- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- M1-176-1005/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33987-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakarklis
- Kategorijos
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias priemones R. B., jo gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, šiuo metu gyvenančiam Kupiškio socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini), neteistam, perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2019 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), miško aikštelėje, viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent kirviu daužė D. D. automobilį „Opel Astra Station“, v. n. (duomenys neskelbtini) sulankstė priekines kairės pusės duris 91 Eur vertės, galines kairės pusės duris 100 Eur vertės, taip tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam D. D. 191 Eur turtinę žalą ir pažeidė viešąją tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. B. parodė, kad įvykį dėl kurio vyksta teismo posėdis kažkiek prisimena. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, po to išgėrė raminančių vaistų ir perkaito saulėje. Ėjo per pušyną, iš kur pas jį atsirado kirvis nepamena. Tada užėjo „durnoji“ ir sukapojo mašiną. D. D. pažįsta, prieš jį nėra nusistatęs. Dėl savo poelgio gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. D. D. padarytą žalą atlyginti sutinka. Teismo posėdžio metu D. D. davė 200 Eur, likusią žalą atlygins pervesdamas pinigus jam į banko sąskaitą. Pinigų turi, nes gauna pensiją. Parodo, kad po įvykio jį paguldė į Rokiškio psichiatrinę ligoninę ir gydė 3 mėnesius. Po to, paleido ir jis apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur jam yra teikiamos socialinės paslaugos iki 2020-05-07. Planuoja ieškotis išsinuomoti butą (duomenys neskelbtini), bet jei neras kur gyventi, jo buvimas krizių centre galės būti pratęstas. Kai apsigyveno (duomenys neskelbtini) jam gydytojai „atitaikė“ labai gerus vaistus. Dabar jis gerai išsimiega, todėl dieną būna žvalus, alkoholio išvis nebevartoja ir nebenori vartoti, nors seniau mėgo alų. Kas mėnesį pats važiuoja pas gydytoją išsirašyti raminančių vaistų, kuriuos nusiperka pats, arba nuperka socialinė darbuotoja. Vaistų pavadinimo nepamena. Leidžiamus vaistus kas dvi savaites pirmadieniais jam suleidžia (duomenys neskelbtini). Kad turi leistis vaistus žino, nes turi kalendorių telefone. Parodo, kad pats nori vartoti vaistus, kad nebedarytų blogų darbų.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. parodė, kad R. B. yra jam pažįstamas asmuo, jo atžvilgiu R. B. nėra buvęs agresyvus. Įvykio dieną jis su savo automobiliu užvažiavo į miško aikštelę pušinėlyje, norėjo pažiūrėti, ką veikia vaikai, kurie ten ateina grybauti, šunį vežioti. Sėdėjo automobilyje ir žiūrėjo telefoną, kai prie automobilio priėjo R. B. ir paklausė, kiek valandų. Jam pasakė, kiek valandų, tada R. B. pasakė, kad „o dar suspėsiu“ ir pradėjo daužyti jo automobilį su kirviu. Iš kur pas R. B. atsirado kirvis neįsivaizduoja. Tada jis išvažiavo iš įvykio vietos ir iškvietė policiją. Parodo, kad R. B. žalai atlyginti jam davė 200 Eur, o dėl likusios žalos atlyginimo jie susitarė, kad R. B. pinigus jam perves į banko sąskaitą, todėl civilinio ieškinio nebepalaiko.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad yra socialinė darbuotoja ir dirba (duomenys neskelbtini), R. B. yra jos klientas. R. B. nuo 2019-11-07 krizių centre yra teikiamos socialinės priežiūros ir apgyvendinimo paslaugos. Ji (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020-01-02 ir apie R. B. gali atsilieti tik teigiamai. R. B. nepažeidinėja režimo, nevartoja alkoholio, prireikus padėti buityje niekada neatsisako. Su R. B. ji yra kalbėjusi apie įvykį, kai buvo apgadinta mašina, tai gali pasakyti, kad R. B. dėl šio įvykio gailisi. Parodo, kad R. B. džiaugiasi, kad jam yra išrašyti geri vaistai ir noriai juos vartoja. Pas slaugytoją susileisti vaistų R. B. ateina pats. R. B. pats registruojasi ir pas gydytojus. Parodo, kad (duomenys neskelbtini) R. B. socialinės priežiūros ir apgyvendinimo paslaugos bus teikiamos iki 2020-05-07. R. B. yra motyvuojamas susirasti būstą, tačiau kol kas vengia tai daryti, gali būti, kad jam yra patogu gyventi (duomenys neskelbtini), kadangi čia yra geros gyvenimo sąlygos. R. B. kalba, kad planuoja nuomotis butą (duomenys neskelbtini). Parodo, kad teoriškai, jei R. B. nesusiras kur gyventi, jam socialinės priežiūros ir apgyvendinimo paslaugos galės būti pratęstos 6 mėnesiams. Paaiškina, kad tais atvejais, kai žmonės išeina iš (duomenys neskelbtini) gyventi savarankiškai, socialinės paramos skyrius informuoja apie tokį žmogų naują socialinį darbuotoją. Savo ruoštu, (duomenys neskelbtini) darbuotojai susisiekia su žmogaus naujos gyvenamosios vietos socialiniu darbuotoju, seniūnu, ir informuoja apie situaciją.
Teismo posėdžio metu ekspertė S.Gruzdienė parodė, jog išklausiusi R. B. parodymų savo duotas ekspertizės išvadas palaiko. Keičia tik išvadą, kurią davė apie R. B. galėjimą šiuo metu suvokti savo veiksmus. Ji ekspertizės akte buvo parašiusi, kad R. B. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų, tačiau dabar mano, kad R. B. iš dalies gali suvokti savo veiksmus. Ir toliau rekomenduoja R. B. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Pažymi, kad šiuo metu R. B. sveikatos būklė yra pagerėjusi, nes R. B. buvo ilgą laiką gydytas stacionare, o nuo tada reguliariai vartoja medikamentus. Dabar R. B. yra prižiūrimas (duomenys neskelbtini), tačiau, jei išeis gyventi savarankiškai, yra didelė tikimybė, kad nevartos vaistų ir jo sveikata pablogės.
Iš D. D. protokolo - pareiškimo matyti, kad 2019-08-05 apie 18.40 val. jis sėdėjo savo automobilyje „Opel Astra“, v.n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),vadinamame „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė vaikų su grybais. Tuo metu priėjo pažįstamas R. B., kuris ranka sudavė per jo automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį, pasakė „ko čia stovi, važiuok iš čia“ ir su kirviu pradėjo daužyti jo automobilį. Jis tada iš karto parvažiavo į namus ir pranešė policijai apie įvykį. Prašo R. B. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (b. l. 9)
Iš 2019-08-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į sodybą. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 21-24)
Iš 2019-08-05 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris stovi kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, matyti, kad ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių apie 8 cm ilgio apgadinimai, ant automobilio dešinės pusės galinių durelių yra matomi apie 17 cm ilgio apgadinimai, taip pat matomi apgadinimai ant galinio vaizdo veidrodėlio. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 25-28)
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2019 m. gruodžio 4 - 18 d. akto matyti: 1) įtariamajam R. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas Paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas; 2) baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu R. B. pagal savo psichinę būklę negalėjo visiškai suvokti savo daromos veikos pavojingumo ir negalėjo savo veiksmų visiškai valdyti; 3) po baudžiamojo įstatymo nustatytos veikos padarymo ir šiuo metu R. B. pagal savo psichinę būklę negalėjo ir negali visiškai suvokti savo veiksmų ir negalėjo ir negali savo veiksmų valdyti; 4) šiuo metu R. B. negali būti apklausiamas, jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu su juo atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali dalyvauti bylos nagrinėjime teisme; 5) R. B. yra pavojingas visuomenei ir jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (b. l. 102-106)
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, jog jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina ir leidžia teigti, kad R. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys, taip pat, eksperto teisme duoti paaiškinimai patvirtina, jog įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. B. buvo konstatuojamas psichikos sutrikimas - paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas. Dėl savo psichikos sveikatos būklės R. B. negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio bei valdyti savo veiksmus. Taigi, teismas konstatuoja, jog R. B. Lietuvos Respublikos BK uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. B. šiuo metu nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdžio metu ekspertė patikslino duotą išvadą ir nurodė, kad R. B. šiuo metu iš dalies gali suvokti savo veiksmus, tačiau ekspertė paliko prie duotos išvados, jog R. B. tikslinga skirti priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismo R. B. taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prokuroras nurodė, kad atsižvelgiant į pagerėjusią R. B. psichikos sveikatos būklę ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra pakankama priemonė kontroliuoti R. B. sveikatos būklę. Prokuroro nuomone, R. B. ambulatoriškai būtų gydytojų priežiūroje, ir atsiradus būtinybei būtų sprendžiama dėl jo priverstinio gydymo stacionare.
Taigi, įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytas išvadas, eksperto paaiškinimus, veikos padarymo aplinkybes, R. B. parodymus bei jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 17, 98 straipsnio nuostatomis, R. B. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, spręsdamas dėl R. B. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, pritaria prokuroro pozicijai, kad R. B. sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi. R. B. apklausos metu teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad R. B. pakankamai gerai orientuojasi aplinkoje, supranta teismo procesą bei savo padarytus veiksmus vertina kritiškai, be to, savanoriškai atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, o dėl likusios žalos atlyginimo susitarė. Taip pat, yra svarbu tai, jog R. B. ne tik noriai vartoja jam išrašytus medikamentus, tačiau suvokia ir jų teigiamą poveikį savo sveikatai. Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja A. G. paaiškino, kokios yra tolesnės R. B. priežiūros (duomenys neskelbtini) galimybės po 2020-05-07. Taigi, yra aišku, kad netgi tuo atveju, jei R. B. pradės gyventi savarankiškai, jis vis tiek, bus gyvenamosios vietos socialinio darbuotojo akiratyje. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. B. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė–ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo įsitikinimu šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas yra pakankama priemonė R. B. sveikatos būklės stebėjimui, o prireikus ir reagavimui į jos pasikeitimus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Teismas iki nutarties dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įsiteisėjimo, irgi nemato pagrindo R. B. skirti kokią nors kardomąją priemonę.
Teismas, priėmęs vieną iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, privalo išspręsti ir Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus klausimus, t. y., nurodyti sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo bei nurodyti nuosprendžio apskundimo tvarką bei terminus (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. D. pareiškė 641 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl automobilio apgadinimo jam buvo padaryta turtinė žala (b. l. 47) ir ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-12-30 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu. (b. l. 48)
Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.
Šioje byloje nustatyta, kad R. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako, todėl nukentėjusiojo D. D. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011). Teismo posėdžio metu R. B. nukentėjusiajam savanoriškai atlygino 200 Eur žalą, o dėl likusios žalos atlyginimo raštu susitarė su nukentėjusiuoju, kad žalą atlygins iki 2020-06-01 įmokėdamas pinigus į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Nukentėjusiajam išaiškintina, kad tuo atveju, jei jam turtinė žala savanoriškai nebus atlyginta, jis turi teisę dėl nepakaltinamo R. B. padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 straipsniais,
nutarė:
Pripažinti, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas, ir atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Civilinio ieškovo D. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus. Šią teisę turi asmuo, kurio atžvilgiu išnagrinėta byla, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.