- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- I-3000-473/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo minisyterios dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Kalėįjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. kovo 12 d. raštą Nr. 2S-1071 ir įpareigoti Departamentą išnagriėti pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. skundą (b. l. 1). Paaiškina, kad Departamentas priėmė sprendimą Nrt. 2S-1071, kuriuo atsdiakė nagirnėti pareiškėjo skundą, kadangi skundas buvo nepasirašytas. Paaiškina, kad skundas gali būti nenagirnėjamas, jeigu jis yra nepsirašytas ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo. Pareiškėjas skundą dėl neteisėto Vilniaus pataisos namų sprendimo rašė išskirtinėmis aplinkybėmis, t.y. bausmę atliekant kamerų tipo patalpose. Kadangi pareiškėjas buvo šoko ir streso būsenos, galėjo išsiųsti nepsirašytą skundą. Pareiškėjo manymu, Departamentas turėjo visas galimybes patikrinti skundo autentiškumą, todėl privalėjo skundo autentiškumą patikrinti ir skundą išnaginrėti. Pirma, skundas nebuvo anoniminis, jame buvo nurodyti pareiškėjo asmens duomenys, adresas, įstaiga, kurioje pareiškėjas yra. Kadangi įstaiga, kurioje pareiškėjas kalinamas, yra pavaldi Departamentui, nebuvo jokių kliūčių nuvykti į Vilniaus pataisos namus ir išisiaškinti, ar pareiškėjas rašė skundą. Antra, Departamentas skundą galėjo išsiųsti atgal pareiškėjui ir pareikalauti skundą pasirašyti. Pareiškėjas būtų spėjęs gauti laišką, pasirašyti skundą ir nepraleidęs apskundimo termino išsiųsti skundą Departamentui. Šiuo atveju Departamentas sąmoningai laikė pareiškėjo skundą iki 2019 m. kovo 12 d., t. y. kai baigiasi Vilniaus pataios namų sprendimo apskundimo terminas. Departamentas pareiškėją informavo, kad skundo nenagrinės, kas patvirtina aplinkybę, kad Departamentui buvo žinoma, pareiškėjo tapatybė, buvimo vieta.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–7). Nurodo, kad Departamentas 2019 m. kovo 5 d. gavo pareiškėjo vardu surašytą 2019 m. kovo 3 d. skundą reg. Nr. 2G-944, kuris nebuvo patvirtintas pareiškėjo parašu. Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėjant gautus prašymus ar skundus vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali nenagrinėti paštu gautą prašymą ar skundą jeigu jis nepasirašytas ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo. Atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo gautas paštu ir, kad iš kart nustatyti ar skunde yra tikrai išreikšta pareiškėjo valia (t.y. patikrinti pateikto skundo autentiškumą) nėra galimybės, Kalėjimų departamentas priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą nenagrinėti. Pareiškėjui, nepraleidžiant VAI 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto termino, buvo pranešta apie skundo nenagrinėjimą. Pareiškėjas tik abstrakčiai argumentuoja, kodėl skundas nebuvo pasirašytas, lakoniškai nurodydamas, jog skundas buvo rašomas esant išskirtiniems sąlygom – atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje. Pažymi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. paskirtas nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, atlikinėjo 4 kartus, todėl toks argumentavimas turėtų būti vertinamas tik kaip gynybinė pareiškėjo pozicija. Atsakovo manymu, ginčijamas sprendimas atitinka VAI 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, jis yra motyvuotas, informatyvus bei pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Departamento 2019 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 2S-1071 „Dėl V. M. skundo nenagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamente 2019 m. kovo 5 d. gautas pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. nepasirašytas skundas (reg. Nr. 2G-944), kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų Paskirstymo į būrius komisijos posėdžio protokolą ir sprendimą perkelti pareiškėją į 3 būrį, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 7-50, 2019 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 28-114, 2019 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 28-126, 2019 m. vasario 27 m. 28-139, 2019 m. kovo 1 d. 28-151 ir įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją giržetai laikytis teisės aktų reikalvimų (b. l. 12–14).
Departamentas, 2019 m. kovo 12 d. raštu 2S-1071 pareiškėją informavo, kad vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 2 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu prašymas ar skundas, teikiamas raštu tiesiogiai ar atsiųstas paštu, arba prašymo ar skundo skaitmeninė kopija, atsiųsta faksu ar elektroniniu paštu, nepasirašyti ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo (b. l. 8). Departamerntas rašte nurodė, kad atsižvegiant į tai, jog pareiškėjo skundas nepasirašytas, pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. skundas nebus nagrinėjamas.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. To paties straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu prašymas ar skundas, teikiamas raštu tiesiogiai ar atsiųstas paštu, arba prašymo ar skundo skaitmeninė kopija, atsiųsta faksu ar elektroniniu paštu, nepasirašyti ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.Taigi darytina išvada, kad teisės aktai suteikia institucijoms diskrecijos teisę nagrinėti nepasirašytą skundą /prašymą, ar ne.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 13 punkte nustatyta, kad prašymas ir skundas raštu turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka; pateikti prašymo vertimo į valstybinę kalbą nereikalaujama Taisyklių 15 ir 16 punktuose nurodytais atvejais (13.1 papunktis); parašytas įskaitomai (13.2 papunktis); asmens pasirašytas (13.3 papunktis).
Kaip byloje nustatyta, Departamentas pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. skundą paliko nenagrinėtą, kadangi pateiktas skundas buvo pareiškėjo nepasirašytas, kaip tai nustatyta VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinę bylos medžiagą, bylos šalių paaiškinimus bei atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, nesutinka su Departamento pozicija, kad nėra galimybės nustatyti, ar skunde Departamentui išreikšta pareiškėjo valia (t. y. patikrinti pateikto skundo autentiškumą). Teismas pažymi, kad nors asmens parašas, kaip vienas iš asmenį identifikuojančių kriterijų, yra vienas iš būtinų skundo rekvizitų, tačiau Departamentui pateiktame, kaip matyti, ranka rašytame skunde yra ginčijami būtent su pareiškėju susiję įkalinimo įstaigos sprendimai, skundas yra aiškus ir konkretus, taigi, šiuo konkrečiu atveju Departmanto pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. skundo nenagrinėjimas yra pernelyg formalus, neatitinka teisingumo, proporcingumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad pernelyg formalus teisės normų, reglamentuojančių skundų priėmimą ir nagrinėjimą, laikymasis nėra toleruotinas, kadangi asmens teisės turi būti ginamos realiai. Tai reiškia, kad šiuo atveju formalaus pobūdžio skundo trūkumas (ranka parašytas, bet nepasirašytas skundas) asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę apskųsti jo netenkinančius įkalinimo įstaigos sprendimus. Teismo vertinimu, atsakovas turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti ir suteikti pareiškėjui galimybę pateikti pasirašytą skundą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2019 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 2S-1071 yra nepagrįstas, todėl naikintinas, Departamentas įpareigotinas spręsti pareiškėjo 2019 m. kovo 3 d. skundo, Departamente gauto 2019 m. kovo 5 d. (reg. 2G-944) trūkumų šalinimo ir nagrinėjmo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 2S-1071 „Dėl V. M. skundo nenagrinėjimo“ ir įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos spręsti pareiškėjo V. M. 2019 m. kovo 3 d. skundo, Departamente gauto 2019 m. kovo 5 d. (reg. 2G-944) trūkumų šalinimo ir nagrinėjimo klausimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.