Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-11-18 · Civilinė byla Nr. e2-13055-1176/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-18
Bylos Nr.
e2-13055-1176/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06026-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Ražanauskienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
Wizz Air Hungary Ltd
Advokatai
Deimantė Tiškė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13055-1176/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06026-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.10; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Liucijai Kščenavičienei,dalyvaujant ieškovei A. A., jos atstovei advokato padėjėjai Deimantei Tiškei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovei Wizz Air Hungary Ltd. Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Wizz Air Hungary Ltd. Lietuvos filialui, kurį patikslinusi, prašo ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 7 501,55 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 1 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo parduoti butą, esantį Kipre, už 250 000 Eur. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2024 m. spalio 1 d. Siekdama laiku atvykti į sandorio sudarymo vietą, ieškovė 2024 m. rugsėjo 14 d. įsigijo atsakovės Wizz Air skrydžio Vilnius – Larnaka bilietą 2024 m. rugsėjo 30 d. (Nr. EW 902) už 169,99 Eur. Prieš skrydį jai nepavyko atlikti registracijos internetu. Susisiekus su atsakovės atstovu, jai buvo paaiškinta, kad registraciją reikės atlikti oro uoste. Atvykus į Vilniaus oro uostą, ieškovė buvo informuota, kad privalo įsigyti „Wizz Air Priority“ paslaugą dėl papildomo bagažo. Įsigijus paslaugą, jai buvo išduotas lėktuvo bilietas be nurodytos sėdėjimo vietos. Visiems keleiviams sulipus į lėktuvą, ieškovei buvo pranešta, kad jai neužteko vietos ir ji negalės išskristi. Ieškovė įsigijo naujus lėktuvo bilietus skrydžiui 2024 m. spalio 1 d. per Kelną: Ryanair skrydį Kaunas–Kelnas už 120,77 Eur ir EuroWings skrydį Kelnas – Larnaka už 348,99 Eur, iš viso sumokėdama 469,76 Eur. Ieškovė į Larnaką atvyko tik 2024 m. spalio 1 d. 20:25 val., todėl nekilnojamojo turto pirkėjas B. B. atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, motyvuodamas pardavėjos (ieškovės) kalte. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas, ieškovė turėjo sumokėti pirkėjui 2,5 % dydžio baudą nuo turto kainos, t. y. 6 250 Eur. Ši suma buvo sumokėta 2024 m. spalio 2 d. Be minėtų nuostolių, ieškovė patyrė ir kitų papildomų išlaidų, kurias sudaro: 611,80 Eur (išlaidos užsakytam ir naujam pervežimui iš Larnakos oro uosto, automobilio parkavimą Kaune, kelionę iš Raseinių į Vilnių ir atgal, „Bolt“ paslaugas, kelionės išlaidas bei apartamentų nuomą). Bendrą turtinę žalą sudaro 7 501,55 Eur (169,99 Eur + 469,76 Eur + 6 250 Eur + 611,80 Eur). Neturtinę žalą ieškovė įvertino 2 000 Eur suma. Neturtinę žalą ieškovė grindžia tuo, kad patyrė nepatogumų, stresą, neigiamų išgyvenimų ir prarado nekilnojamo turto pirkėją. Dėl atsakovės veiksmų ji ne tik prarado pirkėją ir patyrė finansinių nuostolių, bet ir turėjo ieškoti maršruto su persėdimu, dėl to kelionė užtruko, patyrė neigiamą aplinkinių reakciją dėl neįvykusio sandorio. Ieškovė savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228¹, 6.807, 6.809 straipsniais bei 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatomis. Anot ieškovės, atsakovė, kaip oro vežėja, netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę pervežti keleivę, nepagrįstai atsisakė ją vežti ir privalo atlyginti visą dėl to kilusią žalą. 2024 m. lapkričio 11 d. ir 2025 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakymo negavo.

3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Byla žodinio proceso tvarka 2025-10-08 teismo posėdyje išnagrinėta, išklausius ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, nedalyvaujant atsakovės atstovui.

Šalies argumentai

5. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Deimantė Tiškė paaiškino, kad A. A. turėjo skristi į Kiprą, kur buvo suplanuotas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris. Dėl atsakovės kaltės skrydis neįvyko. Kadangi ji pavėlavo atvykti vieną dieną, pirkėjas atsisakė sudaryti sutartį. Dėl to A. A. teko sumokėti pirkėjui 6 250 Eur baudą. Būdama oro uoste, ji skubiai įsigijo naujus „Ryanair“ bilietus skrydžiui su persėdimu iš Kauno, kurie kainavo 469,76 Eur. Šiuo atveju turtinę žalą sudaro 6 250 Eur bauda, 469,76 Eur už kitų lėktuvo bilietų įsigijimą, 169,99 Eur, kurie buvo sumokėti už pirminio bilieto pirkimą, taip pat papildomos išlaidos iš viso 611,80 Eur sumai. Taip pat buvo patirta neturtinė žala, kuri vertinama 2 000 Eur suma.

6. Ieškovė A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad rugsėjo 14 dieną per atsakovės programėlę nusipirko bilietą iš Vilniaus į Larnaką. Bilietą pirko be konkrečios sėdėjimo vietos, nes taip yra pigiau. Norint pasirinkti konkrečią vietą, reikia mokėti papildomai. Pagal taisykles, nemokama vieta priskiriama atliekant registraciją likus parai iki skrydžio. Registraciją bandė atlikti skrydžio dienos rytą, likus maždaug penkioms ar šešioms valandoms, tačiau sistema neleido to padaryti. Susisiekus su atsakove, jai buvo paaiškinta, kad taip kartais nutinka ir liepė atvykti į oro uostą anksčiau, galbūt dėl dokumentų patikrinimo. Oro uoste, pateikus dokumentus, jai pasakė, kad vietos lėktuve nėra, nors už bilietą buvo sumokėta. Taip pat patikrino bagažą ir nustatė, kad jis šiek tiek viršija leistiną dydį. Pirko bilietą be papildomo bagažo, manė, kad lagaminas tilps po sėdyne. Teko papildomai susimokėti už bagažą. Jai davė bilietą be vietos ir nurodė laukti – jei liks laisvų vietų, mane įleis. Sutiko, nes buvo būtina tą dieną išskristi į Kiprą. Prieš įlaipinimą laukė kartu su maždaug 15 kitų keleivių, taip pat neturėjusių vietų. Kelis žmones pakvietė į lėktuvą, o likusiems, įskaitant mane, pranešė, kad vietų daugiau nėra. Tada oro uosto darbuotojas visus, kurie neišskrido, palydėjo į bendrovės biurą. Ten paaiškino, kad tą pačią dieną pasiūlyti kito skrydžio negali. Į klausimą, kodėl taip atsitiko, neatsakė. Dėl pinigų grąžinimo ar kompensacijos liepė rašyti pretenziją tiesiogiai atsakovės bendrovei. Išėjusi iš biuro, per programėles pradėjo ieškoti kitų skrydžių. Rado jungiamąjį skrydį iš Kauno į Kelną, o iš ten, po penkių ar šešių valandų laukimo, – į Larnaką, kurį organizavo „Ryanair“. Šiuos bilietus ir įsigijo. Dėl susiklosčiusios situacijos ji patyrė papildomų išlaidų, perkant naujus bilietus, dėl kelionės iš Raseinių į Kauna, pervežimo paslaugų iš Larnakos oro uosto ir mokesčių už automobilio stovėjimą. Skrido į Kiprą, nes turėjo susitikti su pirkėju B., su kuriuo buvo sudariusi preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl to, kad neatvyko sutartu laiku, pirkėjas įsižeidė ir atsisakė tęsti derybas. Jis pareikalavo sumokėti sutartyje numatytą baudą. Bandė siūlyti atidėti sandorį vėlesniam laikui, bet jis nesutiko. Kai suprato, kad neišskris, tiksliai neprisimina, kaip informavo pirkėją. Mano, kad skambino vystytojui „Carrington Group“ ir pranešė apie situaciją. Visos mintys buvo sutelktos į tai, kaip kuo greičiau rasti kitą skrydį. Į Larnaką atskrido spalio 1 dienos vakare. Su pirkėju susitiko kitą dieną, spalio 2-ąją. Jis pasakė, kad ja (ieškove) nebepasitiki, nes nesilaiko susitarimų. Po kelių dienų ji sumokėjo jam reikalaujamą baudą. Parduodamas turtas – apartamentai, kuriuos įsigijo iš vystytojo „Carrington Group“ beveik prieš metus. Ji neužsiima nekilnojamojo turto pardavimo verslu, tiesiog norėjo parduoti jai priklausantį turtą. Ši situacija jai (ieškovei) sukėlė didelį šoką ir emocinę įtampą. Nežinojo, kaip elgtis ir kaip išspręsti problemą. Buvo pažeistas pasitikėjimas ja. Pirkėjas B. tiesiogiai jai pasakė, kad nebepasitiki, nes nevykdo susitarimų. Mano, kad dėl to nukentėjo jos (ieškovės) reputacija Kipre. Kipras yra maža šalis, o miestelis, kuriame yra turtas, dar mažesnis, dauguma žmonių vieni kitus pažįsta. Ten praleisdavo daug laiko – po savaitę, dvi ar tris. Turėjo draugų ir pažįstamų. Reguliariai ten lankėsi jau apie dvejus metus, todėl mano, kad jos reputacija yra svarbi.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismui paklausius, ar pageidauja ieškovė apklausti „Carrington Group“ atstovą, kuris pasirašė 2025-06-26 rašą, ieškovės atstovė pasakė, kad nepageidauja, nes aplinkybės jau yra įrodytos rašytiniais įrodymais ir išsamiais ieškovės paaiškinimais. Taip pat yra pateikta rašytinė informacija, patvirtinanti, kad notarinis sandoris buvo rezervuotas konkrečiai datai. Nėra jokių aplinkybių, kurios paneigtų ieškovės poziciją, todėl apklausti Kipre įsikūrusio juridinio asmens atstovą nėra būtina, nes tai užtęstų procesą. Šiuo metu negali pasakyti, kas konkrečiai pasirašė raštą. Ant dokumento matomas įmonės antspaudas ir, tikėtina, vadovo parašas, tačiau vardas ir pavardė nėra nurodyti. Raštas pateiktas kaip oficialus įmonės dokumentas.

Šalies argumentai

8. Ieškovė paaiškino „Carrington Group“ rašto gavimo aplinkybes. Paaiškino, kad po pirmojo teismo posėdžio, teismui paprašius pateikti registracijos dokumentus, kreipėsi į įmonę su prašymu pateikti raštą, patvirtinantį, kad turėjo įvykti sandoris. Raštą gavo ne paštu, o asmeniškai nuvykusi į jų biurą Kipre. Tai įvyko laikotarpiu tarp pirmojo ir šio posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad tarp jos ir atsakovės susiklostė keleivių pervežimo oru paslaugos, tačiau dėl atsakovės kaltės ji pagal įsigytą bilietą negalėjo išskristi, nes nebuvo laisvų vietų lėktuve. Ieškovė nurodo, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo ją atlyginti, priteisiant iš kalto asmens – atsakovės.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.807 straipsnyje nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. CK 6.809 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą, – nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir už bagažo vežimą. To paties 2 dalyje nustatyta, kad keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo perdavimas – bagažo kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teisės aktuose. Taigi, įrodymas, galintis patvirtinti keleivio vežimo oru sutarties sudarymą, yra bilietas.

11. Ieškovės duotų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad ji 2024-09-14 iš atsakovės įsigijo 2024-09-30 dienai 13:50 valandai keleivių pervežimo oru paslaugas Vilnius-Larnaka, skrydžio numeris EW 902. Už bilietą sumokėjo 169,99 Eur sumą. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė banko duomenis, iš kurių matyti, kad 2024-09-14 buvo atliktas 169,99 Eur sumai mokėjimas, tačiau iš šio įrodymo nėra galimybės nustatyti, už ką konkrečiai yra mokama suma. Kitų duomenų šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė, nors pasirengimo stadijoje teismas ieškovei tai siūlė padaryti. Kadangi ieškovė nepateikė ne tik bilieto, bet ir kitų duomenų, pagrindžiančių, jog ji buvo įsigijusi vežimo oru paslaugas 2024-09-30 dienai 13:50 valandai Vilnius-Larnaka, skrydžio numeris EW 902, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl šios paslaugos teikimo, atitinkamai ir atsakovės neteisėti veiksmai (jie paremti deklaratyviais ieškovės teiginiais). Kadangi ieškovė neįrodė, jog tarp jos ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai keleivių vežimo oru paslaugų teikimo santykiai, nėra pagrindo priteisti jos naudai iš atsakovės 169,99 Eur sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinę atsakomybę asmeniui galima taikyti tik tokiu atveju, jei yra įrodomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai, žala (jos dydis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.250 straipsniai). Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė neturi pagrindo reikalauti ir kitų patikslintu ieškiniu reikalaujamų sumų (turtinės ir neturtinės žalos), nes neįrodžius vienos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės atsakomybės klausimas apskritai negali būti svarstomas. Dėl aptartų motyvų ieškovės patikslintas ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas.

12. Atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, netenkinamas jos prašymas iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13. Byloje patirtos 24,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš pralaimėjusios šalies – t. y. ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,50 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Ražanauskienė