Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei Gintarei Matonytei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi U. G., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini) raj., administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio 25 d. ūkio subjekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimo metu buvo rasti neženklinti maisto produktai: šaldyti virti žirniai – 26 vnt. (iš viso 5,2 kg), kibinai po 120 g. – 11 vnt. (iš viso 1,92 kg), troškiniai po 300 g. – 6 vnt., Kijevo kotletai po 190 g. – 11 vnt.; taip pat rasti maisto produktai su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu: pica „Pizza Dumano“ po 305 g. – 2 vnt., tinkamumo vartoti terminas iki 2016-07-26 ir 2016-10-08, gaivusis citrinų braškių skonio gėrimas po 330 ml – 6 vnt. (iš viso 1,980 l), tinkamumo vartoti terminas iki 2016-10-28, gamintojas UAB „Kalnapilio tauro grupė“. Tokiais savo veiksmais U. G. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 straipsnį, Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 21 ir 29 punktus (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2017-05-01) ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat U. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neįvykdė Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-658, kuriuo buvo uždraustas picos „Pizza Dumano“ (po 305 g. – 2 vnt., tinkamumo vartoti terminas iki 2016-07-26 ir 2016-10-08), gaiviojo citrinų braškių skonio gėrimo (po 330 ml – 6 vnt. (iš viso 1,980 l), tinkamumo vartoti terminas iki 2016-10-28, gamintojas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“) tiekimas rinkai. Šie maisto produktai 2017 m. sausio 25 d. patikrinimo metu rasti ūkio subjekte UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors tiekimas rinkai buvo uždraustas. Tokiais savo veiksmais U. G. pažeidė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir tuo padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo U. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad patikrinimo metu jo vadovaujamoje kavinėje iš tikrųjų buvo rasti produktai su pasibaigusiais galiojimo terminais, tačiau šiais produktais prekiaujama nebuvo, jie tik buvo palikti kavinėje, nes barmenė šiuos produktus norėjo pasiimti sau, todėl jie buvo padėti į šaldytuvą su kitais produktais, nors jis liepė juos sunaikinti. Jis leidžia ir personalui laikyti produktus ten, kur laikomi produktai klientams, nes daugiau produktų nėra kur laikyti. Jis taip pat sutinka su tuo, kad jo vadovaujamoje kavinėje buvo rasti neženklinti produktai, tačiau šių produktų jis neturi kaip paženklinti. Jeigu jam yra atvežami kibinai dėžėje, ant kurios yra etiketė, tai jis neturi galimybės paženklinti kiekvieno kibino atskirai. Jis buvo pateikęs Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai kibinų įsigijimo dokumentus ir etiketę, kurioje buvo nurodyta prekės sudėtis, tačiau jam buvo atsakyta, jog jiems tai yra neįdomu, nes reikia pirkti tokius produktus, kurie yra paženklinti. U. G. teigimu, po vieną kibiną niekas neženklina, o atskirai įpakuoti kibinai yra neskanūs klientams. Pripažįsta, kad kibinų etiketė su prekės sudėtimi nebuvo padėta prie kibinų, o gulėjo stalčiuje.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Gintarė Matonytė teismo posėdyje nurodė, kad pirminio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasti netinkami produktai, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti produktus tiekti rinkoje, kuris buvo įteiktas barmenei. Sprendimas buvo surašytas įmonės vardu. Atlikus papildomą patikrinimą įmonėje buvo rasti tie patys produktai, t.y. pica ir gaivusis gėrimas, kurių tiekimas rinkai uždraustas. Tai buvo vertinama kaip nekokybiško produkto pateikimas rinkai ir dėl to buvo surašytas dar vienas protokolas dėl sprendimo nevykdymo. Tarnybos atstovės teigimu, kiekvienas produktas turi būti paženklintas, kad būtų nustatytas prekės vartojimo laikas ir prekės sudėtis. Ji pati asmeniškai patikrinime nedalyvavo, tačiau patikrinimo metu yra fiksuojama padėtis realiu laiku.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba Vilniaus maisto ir veterinarinėje tarnyboje. Liudytoja parodė, kad 2017 m. sausio 25 d. ji dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinime, kuris vyko laisva forma ir kurio metu buvo nustatyti tokie patys pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti anksčiau. Prieš tai, dar 2015 metais, šioje įmonėje taip pat buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo rasti sušaldyti produktai, tačiau jokie šių produktų įsigijimo dokumentai pateikti nebuvo. Už tai atsakingai darbuotojai buvo skirta nuobauda. 2016 metais Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnyba šioje įmonėje atliko dar vieną patikrinimą ir jo metu buvo rasti sušaldyti kibinai, žirniai, Kijevo kotletai, kurie nebuvo tinkami prekybai. Šiais produktais buvo uždrausta prekiauti ir jie turėjo būti utilizuoti. Tačiau įmonės direktorius tokio Vilniaus maisto ir veterinarinės tarnybos sprendimo neįvykdė, nes papildomo patikrinimo metu vėl buvo rastos tos pačios picos ir gaivieji gėrimai, kuriuos buvo uždrausta tiekti rinkai. Taip pat buvo rasti neženklinti žirniai, kibinai, troškiniai, Kijevo kotletai. Liudytojos teigimu, šaldytuve turi būti išskirta vieta darbuotojų maistui laikyti, tai gali būti dėžutė. Šiuo atveju jų neįtikino paaiškinimai, kad picos priklauso darbuotojams, nes jos buvo su tomis pačiomis datomis, kaip ir pirminio patikrinimo metu. Rasti produktai nebuvo paženklinti, be įsigijimo dokumentų, etikečių ir pasibaigusiu galiojimo laiku. Savininkas atsinešė ženklinimo etiketes, tačiau jis neįrodė, kad etiketės yra būtent tų produktų. Įmonės patikrinimo metu dalyvavo D. V., po to atvyko vadovas, kuris tik atsivežė etiketes. Etikečių vietoje nebuvo. Pasibaigus pirminiam patikrinimui, įmonės vadovas parašo trūkumų pašalinimo planą ir nurodo, iki kada trūkumus pašalins. Po to, kai trūkumai pašalinami, apie tai informuojama Maisto ir veterinarijos tarnyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, kad trūkumus jau pašalino. Pagal Maisto ir veterinarijos tarnybos tvarką, siekiant nustatyti, ar rasti trūkumai iš tikrųjų buvo pašalinti, vadovai gali skirti papildomą patikrinimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Papildomo patikrinimo metu sušaldyti neženklinti produktai buvo rasti šaldiklyje, kuris skirtas prekybai. Picos buvo padėtos lentynoje, skirtoje darbuotojams, gaivieji gėrimai buvo laikomi kartu su kitais gėrimais šaldytuve. Įmonės vadovas pasakė, kad už produktų laikymą yra atsakinga barmenė, tačiau pareigybinės instrukcijos nepateikė. Pagal reglamentą visi produktai turi būti laikomi atskirai. Tačiau jeigu yra išskirta laisva vieta šaldytuve ir asmuo atsineša savo maisto, tai gali jį pasilaikyti šaldytuve. Jie to nefiksuoja kaip pažeidimo.

Liudytoja D. V. teismo posėdyje nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Liudytoja nurodė, kad 2017 m. sausio 25 d. iš Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos atvyko patikrinti, ar yra pašalinti anksčiau nustatyti pažeidimai. Ji pati nežinojo, kokie prieš tai buvo nustatyti pažeidimai, nes pirminiame patikrinime nedalyvavo, ir nežino, ką U. G. nurodė dėl rastų produktų. Atėjusi moteris iš Vilniaus miesto ir veterinarijos tarnybos rado tuos pačius pažeidimus, kurie ir buvo nustatyti anksčiau. Liudytoja nurodė, kad produktai su pasibaigusiais galiojimo terminais buvo rasti šaldytuve kartu su kitais produktais. Šiuos produktus ji pasiliko sau, gaiviuosius gėrimus gėrė pati ir kita barmenė. Pasibaigus produktų galiojimo laikui, jie yra nurašomi. Po pakartotinio patikrinimo visi tokie produktai buvo nurašyti. Kiek jai žinoma, patikrinimo metu buvo pateikti produktų įsigijimo dokumentai, tačiau tai nėra jos atsakomybė. Taip pat patikrinimo metu buvo rasti kibinai, tačiau jų įsigijimo dokumentus direktorius atsivežė su savimi. Šiuo metu visi trūkumai yra pašalinti. Jeigu darbuotojai atsineša savo maisto, jo laikymui yra skirta lentyna bendrame šaldytuve ir šaldiklyje, kurioje užrašyta „darbuotojams“.

U. G. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, nurodytus protokole, taip pat grindžiama:

- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-658, kuriame nurodyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė V. B., išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 69VMIP-2457 medžiagą, nustatė, kad rasti neženklinti maisto produktai: įmonėje sušaldyti virti žirniai po 200 gr - 18 vnt; kibinai po 120 g - 20 vnt., troškiniai po 376 g. - 10 vnt., kepta duona, sufasuota po 100 g. - 3 vnt. Maisto produktai su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu: pica „Pizza Dumano“ po 305 g. - 2 vnt., tinka vartoti iki 2016-07-26 ir 2016-10-08, gaivusis citrinų-braškių skonio gėrimas po 330 ml – 9 vnt, tinkamumo vartoti terminas 2016-10-28, gamintojas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Iš viso: 13,640 kg. Minėti produktai neatitinka 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas. 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189. p.l) 18 str. 1 dalies; Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ su pakeitimais (2015 m. vasario 12 d. Nr. V-204) 21, 29 punktų reikalavimų. Šiuo sprendimu buvo uždraustas aukščiau minėtų produktų tiekimas rinkai (b.l. 12-13);

- 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktu trūkumų šalinimo planu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pašalinti visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. 69VMIP-2457 nurodytus teisės aktų pažeidimus iki 2016 m. gruodžio 23 d. Šis planas buvo suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (b.l. 10-11);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 23 d. informavimu dėl trūkumų šalinimo plano įgyvendinimo, kuriuo Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo informuota apie tai, kad minėtos tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 69VMIP-2457 nustatyti trūkumai pašalinti trūkumų šalinimo plane numatytais terminais (b.l. 9);

- Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. sausio 25 d. Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktu Nr. 69VMĮP-232, iš kurio matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neplaninį patikrinimą, dalyvaujant pardavėjai-barmenei D. V., po paskutinio atlikto planinio patikrinimo 2016 m. gruodžio 7 d., buvo nustatyta, kad trūkumai, nurodyti planinio patikrinimo metu yra dalinai pašalinti, įsigytos dez.priemonės. Nepaženklinti maisto produktai, nėra atsekamumo, receptūros pateiktos, tačiau nenurodyti visi būtini rekvizitai. Tikrinimo metu rasta neženklintų maisto produktų: šaldytų virtų žirnių 26 vnt. po 200 g., iš viso 5,2 kg; 16 vnt. kibinų po 120 g, iš viso 1,92 kg; 11 vnt. Kijevo kotletų po 190 g, iš viso 2,09 kg; troškiniai po 300 g, 6 vnt., iš viso 1,8 kg; pica „Pizza Dumano“ po 305 g., 2 vnt., tinkamumo vartoti terminas iki 2016-07-26 ir 2016-10-08; gaivusis citrinų-braškių skonio gėrimas po 330 ml., 6 vnt., tinkamumo vartoti terminas 2016-10-28, gamintojas UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (1,980 l). Iš viso rasta 11,62 kg maisto produktų. Vartotojams nėra pateiktos informacijos apie maisto produktuose, patiekaluose esamus alergenus. Draudžiama tiekti žmonių maitinimui maisto produktus su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Taip pat prie šio akto pridedamos nuotraukos su rastais produktais (b.l. 3-8).

U. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis padarė nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 139 straipsnio 1 dalį, nes atitinkama veika jis pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 21 ir 29 punktų (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2017-05-01) reikalavimus.

2002-01-28 Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau - ir Reglamentas) A skyriaus 18 straipsnyje, reglamentuojančiame atsekamumą, numatyta, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą (18 str. 1 d.); maisto ir pašarų verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Tam tikslui minėti operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją. (18 str. 2 d.); į Bendrijos rinką pateikti arba pateiktini išleistini maisto produktai arba pašarai yra ženklinami etiketėmis, kad juos būtų lengviau atpažinti remiantis atitinkamais dokumentais arba informacija, kurių reikalaujama konkretesnėmis nuostatomis (18 str. 4 dalis). Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ (toliau – ir Higienos norma „Maisto higiena“) 21 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2017-05-01) yra numatyta, kad maisto saugos priežiūros veiksmai turi būti registruojami taip, kad būtų galima visais maisto tvarkymo etapais atsekti maisto produktą, ingredientą ar kitą medžiagą, skirtą dėti arba įdėtą į maistą, bei jų tiekėją, taip pat įmones, į kurias tiekiami tvarkomi produktai. Maisto verslo operatoriai saugo su maisto sauga bei jos priežiūra susijusius dokumentus 2 metus, bet ne trumpiau kaip gaminamo maisto tinkamumo trukmė. Šios Lietuvos higienos normos 29 punkte numatyta, kad tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis; tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis; parduoti maistą, kai jo tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, draudžiama. Tad iš šių teisės normų turinio yra akivaizdu, jog U. G. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamento ir higienos norminių aktų pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino iš dalies bei neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad jo vadovaujamoje kavinėje patikrinimo metu buvo rasti neženklinti maisto produktai, taip pat picos ir gaivieji gėrimai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Tačiau, jo teigimu, produktais su pasibaigusiais galiojimo terminais prekiaujama nebuvo, jie tik buvo palikti kavinėje, nes barmenė šiuos produktus norėjo pasiimti sau, todėl jie buvo padėti į šaldytuvą su kitais produktais, nors jis liepė juos sunaikinti. U. G. taip pat nurodė, kad jis neturi galimybės paženklinti kiekvieno produkto atskirai ir jeigu jam, pavyzdžiui, yra atvežami kibinai dėžėje, ant kurios yra etiketė, jis neturi galimybės paženklinti kiekvieno kibino atskirai. Jis buvo pateikęs Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai kibinų įsigijimo dokumentus ir etiketę, kurioje buvo nurodyta prekės sudėtis, tačiau jam buvo atsakyta, jog jiems tai yra neįdomu, nes reikia pirkti tokius produktus, kurie yra paženklinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių U. G. kaltę pažeidus nurodytus visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamento ir higienos norminių aktų reikalavimus.

U. G. kaltę patvirtina patikrinime dalyvavusi Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarinėje tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė V. M., kuri duodama parodymus teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad 2016 metų gruodžio mėnesį Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba atliko U. G. vadovaujamoje kavinėje planinį patikrinimą, kurio metu buvo rasti sušaldyti kibinai, žirniai, Kijevo kotletai, kurie nebuvo tinkamai paženklinti, taip pat rastos picos ir gaivieji gėrimai, kurių tinkamumo vartoti terminas jau buvo pasibaigęs. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininkės 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu, šiuos produktus buvo uždrausta tiekti rinkai. Atlikus neplaninį kavinės patikrinimą 2017 m. sausio 25 d., buvo nustatyti tie patys pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti ir 2016 m. gruodžio mėnesį, t.y. buvo rasti be įsigijimo dokumentų bei neženklinti žirniai, kibinai, troškiniai, Kijevo kotletai, taip pat rastos picos ir gaivieji gėrimai, kurių vartoti tinkamumo terminas jau buvo pasibaigęs. Visi neženklinti produktai buvo laikomi šaldiklyje, kuris skirtas prekybai. Picos buvo padėtos lentynoje, kuri nurodyta, kad skirta darbuotojams (kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, tiesiog padėjus tokį užrašą), gaivieji gėrimai buvo laikomi kartu su kitais gėrimais šaldytuve. Liudytojos teigimu, jų neįtikino paaiškinimai, kad picos priklauso darbuotojams, nes jos buvo su tomis pačiomis pagaminimo ir tinkamumo vartoti datomis, kaip ir pirminio patikrinimo metu.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos V. M., vykdžiusios jai pavestas pareigas, parodymais, kadangi šios liudytojos parodymai yra nuoseklūs bei byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad savo tiesiogines pareigas vykdžiusi inspektorė pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, galėtų būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų jį melagingai apkalbėti. Be to, liudytojos V. M. parodymai neprieštarauja ir kitai byloje esančiai medžiagai, t.y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimui „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-658, kuriuo buvo uždrausta tiekti rinkai sušaldytus virtus žirnius, kibinus, troškinius, keptą duoną, sufasuotą po 100 g, taip pat 2 vnt. picas „Pizza Dumano“, kurių tinkamumo vartoti terminas iki 2016-07-26 ir 2016-10-08 ir gaiviuosius citrinų-braškių skonio gėrimus, kurių tinkamumo vartoti terminas iki 2016-10-28 (b.l. 12-13). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktam trūkumų šalinimo planui, kuriuo įmonė įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 23 d. pašalinti visus Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. 69VMIP-2457 nurodytus teisės aktų pažeidimus (b.l. 10-11), 2016 m. gruodžio 23 d. informaciniu raštu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybą, kad visi aukščiau minėtame patikrinimo akte nurodyti trūkumai yra pašalinti (b.l. 9) bei Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. sausio 25 d. Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktui Nr. 69VMĮP-232, patvirtinančiam, kad po paskutinio atlikto planinio patikrinimo 2016 m. gruodžio 7 d., trūkumai, nurodyti planinio patikrinimo metu nėra pašalinti (b.l. 3-5).

Nors apklausta teismo posėdyje liudytoja – kavinės barmenė D. V. patvirtino teismui U. G. teiginį, kad picomis ir gaiviaisiais gėrimais, kurių vartoti tinkamumo terminas jau buvo pasibaigęs, prekiaujama nebuvo, šie produktai tik buvo palikti kavinėje, nes barmenė šiuos produktus norėjo pasiimti sau, tačiau teismas šiuo teiginiu nesivadovauja, nes liudytoja V. M. nurodė, kad pakartotinio neplaninio patikrinimo metu 2017 m. sausio 25 d. buvo rastos tos pačios picos, su tomis pačiomis tinkamumo vartoti datomis ir tie patys gaivieji gėrimai, kurie buvo rasti ir pirminio patikrinimo metu 2016 m. gruodžio 7 d. Tad akivaizdu, jog praėjus pusantro mėnesio po pirminio patikrinimo barmenė turėjo pakankamai laiko šias picas ir gėrimus pasiimti sau, o ne laikyti jas kavinės šaldytuve kartu su kitais maisto produktais, skirtais realizacijai, juo labiau, kad šių picų tinkamumo vartoti terminai jau buvo pasibaigę 2016-07-26 ir 2016-10-08, o gaiviųjų gėrimų - 2016-10-28. Teismas taip pat nesivadovauja U. G. deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, kad jis buvo davęs nurodymą utilizuoti maisto produktus su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nes tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to, D. V. posėdyje nurodė, kad ji nedalyvavo pirminio patikrinimo metu ir jokių nurodymų iš U. G. dėl netinkamų realizacijai maisto produktų gavusi nebuvo. Pažymėtina tai, kad U. G. po pirminio patikrinimo, suderinęs su Vilniaus valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pateikė trūkumų šalinimo planą bei 2016 m. gruodžio 23 d. raštu informavo Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, jog visi trūkumai, nustatyti 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu, yra pašalinti, tačiau, kaip jau minėta, pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad, kiek tai aktualu dėl nagrinėjamo nusižengimo, kavinėje buvo rasti neženklinti produktai bei produktai, kurių tinkamumo naudoti terminas buvo jau pasibaigęs. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. sausio 25 d. ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo akto, taip pat liudytojos V. M. parodymų, U. G. Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkės 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo neįvykdė bei pateikė Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai klaidingą informaciją, jog visi pirminio patikrinimo metu nustatyti trūkumai yra pašalinti, Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad U. G. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn už higienos normų pažeidimą, nes neužtikrino, kad maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, nebūtų parduodami (Higienos normos „Maisto higiena“ 29 p.), nes šie produktai nebuvo utilizuoti, o laikomi kavinėje pakankamai ilgą laiko tarpą kartu su kitais maisto produktais, skirtais realizacijai.

2017 m. sausio 25 d. vykusio neplaninio patikrinimo metu taip pat buvo rasti neženklinti maisto produktai: šaldyti virti žirniai, kibinai, troškiniai, Kijevo kotletai, kurie buvo laikomi šaldytuve ir šaldiklyje kartu su realizacijai skirtais produktais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog, pavyzdžiui, kibinus jis gauna dėžėje, ant kurios yra etiketė ir jis neturi galimybės paženklinti kiekvieno produkto atskirai. U. G. teigimu, jis buvo pateikęs Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistei kibinų įsigijimo dokumentus ir etiketę, kurioje nurodyta prekės sudėtis, tačiau iš jo šie dokumentai priimti nebuvo. Liudytoja V. M. teismo posėdyje neneigė U. G. nurodytos aplinkybės, jog jis buvo pateikęs kibinų ženklinimo etiketes, tačiau ji pažymėjo, kad jis neįrodė, kad minėtos etiketės yra būtent nuo rastų produktų, nes patikrinimo metu etikečių vietoje nebuvo, U. G. jas atvežė pats. Liudytoja D. V. taip pat patvirtino teismui, kad patikrinimo metu kavinėje nebuvo kibinų įsigijimo dokumentų, juos direktorius atsivežė su savimi. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog U. G. atvežti kibinų įsigijimo ir ženklinimo dokumentai nepatvirtina fakto, kad minėtos etiketės su atitinkamų produktų paženklinimu priskirtini būtent rastiems produktams (gaminiams). Dėl kitų rastų neženklintų maisto produktų, t.y. šaldytų virtų žirnių, troškinių, Kijevo kotletų jokie dokumentai pateikti nebuvo ir šie produktai gulėjo kartu šaldytuve ir šaldiklyje kartu su kitais produktais, skirtais realizacijai ir jokios informacijos apie tai, kad neženklinti produktai priklauso darbuotojams, nebuvo. Taigi šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad 2017 m. sausio 25 d. patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje buvo laikomi nepaženklinti maisto produktai. Maisto produktų nepaženklinimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė atsekamumo principą, nes tikrintoja negalėjo atsekti medžiagų, sudėtų į nepaženklintą produkciją, asmenų, tiekusių maisto medžiagas. Taigi akivaizdu, kad produktų ženklinimas nėra savitikslis – jis yra itin reikšmingas, siekiant užtikrinti produktų saugą, tinkamumą vartoti ir pan. Teisės aktuose reglamentuota, kad atsekamumas turi būti užtikrinamas visuose gamybos, perdirbimo ar paskirstymo etapuose. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad U. G. pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn už Reglamento (EB) Nr. 178/2002 II skyriaus 4 skirsnio 18 straipsnio reikalavimų, o taip pat ir Higienos normos „Maisto higiena“ 21 punkto pažeidimą.

Kaip minėta, ši nurodyta U. G. veika, susijusi su nepaženklintų produktų ir produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, tiekimu kavinėje, protokole buvo kvalifikuota pagal ANK 139 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už prekių, paslaugų, žaliavų kokybės ir saugos reikalavimų pažeidimus. Be to, pažymėtina tai, kad ATPK 139 straipsnyje numatytas nusižengimas yra Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies keturioliktajame skyriuje, kuriame nurodyti administraciniai nusižengimai, susiję su ekonomika ir verslo tvarka. Vis dėlto, kaip minėta, Institucija, apibrėždama nusižengimą protokole, nurodė, kad U. G. atitinkama veika pažeidė Reglamento 18 straipsnį bei Higienos normos „Maisto higiena“ 21 ir 29 punktus. Todėl pripažinus, kad savo veika U. G. pažeidė minėtų Europos Sąjungos reglamento bei higienos normos reikalavimus, darytina išvada, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal specialiąją normą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje, o būtent – kaip visuomenės sveikatos srities Europos sąjungos reglamento ir higienos norminių aktų pažeidimas. Kadangi nusižengimų įvykis teismui abejonių nekelia, nusižengimo veika yra įrodyta, U. G. protokole konstatuoti veiksmai, t.y. nepaženklintų maisto produktų ir produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, laikymas kavinėje kartu su kitais maisto produktais, skirtais realizacijai (tiekimas rinkai), iš ANK 139 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojamas į specialią normą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje, juolab kad nusižengimas, numatytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje, įvertinus sankcijas, laikytinas švelnesniu.

Pastebėtina, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priskirta kompetencija pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą bei surašyti administracinių nusižengimų protokolus tiek dėl ANK 139 straipsnyje, tiek ir dėl ANK 45 straipsnyje numatytų nusižengimų (ANK 589 str. 30 p.).

Protokole taip pat nurodyta, kad U. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už, be kita ko, įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus ir reikalavimus.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-658, buvo uždrausta tiekti rinkai picas „Pizza Dumano“ po 305 g. – 2 vnt., kurių tinkamumo vartoti terminas iki 2016-07-26 ir 2016-10-08, taip pat gaiviojo citrinų braškių skonio gėrimą po 330 ml – 6 vnt. (iš viso 1,980 l), kurio tinkamumo vartoti terminas iki 2016-10-28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio 23 d. informavo Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra pašalinti, tačiau atlikus pakartotinį neplaninį patikrinimą 2017 m. sausio 25 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje buvo rasti aukščiau minėti maisto produktai, kurių tiekimas rinkai buvo uždraustas. Darytina išvada, kad U. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nevykdė Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo „Dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-658, t. y. neužtikrino, kad minėti produktai, nebūtų tiekiami rinkai (būtų utilizuoti/pašalinti iš prekybos vietos ir pan.), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, todėl pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams nuo 140 iki 600 eurų. ANK 505 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams nuo 300 iki 1500 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad U. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius U. G. – dirba, duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, iš esmės pripažino byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, U. G. skirtinos ANK 45 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios baudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

U. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį – 140 eurų baudą;

- pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį – 300 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti U. G. galutinę administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17065842340 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).