Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-07-27 · Administracinė byla Nr. AS-146-462-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
AS-146-462-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00070-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-462/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00070-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 86-88) nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintą skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 93-95) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 99) atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo ir nutarė, teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti atskirąjį skundą su priedais skundą padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė teismui praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalyje numatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas atskirąjį skundą padavė 2012 m. gegužės 8 d., įteikdamas Lietuvos paštui persiuntimui pašto korespondencijos siuntą. Nurodytą aplinkybę patvirtina Lietuvos pašto antspaudas ant siuntos voko ir siuntų paieškos informacijos duomenys. Atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2012 m. gegužės 8 d., t. y. paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2012 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Atskirajame skunde nurodė, jog termino nepraleido, ir klaidingai dėstė, kad terminas turi būti skaičiuojamas pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad administracinė byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje 2012 m. balandžio 19 d. dalyvaujant pareiškėjui. Teismo posėdžio metu buvo pranešta apie procesinio sprendimo paskelbimo datą, todėl nutarties apskundimo terminas skaičiuojamas ne nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, o nuo nutarties paskelbimo dienos.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas taip pat nurodė, kad ši nutartis nėra kliūtis paduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą kartu su įrodymais, patvirtinančiais termino praleidimo priežastis, bei atskiruoju skundu (ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis).

III.

Pareiškėjas A. O. atskiruoju skundu (b. l. 103-104) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Mano, jog 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas. Skundžiamoje 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje neteisingai konstatuota, kad pareiškėjas praleido 7 dienų terminą, per kurį turi būti paduotas atskirasis skundas. Pareiškėjo įsitikinimu, 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuojamas ne nuo tada, kai buvo priimta nutartis, o nuo tada, kai pareiškėjas gavo nutartį iš apygardos teismo. Skundžiamoje 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje taip pat vadovautasi netinkamomis procesinėmis normomis – ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi, – kurios sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą netaikomos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamu atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria šis teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamame atskirajame skunde pareiškėjas kvestionuoja, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ABTĮ 149 straipsnyje įtvirtintas proceso teisės normas, taip pat akcentuoja tai, jog terminas paduoti atskirąjį skundą dėl 2012 m. balandžio 30 d. nutarties nebuvo praleistas, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl šių pareiškėjo argumentų.

ABTĮ 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punktą šio įstatymo nustatytais atvejais pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš minėtos taisyklės, pagal kurią atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, su sąlyga, kad skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka buvo priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant.

Taigi, ABTĮ 149 straipsnis nustato vienodos trukmės (septynių dienų) terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau šio termino skaičiavimo pradžia („nuo nutarties paskelbimo“ arba „nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos“) priklauso nuo to, kokia – žodinio ar rašytinio proceso tvarka buvo priimta skundžiama nutartis.

ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad byla pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nagrinėjama 2012 m. balandžio 19 d. viešame Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje. Iš 2012 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 82-84) matyti, kad į šį posėdį atvyko ir pats pareiškėjas A. O. Minėto teismo posėdžio metu byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka: teismas išklausė pareiškėjo paaiškinimo, uždavė pareiškėjui klausimų, į kuriuos gavo pareiškėjo atsakymus, taip pat ištyrė kitą byloje surinktą medžiagą. Tokiu būdu teismas išnagrinėjo ir užbaigė bylos nagrinėjimą iš esmės. Po teisminių ginčų teismas pranešė pareiškėjui apie tai, jog procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 2012 m. balandžio 30 dienai, 14.00 val. Teismo posėdžio protokole yra įrašas, patvirtinantis, kad byloje dalyvaujantis asmuo (pareiškėjas) protokolinę nutartį suprato.

Iš to, kas išdėstyta aukščiau, darytinos dvi išvados: pirma, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis buvo priimta nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pačiam pareiškėjui; antra, pareiškėjas buvo informuotas apie 2012 m. balandžio 30 d. 14.00 val. įvyksiantį nutarties paskelbimą, todėl galėjo laiku pasidomėti, kokia nutartis buvo priimta (pavyzdžiui, paskambinti į teismo raštinę ir paklausti apie bylos išnagrinėjimo rezultatą), bei, nesutikdamas su priimtos nutarties turiniu ir siekdamas ją skųsti, operatyviau gauti šios nutarties nuorašą (asmeniškai atsiimti nutarties nuorašą teisme, kreiptis į teismą dėl nutarties nuorašo išsiuntimo jam faksimiliniu laišku ir pan.).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad šiuo atveju taikytina ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią septynių dienų terminas paduoti atskirąjį skundą dėl 2012 m. balandžio 30 d. nutarties skaičiuotinas nuo nutarties paskelbimo. Tokiu būdu paskutinė šios nutarties apskundimo termino diena buvo 2012 m. gegužės 7 d. Pareiškėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties panaikinimo buvo išsiųstas teismui paštu 2012 m. gegužės 8 d. (b. l. 97). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ABTĮ 149 straipsnio normas, vadovavosi tinkama teisės norma (ABTĮ 149 str. 2 d.), todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Pažymėtina, jog aplinkybės, kad pareiškėjas į teismo procesinio sprendimo paskelbimą 2012 m. balandžio 30 d. 14.00 val. neatvyko (b. l. 85) ir kad 2012 m. balandžio 27 d. jis pateikė teismui prašymą atsiųsti į namus priimtos nutarties kopiją (b. l. 89) (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjui 2012 m. balandžio 30 d. lydraščiu (b. l. 91)), nepaneigia aukščiau minėtos taisyklės, jog žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje priimta 2012 m. balandžio 30 d. nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas būtent nuo šios nutarties paskelbimo, nes tokia apskundimo termino skaičiavimo tvarka yra nustatyta įstatymo. Minėta, kad vienintelė šios skaičiavimo tvarkos išimtis, kai apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo proceso šaliai dienos, būtų bylos išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, tačiau šiuo atveju byla buvo išnagrinėta žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka. Beje, apie bylos nagrinėjimo formą („<...> sekretoriaujant <...>, dalyvaujant pareiškėjui A. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą <...>“) galima spręsti ir iš 2012 m. balandžio 30 d. nutarties įžanginės dalies (b. l. 86-88).

Pareiškėjo manymu, terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas, kadangi šis terminas skaičiuojamas ne nuo tada, kai buvo priimta nutartis, o nuo tada, kai pareiškėjas ją gavo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad atskirojo skundo padavimo termino skaičiavimo tvarka yra nustatyta įstatymu, todėl jos negali įtakoti proceso šalies klaidingas suvokimas apie šio termino eigą. Tuo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta šios nutarties apskundimo tvarka („Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama <...>“), todėl pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo aiškinti minėtą tvarką kitaip.

Pareiškėjas nagrinėjamame atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje neteisėtai vadovavosi proceso teisės normomis (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi), kurios taikomos sprendžiant apeliacinių, o ne atskirųjų skundų priėmimo klausimus, todėl šios normos, anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.

Dėl paminėto pareiškėjo argumento pažymėtina, kad pareiškėjas klaidingai supranta Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų proceso teisės normų taikymą, neatsižvelgdamas į tai, jog šios normos turi būti aiškinamos bei taikomos sistemiškai, kaip administracinių bylų teisenos procesą reglamentuojančių bendro pobūdžio taisyklių visuma.

ABTĮ 148 straipsnyje yra įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ dvidešimt antrasis skirsnis, reglamentuojantis atskiruosius skundus, jokios specialios atskirųjų skundų priėmimo tvarkos nenustato, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis apeliacinio skundo priėmimo tvarką.

ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas. Taigi, prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą.

Aptariamu atveju pripažinus, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties paduoti, atsižvelgus į tai, jog, paduodamas atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties (b. l. 93-95), pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti jam praleistą terminą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nagrinėjamame atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Iš byloje esančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 9 d. rašto (b. l. 92) matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 149 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, todėl persiuntė pareiškėjo paduotą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris priėmė pareiškėjo skundžiamą 2012 m. balandžio 30 d. nutartį, atskirojo skundo priėmimo klausimui spręsti. Pareiškėjas klaidingai aiškina, kad apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kadangi, remiantis minėta ABTĮ 149 straipsnio 2 dalimi, taip pat 150 straipsniu, būtent pirmosios instancijos teismas sprendžia atskirųjų skundų priėmimo klausimus, vertindamas šių skundų atitikimą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas persiuntė pareiškėjo atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui spręsti pagal kompetenciją.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRamūnas GadliauskasIrmantas Jarukaitis