktinę tokiu jų elgesiu. Jie („(duomenys neskelbtini)“) įrodinėjo, kad atliko visus darbus, o jie įrodinėjo, kad neatliko. Dabar jis dirba kitoje įmonėje. Mano, kad ten buvo akivaizdus sukčiavimas.

Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus liudytojo O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 30), jis juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdyta kitam objektui. Pagal dokumentus jie yra skolingi 101000 Lt. Jie atliko ventiliacijos, kitus darbus. Kilo problemos dėl 12000 Lt. Jie (“(duomenys neskelbtini)”) padarė smulkius darbus. Sąskaitoje faktūroje ventiliacijos montavimo suma viršijo ventiliacijos sistemos kainą. Jie baigė patalpų remontą. Ptalpas užrakino (dėl vandalizmo). Pasiėmė raktus ir pasakė, kad kol nebus pasirašytas darbų priėmimo aktas, tol neatiduos raktų. Tada jie iškvietė policiją, keturiese norėjo atimti raktus iš jo. Tada jie kreipėsi į generalinį rangovą. Kameras montavo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie savo darbą atliko. Rūsyje įrenginėjo kameras. Į 2009-05-20 raštą atsakinėjo kontrargumentais, paprašė apmokėti tai, ką atliko daugiau nei, kad buvo numatyta. Negali pasakyti, kokios buvo svetimos skolos. Nesutinka su tuo, kad jiems neatlikus darbų, (duomenys neskelbtini) galėjo kreiptis į kitą firmą. Sąskaita buvo labai didelė. Jie galėjo susitarti, taičiau nesiderėjo. Nepamena, kad susirinkimų metu būdavo kalbama apie tai, kad jei jie neįrengs kamerų, tai bus pasamdyta kita firma.

Liudytoja E. M. parodė, kad V. U. matė, kai pasirašinėjo rangos sutartį. Tuo metu ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie užsakė dangas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas, o jie – subrangovai. Avansą sumokėjo pagal sutartį. Avansas buvo apie 30 proc. Viso buvo sumokėta apie 50 proc.visos sumos, o 50 proc. nesumokėjo. Direktorius aiškino, kad neturi pinigų. Tuo metu daug kas taip darė. Ji pardavė tos įmonės akcijas ir į teismą nesikreipė. Įmonės akcijas nupirko Petrikėnas. Gali būti, kad ligoninės direktorius informavo ją apie tai, kad ligoninė su „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė.

Specialistė L. B. parodė, kad pirminėje išvadoje ji nurodė, kad kasos likučio neatitikimas su inventorizacijos aktu yra 100000 Lt. Tai nepasikeitė. Pagrindiniame tyrime nebuvo pateiktas inventorizacijos aktas. Papildomame tyrime jis buvo pateiktas. Patvirtina, kad yra toks inventorizacinis aktas. Prie pagrindinio akto yra priedas Nr. 5, kur yra įvertintas šis dokumentas. Skaito, kad dokumento tai skolai nėra. Ši suma nesutampa su balanso duomenimis. Papildomai tyrimui buvo pateikta skolos perleidimo sutartis. Galima šioje dalyje nustatyti skolos dydį ir struktūrą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada keičiasi. Ne visos komandiruotės jai buvo pateiktos. 7020 Lt dokumentais nepagrįsti išmokėjimai. Dėl apdailos plytelių, plytelės buvo nurašytos į sąnaudas. Neaišku, kaip jos buvo panaudotos. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, papildomai pateikus dokumentus, mato, kad G. tuo laikotarpiu jau nebuvo akcininku, todėl išvada šioje dalyje keičiasi. Papildoma išvada keičiasi iš dalies. Nurodytos datos, kada turi būti grąžinta skolą. Sumos nesikeičia. Įmonė buvo nemoki. Dėl pareikštų kaltinimų. Prokurorui perskaičius V. U. kaltinimo pirmą punktą, specialistė nurodė, kad toks kaltinimas ir turėtų būti išlikęs. Prokurorui perskaičius V. U. kaltinimo antrą punktą, specialistė nurodė, kad inventorizacija buvo atlikta. Akte ir kasoje skyrėsi suma 100000Lt. Kasos knygoje buvo užregistruoti visi dokumentai. Žiniaraštyje neapskaitė dviejų kasos pajamų orderių po 50000 Lt. 2008-12-08 U. įsakymu buvo atlikta inventorizacija. Prokurorui perskaičius V. U. kaltinimo trečią punktą, specialistė nurodė, kad toks kaltinimas ir turėtų būti išlikęs. Prokurorui perskaičius V. U. kaltinimo ketvirtą punktą, specialistė nurodė, kad yra išsaugotos skolos tiekėjams. Papildomam tyrimui buvo pateikti dokumentai. Mano, kad šis punktas turi dingti iš kaltinimo. Prokurorui perskaičius R. D. kaltinimo pirmą punktą, specialistė nurodė, kad 2008 m. dar nebuvo įtraukta, o 2009-01-01 jau atisirado 100000 Lt. Į apyvartos žiniaraštį D. neįtraukė dviejų kasos pajamų orderių po 50000 Lt. 2009-01-01 tai buvo atstatyta. Prokurorui perskaičius R. D. kaltinimo antrą punktą, specialistė nurodė, kad toks kaltinimas ir turėtų būti išlikęs. Prokurorui perskaičius R. D. kaltinimo trečią punktą, specialistė nurodė, kad toks kaltinimas ir turėtų būti išlikęs. Nėra ginčo, kad kasoje tie 100000 Lt buvo užpajamuoti. Tie pinigai nebuvo įtraukti į inventorizacijos aktą. Inventorizacijos aktas skiriasi dviem orderiais po 50000 Lt. 2009-01-01 mato žiniaraštyje padidėjusį likytį 100000 Lt, tačiau orderių nemato. U. kasą gali tvarkytis. Jam buvo leista tik 10000 Lt laikyti namuose. Reikėjo daryti inventorizaciją ir jo namuose ieškoti pinigų. Jokia buhalterinė pažyma jai nebuvo pateikta, kuri patvirtintų, kaip atsirado tie 100000 Lt. Inventorizacijos metu grynų pinigų nerado. 845,18 Lt buvo rasta tik inventorzacijos metu. Inventorizacijos metu buvo rasta mažiau pinigų, nei kad jų buvo užaktuota (turėjo rasti 100845,18 Lt). D. galėjo ir nematyti tų dokumentų. Jeigu jai nebuvo pateikti tie dokumentai, tai ji ir neįtraukė jų į apskaitą. Problema tame, kad likutis, kurį nustatė komisija, nesutampa su likučiu kasoje. Tai dienai pinigų nebuvo. U. pateikė inventorizacijos aktą, su kurio išvadomis sutiko. Su VMI išaiškinimu (b.l. 47) ji nėra susipažinusi. Įvertinus dokumentus, kurie buvo įvardinti ir su kuriais ji dar nėra susipažinusi, gali keistis išvados. D. sausio 1 d. reikėjo surašyti pažymą apie tai, kad gruodžio mėnesį du kasos pajamų orderiai nebuvo įtraukti į apskaitą. Visi įrašai patvirtinami dokumentais. Buhalterė turėjo iš direktoriaus reikalauti tų dokumentų. Pirmoje byloje nenagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik parašė, kad pervedė pinigus. Jei vertinti tuos dokumentus (naujai pateiktus), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia žiūrėti nuo pat pradžių. Matė pažymą dėl kasos taisyklių. Ji vertindama vadovaujasi ne vidaus kasos taisyklėmis. Ta išvada tikrai nesikeis. Atliekant reviziją, net nebuvo užsiminta, kad pinigai yra kažkur kitur. Jokių pažymų nebuvo pateikta, kad pinigai kitur saugomi. Kasos taisyklės nenumato pinigų saugojimą kažkur kitur. Gal yra vidaus tvarka. Sulygina kasos knygą ir seife turimus pinigus. Patikrinimo metu turi būti pristatyti dokumentai ir pinigai. Revizija buvo paskelbta gruodžio 10 d. 100 000 Lt atėjo prieš Kūčias. Pinigai galėjo atsidurti sąskaitoje. Parašyta pažyma nekeistų to, kad pinigai nebuvo rasti. Ji vadovaujasi kasos taisyklių nutarimais.

L. V. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ samdė juos subrangovais vienam projektui (duomenys neskelbtini). Jie specializavosi inžinerinių sistemų montavime. Buvo sudarytas susitarimas. Jie atliko visus darbus. Iš pradžių su atsiskaitymais viskas buvo gerai. Po to atsiskaitymai pradėjo strigti. Dirbo 3-4 mėnesius. Direktorius, turbūt, neturėjo pinigų, todėl ir neatsiskaitė. Jų bendrovės buvo tame pačiame pastate. V. U. sakė, kad nėra pinigų. Taip tęsėsi ilgą laiką. Tada jie susipyko. Suruošė dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo. U. įteikė popierius, bet jis nepasirašė, kad juos gavo. Po to U. pasiūlė jiems perleisti skolą. Ligoninė jiems nemokėjo pinigų. Ligoninė jiems nenorėjo tiesiogiai mokėti pinigų. Pasirašė susitarimą dėl skolos perrašymo. Vyr. gydytojas pasirašė tą dokumentą. Su Giržadu buvo „Grundestos“ akcininkai. Įtaria, kad jis buvo 90 procentų akcininkas. Gali būti, kad buvo ir kiti akcininkai. Realiai gavo pinigus iš užsakovo, o ne generalinio rangovo. Kai atvyko į objektą, prieš juos ten niekas jų darbo nedarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“, lyg tai elektrą ten darė. Gal 2 mėnesius „(duomenys neskelbtini)“ juos „maitino“ pažadais. Iš pradžių jie dar skambino, bet po to jie pradėjo nekelti ragelio (V. U.). Po to pradėjo V. U. „gaudyti“. Advokatų kontora suruošė dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvo tik pažadai grąžinti skolą. Rašė skolos priminimo raštus. Sunku pasakyti, ar būtų atsiskaitę su jais, jei nebūtų inicijavę bankroto bylos iškėlimo. Nepasakys, ar taisė nekokybiškai kitų atliktus darbus. Kažkokį vieną skyrių jie ten darė. Prašė, kad padėtų jie. Ten reikalingos specialios žinios. Nebuvo perdaryti darbai, o buvo daromi. Darbų vadovu buvo A. R.. Jis važiuodavo į gamybinius susirinkimus.

Liudytojas A. R. parodė, kad teko dirbti (duomenys neskelbtini). Teko atlikti vėdinimo agregato montavimo darbus tomografo patalpai (oro paėmimas, šalinimas ir kt.). Buvo 3 darbai. Prieš juos buvo atlikti jau kai kurie darbai – buvo atvesti ortakiai. Jie užbaigė darbus, sumontavo vėdinimo agregatą. Buvo labai skubiai pabaigti darbai. Patalpos buvo neparuoštos. Detales reikėjo užsakyti. Šių darbų nepadarė prieš tai dirbusi įmonė. Buvo ortakiai sumontuoti nuo tomografo patalpos iki sienos (patys paprasčiausi darbai). Paruošiamųjų darbų realiai nebuvo atlikta. Reikėjo platinti duris, oro paėmimo šachta nebuvo sumontuota. Šiuos darbus galima buvo atlikti daug anksčiau ir mažesnėm sąnaudom. Mano, kad buvo neūkiškumas arba nenoras dirbti. Šių darbų atlikimas vėliau išprovokavo papildomas sąnaudas. Būtų buvę mažesni kaštai, jei darbai būtų buvę atlikti paruošiamajame etape. Teko perdaryti darbus. Toje patalpoje yra du vėdinimo agregatai. Reikėjo padaryti vamzdynus (reikėjo demontuoti vamzdynus). Vandens tiekimas į agregatus buvo numatytas vienam agregatui. Firma „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus prieš tai. Jų įmonė – „(duomenys neskelbtini)“. Jie atliko darbus kaip subrangovai. Direktoriai sudarinėjo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ darbų užbaigimui. Darbai buvo atlikti. Jis buvo tų darbų vadovas. Visi darbai buvo atlikti, buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. Nežino, ar už darbus buvo sumokėta. Terminus nustatė objekto pridavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi darbus. Visą pagrindinį darbą atliko jų įmonė. Sutartis derina direktoriai. Jam priklauso techninis projektas – duodama užduotis, kurią turi įvykdyti. Jis taip supranta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko darbų. Jei laimi konkursą, tai visam darbui. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo G. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ofisai buvo viename pastate. Nežino „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų.

Liudytoja K. M. parodė, kad sąskaitų– faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. ARGM (duomenys neskelbtini) kopijas išdavė ir formino ji. Ji juos ir pasirašė. Kadangi buhalterinė programa neduoda keitimo, todėl ji pateikė nuorodą į sąskaitą – faktūrą. Ji negalėjo pakeisti žymos „už prekes“. Paimti pinigai yra šios sąskaitos dengimui. Apskaitos programa leidžia nurodyti „už prekes“, „už palsaugas“, todėl šiuos atveju ir darė nuorodą į sąskaitą. Tuo metu ji buvo rinkodaros direktorė. Šiuos dokumentus ji atsispausdino. Tai nebuvo kasdieninė operacija. Ji pasirašydavo ir kasos pajamų orderius. Šiuo atveju nežinojo kaip daryti, todėl darė nuorodą į sąskaitą. Pasitaiko, kad ne tik programos, bet ir rankraštiniai įrašai neatitinka. Tuo metu jai atrodo, kad pateikta nuoroda parodys už ką pinigai buvo pervesti.

Ekspertė M. K. parodė, kad tai yra sąlyginė išvada. Jie nustato dokumentines aplinkybes. Jie nežino, ar ubaičiui buvo išmokėta 100000 Lt saugojimui kitoje vietoje. Yra tik liudijimas apie tai, o ne dokumentas. 100000 Lt kasos pajamų knygoje buvo užpajamuoti. Paaiškinimas buvo toks, kad U. pasiėmė 100000 Lt saugojimui. Tai turėjo būti įforminta. Tuo metu kasoje pinigų nebuvo. Nežino, kokius prierašus galima buvo padaryti žiniaraštyje. Tai nekeičia apskaitos reikalavimų pažeidimo fakto. Nėra įrodymų, kad pinigai yra. Pagal inventorizaciją, jų nėra. Inventorizacija – faktinių aplinkybių konstatavimas. Inventorizacijos aktas faktinių aplinkybių konstatavimo atveju yra aukštesnis dokumentas už kasos knygą.

Liudytoja D. U. parodė, kad kaltinamasis V. U. yra jos vyras, jį pažįsta beveik 30 metų, santuokoje gyvena – 27 metus. Per tuos metus pastebėjo, kad jis turi daugiau teigiamų savybių, nei neigiamų, t.y. yra atsakingas, pareigingas žmogus. Jis niekada nevartojo smurto. Jie turi 26 metų dukrą. Dukros ir vyro santykiai yra labai geri. Mano, kad tai yra klaida, kad įvyko toks įvykis. Ji yra įsitikinusi, kad daugiau tai nepasikartos. Vyras yra ne tas žmogus, kuris jos neklausytų, nepaisytų jos nuomonės. Jis niekada nemaišė valdiškų ir privačių interesų. Jei vyras būtų kitoks, tai ji tiek metų su juo negyventų. 120 proc. garantuoja už vyrą.

Iš 2009-08-17 ir 2009-08-18 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie atskiroje pakuotėje buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (4 t., b.l. 1-5).

Iš Apskaitos paslaugos sutarties kopijos matyti, kad (3 t., b.l. 1-4), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Apskaitos paslaugų tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pirminius dokumentus vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, atstovauti mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje (SODRA), paslaugų teikimo laikotarpiu teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais.

Iš Pranešimo apie reikalavimo teisių perlaidimą matyti, kad (2 t., b.l. 17) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo reikalavimo teisę į įmonės esamą išsiskolinimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-05 sąskaitos išrašo matyti, kad (2 t., b.l. 16), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 264181,16 Lt.

Iš Statybos darbų subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktų už 2008 m. 11-12 mėnesius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ataskaitos matyti, kad (1 t., b.l. 26-30, 42-47, 51-58, 61-62) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, už kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atitinkamai sumokėti.

Iš Statybos darbų subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų akto (1 t., b.l. 76-80, 82-88)

Iš Statybos darbų subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), papildomo susitarimo prie 2008-12-18 sutarties, atliktų darbų perdavimo priėmimo akto (1 t., b.l. 103-111).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus Papildomos specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (6 t., b.l. 117-134) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus naujus buhalterinius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo atliktas tyrimas, kurio metu užduotas klausimas ar keisis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities specialistės išvada Nr.5-2/142, atsižvelgiant į naujai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentus ir jei taip, tai kokia apimtimi.

Iš 2014-03-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Mr. 11-48 (14) matyti, kad buvo atlikta buhalterinė ekspertizė (7 t., b.l. 99-117).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 223 str. 1 d. ir 208 str. 1 d. (V. U.)

Pagal LR BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal LR BK 208 str. 1 d. atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 6 str. 1 d. yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011, publikuota biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 36).

V. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs BK 95 str. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė penkerių metų senaties terminą už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir aštuonerių metų senaties terminą už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 95 str. 1 d. 1 p. b) ir c)). Tuo metu galiojusio BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama apysunkių, o BK 223 str. 1 d., 208 str. 1 d. - nesunkių nusikaltimų kategorijoms.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl BK 223 str. 1 d., 208 str. 1 d. epizodų V. U. atžvilgiu yra suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nustatyta, kad V. U. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų (bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra kliūčių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymui dėl BK 223 str. 1 d., 208 str. 1 d. epizodų V. U. atžvilgiu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. (V. U., R. D.)

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, tačiau to negalima suprasti taip, kad atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą būtinai sietina su mokestinės prievolės valstybės biudžetui nevykdymu. Valstybės finansiniai interesai, be kita ko, suponuoja ir tai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2014).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1) apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7dalyje nurodytas dokumentas; 2) pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 3) ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimosumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, tiek BK 222 str. dispozicijoje nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. U. nuo 2007-11-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kasininku. Taigi, jis buvo atsakingas ir už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, jų pateikimą mokesčių administratoriui. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-363/2014). Buhalterinės apskaitos įstatyme taip pat nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (16 straipsnio 1 dalis) bei apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (19 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad, be G. J., kiti asmenys būtų disponavę įmonės dokumentais.

Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 str., yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamasis V. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., t.y. prisipažino, kad neapskaitė pinigų ir tokius duomenis pateikė D. Dėl jo nusikalstamos veikos padarymo teismui jokių abejonių nekyla. Šiuo atveju teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis V. U. apgaulingai tvarkė apskaitą, t.y. laikotarpiu nuo 2007-11-07 iki 2009-10-26 pagal 2001-11-06 LR buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008-12-30 neturėdamas išrašymą pagrindžiančių dokumentų, išraše PVM sąskaitą-faktūrą ser. TRA Nr. (duomenys neskelbtini), 25313 Lt sumai, bei 2009-05-20, neturėdamas surašymą pagrindžiančių dokumentų, surašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. TRA Nr. (duomenys neskelbtini), 53115,86 Lt sumai, bei minėtus dokumentus apteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. D., tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės paskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30. Teismas mano, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. Kaltinamasis yra kaltas ir baustinas. Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Kaltinamoji R. D. kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., neprisipažino, parodė, kad sąskaitų turinio negalėjo patikrinti, nes sąskaitos buvo pas V. U..

Pažymėtina, kad BK 222 str. subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo, apgaulingai tvarkantis įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat ir juridinis asmuo: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito ar konsultacinių įmonių specialistai tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas tais atvejais, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba ūkio subjekte jos iš viso nėra; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimą, paslėpimą ar sunaikinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu ūkio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) buhalterinių, audito ar konsultacinių įmonių specialistams, su kuriais sudaryta sutartis dėl apskaitos tvarkymo, su jais nesusitaręs, pateikia žinomai neteisingus apskaitos dokumentus ar apskritai neteikia tam tikrų apskaitos dokumentų, tai už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako būtent ūkio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris. Tačiau jeigu ūkio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) apgaulingai buhalterinę apskaitą tvarko susitaręs su buhalterinių, audito ar konsultacinių įmonių specialistais, tai jie kartu su šiais specialistais atsako pagal BK 222 str.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad įmonės vadovas V. U. būtų susitaręs su R. D. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., todėl ji išteisintina.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 101250 Lt atlyginimo (2 t., b.l. 117-120, 161).

LR BPK 109 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. Šioje byloje buvo nustatytos aplinkybės, neleidžiančios priimti galutinio sprendimo LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (LR BPK 109-115 str.).

Esant tokioms aplinkybėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 101250 Lt atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę reikalauti žalos atlyginimo LR CPK nustatyta tvarka.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, prokuroro Haroldo Mulevičiaus 2011-09-06 nutarimu buvo laikinai apribotos V. U. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: ½ žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (5 t., b.l. 113-114).

Kadangi civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, todėl teismas mano, kad nėra jokio pagrindo toliau šioje baudžiamojoje byloje taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. U. turtui.

Dėl laidavimo

Byloje kaltinamojo V. U. žmona D. U. pareiškė prašymą dėl laidavimo.

LR BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos LR BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti V. U. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau teistas nebuvo, kas atitinka LR BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltu padaręs nusikalstamas veikas, prisipažino, kas atitinka LR BK 40 str. 2 d. 2 p. ir yra pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka LR BK 40 str. 2 d. 4 p. Kadangi šiuo atveju civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, todėl sąlyga dėl žalos atlyginimo nespręstina.

LR BK 40 str. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. žmona D. U. neteista (8 t., b.l. 78), charakterizuojama teigiamai (8 t., b.l. 79), dirbanti (8 t., b.l. 80), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (8 t., b.l. 81). Teismo nuomone ji gali būti V. U. laiduotoja.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, V. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už LR BK 222 str. 1 d. BK 40 str. pagrindu be užstato, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2009-08-17 ir 2009-08-18 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai atskiroje pakuotėje pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b.l. 1-3, 4 t., b.l. 3, 5) –nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.Apskaitos paslaugų sutarties kopija (3 t., b.l. 1-4), pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą kopija (2 t., b.l. 17), reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopija (2 t., b.l. 22), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-05 sąskaitos išrašas (2 t., b.l. 16), Statybos rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktai už 2008 m. 11-12 mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ataskaitos (1 t., b.l. 26-30, 42-47, 51-58, 61-62), Statybos darbų subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktai (1 t., b.l. 76-80, 82-88), Statybos darbų subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), papildomas susitarimas prie 2008-12-18 sutarties, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai (1 t., b.l. 103-111) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. (LR BPK 94 str. 1 d. 3p.)UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, pateikti 2012-10-14 teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 93, 110), esantys prie bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, likę, po ekspertizės atlikimo (7 t., b.l. 97-98) Lietuvos teismo ekspertizės centre, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3-6 d., 6 d., 307 str. 4-7 d., 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

baudžiamąjį procesą V. U. atžvilgiu pagal LR BK 223 str. 1 d. ir 208 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

R. D. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 d, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Panaikinti prokuroro Haroldo Mulevičiaus 2011-09-06 nutarimu laikinai apribotas V. U. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2009-08-17 ir 2009-08-18 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai atskiroje pakuotėje pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b.l. 1-3, 4 t., b.l. 3, 5) , nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apskaitos paslaugų sutarties kopiją (3 t., b.l. 1-4), pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimo kopiją (2 t., b.l. 17), reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopiją (2 t., b.l. 22), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-05 sąskaitos išrašą (2 t., b.l. 16), Statybos rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus už 2008 m. 11-12 mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ataskaitas (1 t., b.l. 26-30, 42-47, 51-58, 61-62), Statybos darbų subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus (1 t., b.l. 76-80, 82-88), Statybos darbų subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), papildomą susitarimą prie 2008-12-18 sutarties, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus (1 t., b.l. 103-111) – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą. (LR BPK 94 str. 1 d. 3p.)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, pateiktus 2012-10-14 teisiamojo posėdžio metu (6 t., b.l. 93, 110), esančius prie bylos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, likusius po ekspertizės atlikimo (7 t., b.l. 97-98) Lietuvos teismo ekspertizės centre nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.