- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-429-282/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03223-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo E. P. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 litų pinigine bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 litų pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda E. P. paskirta 3000 litų piniginė bauda su teise vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. liepos 6 d. apie 1.45 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „M. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą, sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį. Mano, kad nutarimas yra naikintinas kaip nepagrįstas, šališkas, neobjektyvus ir neatitinkantis suformuotos teismų praktikos.
Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi nukentėjusio A. P. parodymais, kurie, teismo vertinimu, buvo nuoseklūs, detalizuoti ir nebuvo duomenų, kad jis būtų siekęs apkalbėti apeliantą. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad A. P. nurodė, jog E. P. buvo labai neblaivus. Pažymi, kad pažeidimo padarymo metu, 2011 m. liepos 6 d., dar nebuvo suėjęs vienerių metų terminas nuo jo užsikodavimo nuo alkoholio vartojimo pradžios, ir todėl jis niekaip negalėjo būti vartojęs alkoholio. Nurodo, kad jis turi gydytojo išduotą dokumentą, kuris tai patvirtina ir apie tai buvo informavęs teismą. Tačiau teismas šio dokumento nepridėjo prie bylos medžiagos, motyvuodamas tuo, kad dėl vairavimo neblaivaus nėra kaltinamas. Apeliantas nurodo, kad šiuo faktu siekė įrodyti, jog A. P. parodymų laikyti nuosekliais ir objektyviais bei jais remtis negalima ir, kad čia galima įžvelgti siekimą jį be pagrindo apkalbėti. Todėl jis mano, jog teismas be pagrindo rėmėsi vien nukentėjusiojo A. P. parodymais, kad jis, esą, turėjo deklaracijos blanką ir visiškai neatsižvelgė į jo parodymus, kad abu neturėjo šio blanko ir jis vyko jo ieškoti. Taip pat teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad jis automobilį apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei „Kasko“ draudimu, todėl jam nebuvo jokios prasmės sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, tuo labiau, kad jo padaryti svetimo automobilio pažeidimai buvo nežymūs (galinio bamperio įbrėžimas), sukėlę minimalius nuostolius, ir atsakomybė už tokį nusižengimą taip pat yra minimali.
Apeliantas teigia, kad teismas, nurodydamas nutarime, kad jis kaltės nepripažįsta, netiksliai suformulavo jo argumentus dėl jo kaltės, nes jis pripažino, kad pažeidė KET, t. y. nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį ir dėl to gailėjosi, tačiau teisėjas jo apie tai neklausė. Nurodo, kad jis, sužinojęs iš jo vairuoto automobilio savininkės D. I. Č. apie policijos surašytą protokolą, pats atvyko į policiją ir davė išsamius parodymus, tačiau neigia kaltę dėl tyčinio pasitraukimo iš įvykio vietos. Teigia, kad nei jis, nei A. P. neturėjo deklaracijos blanko, nei švaraus popieriaus lapo, todėl nematė kitos išeities, kaip tik bandyti ieškoti blanko degalinėse. Kadangi jo padarytas KET pažeidimas buvo labai elementarus, aiškus, sukėlęs minimalius nuostolius, nepagalvojo, kad laikinas automobilio patraukimas iš įvykio vietos gali būti traktuojamas kaip trukdantis išaiškinti įvykio aplinkybes ir kaip tyčinis pasitraukimas iš įvykio vietos. Teismas nepatikėjo, kad jis sugrįžo į įvykio vietą, o rėmėsi vien tik A. P. parodymais, jog jis bei jo vairuoto automobilio keleiviai matė, kad apeliantas nuvažiavo iš įvykio vietos, bet nematė, kaip sugrįžo. Todėl šiuo konkrečiu atveju jis neigia tik tyčinio pasitraukimo faktą.
Apeliantas nurodo, kad visi įrodymai, patvirtinantys jo esą tyčinio pasitraukimo iš įvykio vietos faktą, tėra tik policijos pareigūno, surašiusio protokolą, bei nukentėjusiojo prielaidos, kad jis išvyko iš įvykio vietos sąmoningai, turint tikslą nebegrįžti. Todėl mano, kad kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai, o faktinės aplinkybės, kurios nustatytos įrodymais, turi būti įvertintos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256 str., 257 str.). Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą ir yra vertas tokios didelės baudos (3000 Lt) ir teisės vairuoti atėmimo tokiam ilgam terminui (3 metams).
Apeliantas savo skunde pažymi, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, sunki jo materialinė padėtis, nors yra išsiskyręs, tačiau išlaiko du nepilnamečius vaikus, registruotas darbo biržoje. Nurodo, kad deda visas pastangas, kad jo finansinė ir socialinė padėtis pagerėtų, t. y. (duomenys neskelbtini) darbo rinkos mokymo centre darbo biržos siuntimu yra baigęs vairuotojų pirminio mokymo kursus pagal Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos mokymo programą, išlaikęs teorinį egzaminą C ir CE kategorijų vairuotojo teisėms gauti, liko išlaikyti praktinį egzaminą, kurio negalės laikyti, jei teisė vairuoti jam bus atimta. Nurodo, kad jei jis iki 2012-02-19 neišlaikys egzamino, jo baigti kursai nebegalios, ir egzamino laikyti nebegalės, o jo mokymams panaudotos lėšos bus išleistos be reikalo. Teigia, kad jam teismo paskirtos nuobaudos turėtų nepaprastai sunkių padarinių ir gali sužlugdyti jo siekį kabintis į pilnavertį gyvenimą. Todėl mano, kad jo abiejų padarytų nusižengimų pripažinimas ir gailestis už šį įvykį galėtų būti pripažinta lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 punkte. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 30¹ str. organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas ne tik į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d. ir 31 str., bet ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes (kuriomis galėtų būti jo aukščiau išdėstyti įrodymais patvirtinti faktai), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad supranta, jog pasišalinimas iš įvykio vietos yra pavojingas nusižengimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju už jo padarytą pažeidimą, kvalifikuotą pagal ATPK 130 str. 1 d., paskirta nuobauda, atsižvelgiant, kad jo pasitraukimas iš įvykio vietos buvo nepiktybinis, o įvykęs dėl jo nesusipratimo, esant stresinėje situacijoje, yra neproporcingai didelė, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų. Mano, kad laikinas pasišalinimas iš įvykio vietos nesukėlė pavojaus aplinkinių gyvybei ar sveikatai bei turtui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Byloje nėra ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad apeliantas pažeidė KET 132 punktą, įpareigojantį vairuotoją atsižvelgiant į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, dėl ko kliudė sustojusį automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią E. P. paskirta administracinė nuobauda, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. (duomenys neskelbtini) punktas numato, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Apeliantas skunde teigia, kad jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos todėl, kad nei jis, nei A. P. neturėjo deklaracijos blanko, nei švaraus popieriaus lapo. Kaip nurodo apeliantas, jis važiavo į degalinę deklaracijos blanko ir grįžęs po 20–25 min. į įvykio vietą, kito automobilio vairuotojo neberado. Tačiau tokią apelianto versiją paneigia bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 20), eismo įvykio vietos schema (b. l. 21), A. P. paaiškinimai (b. l. 22, 59), kad jis turėjo savo automobilyje deklaracijos blanką, jam pasiūlius užpildyti draudimo dokumentus, apeliantas pasiūlė kaip užstatą savo teises ir sakė, kad kitą dieną sumokės pinigus, o A. P. atsisakius, apeliantas, sėdęs į automobilį, išvažiavo. Kaip nurodė A. P., apeliantui pasitraukus iš įvykio vietos, jis iškvietė policiją, įvykio vietoje išbuvo 30-45 minutes, ir per tą laiką apeliantas į įvykio vietą negrįžo. Netikėti A. P. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje A. P. laukė kol atvažiuos policija, policijai atvažiavus buvo braižoma eismo įvykio vietos schema. Apelianto teiginys, kad A. P. jį apkalbėjo, nurodydamas, kad apeliantas buvo labai girtas, atmetamas kaip nepagrįstas, nes nėra duomenų, kad A. P. dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų siekęs apkalbėti E. P., o E. P. pasišalinus iš įvykio vietos, jo blaivumas nebuvo patikrintas, ir dėl to A. P. teiginys apie E. P. girtumą nėra paneigtas (b. l. 59). Įvertinus paminėtus bylos duomenis daroma išvada, kad apeliantas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, neįvykdęs (duomenys neskelbtini) punkte numatytų eismo dalyvio pareigų, todėl jis pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, švelnesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-3132/2010, N662-5852/2009). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių ypatingų aplinkybių šioje byloje nėra.
E. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, sunki jo materialinė padėtis, nors yra išsiskyręs, tačiau išlaiko du nepilnamečius vaikus, registruotas darbo biržoje, darbo biržos siuntimu yra baigęs vairuotojų pirminio mokymo kursus, išlaikęs teorinį egzaminą C ir CE kategorijų vairuotojo teisėms gauti, liko išlaikyti praktinį egzaminą, kurio negalės laikyti, jei teisė vairuoti jam bus atimta, teismo vertinimu, nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės reikšmingos parenkant nuobaudą už padarytą pažeidimą ir, atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas E. P. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskyrė švelniausią iš alternatyvių nuobaudų – sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir E. P. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra teisinio pagrindo.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad E. P. dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Tai, kad apeliantas pripažįsta savo kaltę tik iš dalies, t. y., kad nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį, ginčydamas pasitraukimą iš įvykio vietos, neduoda pagrindo spręsti, jog jis dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda siekiama nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.