- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-334-493/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00710-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pareiškėjas
- D. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundą dėl 2023 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) nutarties, kuria pareiškėjo D. T. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14215-2023 (ROIK: 23209142399) buvo tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-14215-2023 (ROIK: 23209142399) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. T. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-14215-2023 D. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 (septyniasdešimt penkių) eurų dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 18.48 val., vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančio žengti pėsčiojo, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su nutarimu, D. T. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. J. skundą, 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, skundžiamą Institucijos nutarimą panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį D. T. atžvilgiu nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritarė pareiškėjo skundo argumentams, kad tiek Institucijos, tiek pareiškėjo pateiktuose vaizdo įrašuose aiškiai ir akivaizdžiai matosi, kad artėjant D. T. vairuojamam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos, pėsčioji taip pat dar tik artėja prie jos, užbaigdama paskutiniuosius žingsnius, ir sustoja tik tuomet, kai pareiškėjo vairuojamas automobilis yra prieš pat perėją arba važiuoja per ją. Teismo manymu, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, vertinusi pareiškėjo D. T. veiksmus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
3. Apeliaciniame skunde Institucija apygardos teismo prašo panaikinti 2023 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-855-667/2023 ir Institucijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14215-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23209142399 palikti nepakeistą.
3.1. Skunde Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka inkriminuotam padarytam nusižengimui pagrįsti.
3.2. Institucijos vertinimu, teismas išimtinai aukščiau iškėlė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir jo gynybinę versiją. Institucija nesutinka su tokiais argumentais, kuriais pareiškėjas bando nuginčyti nusižengimo padarymo faktą, nes vaizdo įrašai kaip tik paneigia jo dėstomus faktus, kuriuose tiesiogiai užfiksuotas įvykis ir įdėmiai juos peržiūrinėjant, jie akivaizdžiai patvirtina, jog prieš pat perėją moteris akivaizdžiai jau buvo priėjusi prie pėsčiųjų perėjos teritorijos, zonos, kuri yra pažymėta nurodomuoju kelio ženklu „ Pėsčiųjų perėja“, žiūri į tą pusę, iš kurios arčiausiai atvažiuojančios transporto priemonės ir pravažiavus pažeidėjo vairuojamam automobiliui pirma eismo juosta, kuris net nesulėtina greičio prieš pėsčiųjų perėją, moteris žengia ir eina per gatvę. Akivaizdu, kad pėsčioji į pėsčiųjų perėją įžengė tik pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei pravažiavus perėją, kadangi pareiškėjas nesustojo ir nepraleido pėsčiosios įžengti į pėsčiųjų perėją. Teismo ir pareiškėjo argumentai, kad pėsčioji nebuvo pilnai sustojusi prieš pėsčiųjų perėją nešalina pareiškėjo prievolės sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir įsitikinti, ar pėsčiasis neketina eiti per perėją. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuotos aplinkybės, kad pėsčioji jau yra prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketina žengti į perėją, tačiau prieš įžengdama į pėsčiųjų perėją ji stabteli, žiūri į kairę važiuojamosios dalies pusę (į pareiškėjo važiavimo krypties kelią) patvirtina pėsčiojo vienintelį siekį – tai yra pereiti per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę. Taip pat svarbu paminėti, kad faktą, jog pėsčioji buvo prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketino žengti į pėsčiųjų perėją patvirtina tai, kad nuo to momento, kai pareiškėjas nepraleido pėsčiosios į pėsčiųjų perėją ir pėsčioji buvo priversta stabtelti ir palaukti, kol pareiškėjas pravažiuos pėsčiųjų perėją, pėsčiajai pakako vos trijų žingsnių, kad ji atsidurtų važiuojamojoje kelio dalyje.
3.3. Pažymima, kad jog KET 30 punkte nėra nurodytas tikslus atstumas centimetrais ar metrais, tačiau suprantama, kad jis turi būti saugus ir pėstysis ne tik, kad gali, bet ir privalo stovėti bent „dešimt centimetrų“ nutolęs nuo važiuojamosios kelio dalies, kad nebūtų kliudytas pravažiuojančių transporto priemonių dalių. Teismas pats preziumuoja, kad pėsčioji dar tik artėja prie pėsčiųjų perėjos, kai pareiškėjo vairuojamas automobilis yra prieš pat perėją, tačiau tai tik patvirtina, kad pėsčioji buvo saugiu atstumu, prieš pat važiuojamosios dalies kraštą ir ketino įžengti į pėsčiųjų perėją, tačiau ji į pėsčiųjų perėją nebuvo praleista. Remiantis vaizdo įrašais, pėsčioji pareiškėjui buvo matoma jau iš toliau, jis ne tik, kad turėjo galimybę, tačiau ir privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų pėsčiąją į pėsčiųjų perėją, tačiau to nepadarė. Jis puikiai matė pėsčiąją prie pėsčiųjų perėjos, kuri, būdama prie pėsčiųjų perėjos, žiūrėjo pareiškėjo vairuojamo automobilio kryptimi. Pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad prieš pėsčiųjų perėją jo važiavo greitis nekinta, tai yra nesumažėja, jis greičio prieš pėsčiųjų perėją nesulėtina ir nesiima jokių veiksmų, kad įsitikintų, ar nėra ketinančių eiti per perėją pėsčiųjų.
3.4. Institucija manymu, teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė neteisingą išvadą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. T. prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundas netenkinamas
5. Sutinkamai su ANK 652 straipsniu, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, mano, kad surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka D. T. inkriminuotam padarytam nusižengimui pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįsti, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
6. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.
7. D. T. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo surašytas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido į pėsčiųjų perėją ketinančios žengti pėsčiosios, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą.
8. Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
9. Iš bylos aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. T., apylinkės teismui skųsdamas Institucijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimą neginčijo, kad pirmiau nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Opel Astra Sports Tourer“, juo kirto pėsčiųjų perėją, tačiau nesutiko šioje situacijoje pažeidęs Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatytus reikalavimus. Jo teigimu, prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad pėsčioji žengė ir įžengė į pėsčiųjų perėją jau po to, kai jo vairuojama transporto priemonė ją pravažiavo. Žemesnės instancijos teismas sutiko su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija, laikė, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, vertinusi pareiškėjo D. T. veiksmus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl Institucijos nutarimą laikė nepagrįstu ir naikintinu. Institucija, nesutikdama su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka inkriminuotam padarytam nusižengimui pagrįsti. Institucija skunde teigia, kad akivaizdu, jog pėsčioji į pėsčiųjų perėją įžengė tik pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei pravažiavus perėją, kadangi pareiškėjas nesustojo ir nepraleido pėsčiosios įžengti į pėsčiųjų perėją, o tiek apylinkės teismo, tiek pareiškėjo argumentai, kad pėsčioji nebuvo pilnai sustojusi prieš pėsčiųjų perėją, nešalina pareiškėjo prievolės sustoti prieš pėsčiųjų perėją ir įsitikinti, ar pėsčiasis neketina eiti per perėją.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas nurodė aiškius ir itin išsamius priimamo sprendimo (tenkinti D. T. skundą) motyvus, taip pat išdėstė įrodymus (bei atskleidė jų turinį), kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamos nutarties argumentams ir motyvams.
11. Skunde dėstomus argumentus, kuriais Institucija bando įrodyti pažeidimo padarymo faktą, paneigia prie bylos medžiagos prijungti objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, tai yra Institucijos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas įvykis, dėl kurio D. T. nagrinėjamu atveju ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, o taip pat vaizdo įrašas, kurį yra pateikęs administracinėn atsakomybėn patrauktas D. T.
12. Įdėmiai peržiūrėjęs vaizdo įrašus, apygardos teismas, daro išvadą, kad Institucijos skunde pateikiami situacijos vertinimai yra klaidingi. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai ir konstatuoja, kad teismas nepadarė jokių įrodymų vertinimo klaidų. Tuo tarpu Institucija subjektyviai vertina vaizdo įrašuose užfiksuotas detales ir pritaiko jas grįsdama savo įvykio versiją. Aukštesnio teismo vertinimu, skunde pateikiama įvykio eiga prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
13. Institucijos pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuotas ir matomas vaizdas platesniu kampu, matoma šviesoforu nereguliuojama pėsčiųjų perėja bei aplink ją esantys ir eisme dalyvaujantys asmenys. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą matyti, kad šalia važiuojamos kelio dalies esančiu šaligatviu eina pėsčioji. Pastaroji eina ganėtinai sparčiu žingsniu, tokiu pat sparčiu žingsniu eidama į priekį ji ima keisti judėjimo trajektoriją ir eina palengva sukdama į kairiąją šaligatvio pusę. Ją stebint, iš pradžių susidaro įspūdis, kad ji taip ir praeis kairėje šaligatvio pusėje esančią pėsčiųjų perėją. Tačiau pėsčioji, staiga pasukusi į pėsčiųjų perėją vedantį šaligatvio praplatėjimą, jame trumpam beveik nesustodama stabteli, pažiūri į kairę važiuojamosios kelio dalies pusę, praleidžia iš esmės tuoj pat po jos stabtelėjimo per pėsčiųjų perėją pravažiavusį D. T. vairuojamą automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o jį praleidusi tokiu pat sparčiu žingsniu pereina per pėsčiųjų perėją. Akivaizdu, kad prieš praleidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto D. T. automobilį, pėsčioji buvo stabtelėjusi prieš eismo juostą. Tačiau priešingai, nei teigiama skunde, tai nelaikytina sustojimu prieš pat eismo juostą, tai yra važiuojamosios dalies kraštą. Kaip teisingai nurodo pati Institucija, pėsčiajai prireikė net trijų žingsnių, kad ji atsidurtų važiuojamojoje kelio dalyje. Pėsčiųjų perėjos apibrėžime nurodyta, kad perėjos ribas žymi ženklinimo linijos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad perėjos linijos prasideda dar šiek tiek toliau nuo važiuojamosios dalies krašto. Todėl aukštesnis teismas laiko, kad pėsčioji buvo stabtelėjusi prieš eismo juostą, tačiau nebuvo stabtelėjusi prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą), kaip yra nustatyta KET 30 punkte. O atsižvelgiant į tai, kad pėsčioji prieš perėją nepilnai stabtelėjusi ir objektyvai įvertinusi situaciją praleido jau iš esmės prieš perėją buvusį D. T. vairuojamą automobilį, nelaikytina, kad pėsčioji stovėjo ir laukė galimybės įžengti į perėją. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje šią situaciją įvertino pirmosios instancijos teismas, pėsčioji, bandydama pereiti važiuojamąją kelio dalį būtent ir įvertino, ar tai daryti saugu, ji stabtelėjo, ir tik po D. T. vairuojamo automobilio praleidimo žengė į pėsčiųjų perėją, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad D. T. vairuojamas automobilis, kai pėsčioji stabteli prie važiuojamosios kelio dalies, jau yra privažiavęs pėsčiųjų perėją ir nekelia jokio pavojaus ir neįtakoja pėsčiosios elgesio.
14. Aptartų aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas ir Institucijos argumentas, kad D. T. nepraleido pėsčiosios į pėsčiųjų perėją ir pėsčioji buvo priversta stabtelti ir palaukti, kol jis pravažiuos. Šiuo atveju įvertintina tai, kad artėjant D. T. vairuojamam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų perėjos, kaip jau nustatyta pirmiau, stebint šaligatviu einančią pėsčiąją, sunku buvo įvertinti, kad ji žada sukti į kairėje šaligatvio pusėje esančią pėsčiųjų perėją. O tuo metu, kai ji tikslingai ir iš esmės nelėtindama ėjimo greičio ima sukti į perėjos pusę ir nepilnai sustoja, D. T. vairuojamas automobilis jau yra prieš pat perėją. Aukštesnis teismas mano, kad tuo atveju, jei D. T. esant tokiai situacijai staiga būtų stabdęs savo vairuojamą automobilį, tai be abejonės būtų sukėlęs pavojų paskui jį važiuojantiems automobiliams. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojama transporto priemonė nevertė stovėti bei laukti prieš eismo juostą trumpam stabtelėjusią pėsčiąją ir administracinėn atsakomybėn patrauktas D. T. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatytų reikalavimų.
15. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta D. T. kaltumą pagrindžiančių įrodymų, tai yra, jog jo veiksmuose buvo ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma. Aukštesnio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Esant tokia situacijai, skundžia apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti 2023 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.