Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-62-4451-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-62-4451-11
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00831-2009-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-4451/2011Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00831-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. K. 2009 m. spalio 14 d., apie 01.45 val., Kauno rajone, Ringaudų kaime, Žvejų gatvėje vairavo automobilį „Opel Zafira“ būdamas neblaivus (1,63 prom.), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, bei nepateikė privalomojo draudimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 17 ir 236 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 2 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir už jų padarymą skyrė jam subendrintą nuobaudą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad A. K. padaryti pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, informacija apie įvykį, alkotesterio kvitu, pažyma apie administracines nuobaudas, Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi ir kita bylos medžiaga, pažeidimą iš dalies pripažino ir pats pažeidėjas. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei tai, kad nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

II.

A. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta apelianto prašymu, nes iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo buvo pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik suinteresuotų asmenų – policijos pareigūnų parodymais bei visiškai nevertino įrodymų visumos. Pažymi, kad nuo policijos pareigūnų nebėgo, o buvo sekamas ir nestabdomas tam, kad būtų sulaikytas prie namų. Teigia, kad policijos pareigūnai patys neleistinais būdais pateko į privačią apelianto namo teritoriją, tyčia sukėlė konfliktą ir sulaikė apeliantą, visiškai neleido pasiaiškinti, neteisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei apkaltino pažeidimu, kurio jis nepadarė.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad policijos pareigūnai savo veiksmus atliko teisėtai, vykdydami jiems paskirtą tarnybos užduotį, su apeliantu nėra pažįstami ir jų nesieja jokie ryšiai, jie veikė pagal gautą informaciją, todėl jie nėra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Pažymi, kad policijos pareigūnai atliko visus teisės aktuose nurodytus veiksmus. Teigia, kad Kauno rajono apylinkės teismui 2010 m. vasario 26 d. sustabdžius administracinę bylą, buvo sustabdyti visi nepasibaigę procesiniai terminai, o 2011 m. gegužės 10 d. bylos nagrinėjimą atnaujinus procesiniai terminai tęsėsi toliau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų ginčo byloje nėra, tačiau apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bei mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 35 straipsnyje nurodytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, todėl dėl senaties privalėjo administracinę bylą nutraukti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bei ar byloje nėra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visi nepasibaigę procesiniai terminai sustabdomi sustabdžius bylą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas 2009 m. spalio 14 d., administracinio teisės pažeidimo byla sustabdyta 2010 m. vasario 26 d., bylos nagrinėjimas atnaujintas 2011 m. gegužės 10 d., o administracinė nuobauda A. K. paskirta 2011 m. birželio 2 d. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą suėjus ATPK 35 straipsnyje nurodytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams, yra nepagrįstas.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, jog sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-412/2007).

Tai, kad apeliantas 2009 m. spalio 14 d., apie 01.45 val., Kauno rajone, Ringaudų kaime, Žvejų gatvėje vairuodamas automobilį nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūnų R. D. ir A. D. tarnybiniai pranešimai (b. l. 7-8, 9-10), bei policijos pareigūnų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 29-31). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų R. D. ir A. D., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pastebėję A. K. neblaivų važiuojantį automobiliu, ėmė jį persekioti įsijungę švyturėlius, garsinį signalą bei per garsiakalbį reikalaudami sustabdyti transporto priemonę, tačiau asmuo teisėtiems pareigūnų reikalavimams nepakluso, padidino greitį, o automobiliui sustojus, bandė pabėgti į namus ir aktyviai priešinosi sulaikomas. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apeliantas aiškiai suprato pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai jam nepakluso. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Apelianto iškelta versija, jog policijos pareigūnai jo nestabdė ir sąmoningai sekė, siekdami sulaikyti prie namų, paneigiama aukščiau aprašytų įrodymų visuma ir yra laikytina apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad liudytojų J. M. ir S. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 31-32, 39-40), vertintini kritiškai, kadangi J. M. yra apelianto kaimynas, o S. K. – apelianto žmona, kas leidžia abejoti jų nešališkumu, bei pagrįstai manyti, jog asmenys yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ( ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius